„Lietuvas rytas“ toliau mėgaujasi Palangos „dušinių“ tema, tačiau prokurorai nesnausdami atkerta: „Informacija apie prokuratūros tyrimą pateikta tendencingai“

"Palangos tilto" informacija, 2021-02-18
Peržiūrėta
2035
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

ve.lt foto
ve.lt foto

„Lietuvos rytas“ toliau kuria opusus apie vadinamąsias Palangos „dušines“, nors prokuratūra jau nekart teigė, tiesa, neįvardindama žurnalisto (straipsnius apie „dušines“ rašo laikraščio žurnalistas Alvydas Ziabkus – PT), kad dienraščio skleidžiama informacija nėra teisinga. Šią savaitę minėtas „Lietuvos ryto“ žurnalistas paskelbė straipsnį „Prokurorai nedrįsta judinti įtakingos ir turtingos klaipėdietės nuosavybės – vila virtusios dušinės tiesiog klesti.“
Jame teigiama, kad prokurorai iš visų jėgų gina Palangos pajūrio kopose vietoj buvusių dušinių iškilusią vilą, nors jos savininkė negali būti rami. Už pastato naudojimą ne pagal paskirtį ji sulaukė pirmos baudos, o ginčas dėl statybos teisėtumo keliasi į teismą.
„Vadinamųjų dušinių statybos teisėtumą vertinančiai Lietuvos prokuratūrai ir toliau rodant palankumo ženklus skandalingojo pastato savininkė klaipėdietė Natalija Zolotnitckaja vėl po truputį išdrąsėjo. Matyt, pajuto, kad ir naujoji generalinė prokurorė Nida Grunskienė, kaip ir jos pirmtakas Evaldas Pašilis, nedrįsta judinti įtakingos ir turtingos klaipėdietės vilos,“ rašo lrytas.lt
„Lietuvos rytas“ straipsniui pakalbino ginčą dėl skandalingosios statybos pajūryje į teismą perkeliančios visuomeninės asociacijos prezidentą kaunietį Valdą Matulį, kuris, PT žiniomis, turi interesų Palangoje.
Po minėtos publikacijos, Generalinė prokuratūra išplatino tokį pareiškimą, kurį PT skelbia visą.

„Atsižvelgiant į šiandien viešai išplatintą publikaciją apie privačios nuosavybės teise fiziniam asmeniui priklausantį statinį, esantį Meilės alėjoje, Palangoje ir tendencingai šioje publikacijoje pateiktą informaciją apie prokuratūros atliktą tyrimą dėl galimybės ginti viešąjį interesą, prokuratūra primena ir dar kartą pabrėžia, kad teisinį pagrindą taikyti viešojo intereso gynimo priemones prokuratūra turi tik tuomet, kai yra nustatomi teisės aktų pažeidimai.

Šiuo konkrečiu atveju po du kartus atlikto itin detalaus ir išsamaus visų šių statybų aplinkybių tyrimo, kurie aukštesniųjų prokurorų buvo tikrinti keletą kartų, konstatuota, kad minimas statinys pajūryje iškilo jo savininkui įvykdžius visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, sąlygas bei teismo įpareigojimus.

Pabrėžtina ir tai, kad gavus Palangos miesto savivaldybės mero skundą dėl 2020 m. rudenį priimto Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo, šis nutarimas buvo patikrintas Generalinėje prokuratūroje ir paliktas galioti, kaip teisėtas bei pagrįstas.

Prokuratūra primena pagrindinius tyrimo metu nustatytus faktus ir argumentus, kuriais yra grindžiamas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso priemones.
Statyba šiame sklype buvo pradėta dar 2007 m. spalio pabaigoje – lapkritį. Kiek vėliau, 2008 metais, ji buvo pripažinta savavališka, o dėl jos padarinių pašalinimo pradėtas teismo procesas. Po ketverių metų, 2012 m., teismas įpareigojo statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius – parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus. Kai šie teismo reikalavimai buvo įvykdyti, po 2014 metais išduoto statybos leidimo vykę statybų darbai buvo ne naujų pradžia, o 2007 m. spalį – lapkritį pradėtų statybų tąsa.
Remiantis aktualių teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, statinio rekonstrukcija yra ir tuomet, jei jos vykdymo metu pastato laikančiosios konstrukcijos iš dalies arba pilnai pakeičiamomis naujomis. Būtent tokia situacija, įvertinus visus reikšmingus sprendimui dokumentus bei duomenis, ir buvo konstatuota nagrinėjamu atveju – senųjų pamatų liekanos, pradėjus statybos darbus 2007 metų rudenį, pagal projekto sprendinius buvo pakeistos naujomis laikančiosiomis konstrukcijomis. Toks veiksmas atitinka rekonstrukcijos esmę.
Teritorija, kurioje stovi pastatas, priskiriama Pajūrio juostai. Vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu, tiek nauja statyba, tiek pastato rekonstrukcija čia yra galima, jokie kategoriški draudimai joje netaikomi. Šioje teritorijoje neleidžiami gyvenamosios paskirties statiniai.
Norėdamas vykdyti tokioje teritorijoje esančio pastato ar jo likusios dalies rekonstrukciją, savininkas turi gauti savivaldybės išduodamą statybos leidimą, tačiau tam privalomos dvi esminės sąlygos. Pirmoji – Nekilnojamojo turto registre turi būti duomenys apie tai, kad pastatas arba išlikusi jo dalis nustatyta tvarka yra įregistruota šiame Registre ir iki statybos pradžios niekuomet nebuvo iš jo išregistruota.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiek teismų sprendimais, priimtais 1996-1999 metais, tiek pačios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pozicijoje, pateiktoje teismams, buvo konstatuota, kad senasis pastatas 1993-1994 m. buvo nugriautas tik iki pamatų. Tai reiškia, kad likę senieji pamatai pagrįstai ir teisingai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, šių pamatų rekonstrukcija, kuri, kaip jau minėta, prasidėjo 2007 m., buvo galima.
Antroji sąlyga – statinio savininkas turi būti sudaręs ilgalaikę valstybinės žemės, kurioje yra statinys, nuomos sutartį. Tokia sutartį 99 metams Klaipėdos apskrities viršininko administracija su statinio savininku pasirašė 2005 m. gegužę.
Šis privatus nekilnojamo turto objektas, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, gali būti naudojamas tik kaip negyvenamosios paskirties poilsio aptarnavimo (rekreacinis) pastatas, todėl gyventi jame, nei nuolat, nei laikinai negalima.”

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba informuoja apie vykstančias pratybas pajūryje.


„Akyse nesu matęs to J. Pirožniko“, – tikina Seimo narys Artūras Skardžius, kuris, teigiama, buvo sekamas inicijavus kriminalinės žvalgybos tyrimą buvusio Palangos gelbėjimo stoties vadovo Jono Pirožniko atžvilgiu.


„Lietuvos rytas“ toliau kuria opusus apie vadinamąsias Palangos „dušines“, nors prokuratūra jau nekart teigė, tiesa, neįvardindama žurnalisto (straipsnius apie „dušines“ rašo laikraščio žurnalistas Alvydas Ziabkus – PT), kad dienraščio skleidžiama informacija nėra teisinga. Šią savaitę minėtas „Lietuvos...


Vilniaus miesto savivaldybės valdomų sovietinių poilsio namų Palangoje, Vytauto g. 32, nuomos sutarties su UAB „Baltasis tigras“ pratęsimo svarstymas Vilnaus miesto savivaldybės Tarybos posėdyje prieš pat Kalėdas, gruodžio 23 d., įplieskė žiežirbų, o sostinės meras Remigijus Šimašius net žaibavo: „Kas vyksta su tuo pastatu, nepasikuklinčiau pavadinti, yra...


Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį, rugsėjo 16 dieną, pradėjo tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos narės Svetlanos Grigorian elgesio. Bus aiškinamasi, ar valstybės politikė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.


Skandalingosios dušinės Palangoje vis dar neatidarytos, o ilgai tylėjusi jų savininkė prabilo apie galimybę čia įrengti meno galeriją. Tačiau neatmetama, kad pastatą gali tekti nugriauti. Po to, kai šią savaitę „Lietuvos rytas“ paskelbė tyrimą apie vadinamųjų Palangos dušinių rekonstrukciją, Palangos meras Šarūnas Vaitkus paprašė Generalinės...


Visa reikalinga informacija Palangoje apie koronavirusą. Svarbūs kontaktai, kuriuos reikia žinoti.


Klaipėdos apygardos prokuratūra, įvertinusi visą tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų visumą, priimė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl statinio, adresu Meilės al. 26, Palangoje. Šis statinys yra žinomas kaip Palangos "dušinės." Atlikus tyrimą nustatyta, kad prokurorui nėra teisinio pagrindo konstatuoti teisės aktų, o tuo pačiu...


Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai kreipėsi į šalies Konkurencijos tarybą prašydami pradėti tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės veiksmų. Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų valdytojus vienijančiai organizacijai kilo pagrįstų įtarimų, kad kurorto savivaldybė galimai proteguoja savo valdomos įmonės „Palangos...


Tai, kad Palangiškio kortelė žmonėms yra reikalinga, jie patys tą įrodė, užplūdę Palangos miesto savivaldybę ir Turizmo informacijos centrą su prašymais ją gauti. Iki šios dienos sulaukta jau bemaž 1000 prašymų.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius