Mato naują grėsmę sanatorijoms ir reabilitacijos centrams: ir kitas gali ištikti „Pušyno kelio“ likimas

Prieš daugiau nei pusmetį Palangoje nuvilnijo protestai prieš Vidaus reikalų ministerijos sprendimą likviduoti reabilitacijos centrą „Pušynas“. Tuomet suabejota, ar skaidrūs likvidatorių interesai.

„Esam dabar tarp žemės ir dangaus – yra priimti sprendimai, bet praktiškai dar jų nėra. Yra sudarytos darbo grupės, kurios pradės veiklą. Pagal numatytą tvarką bus keičiamas įstaigos dalininkas, steigėjas. Mus iš Vidaus reikalų ministerijos perduos Sveikatos apsaugos ministerijai“, – sakė Reabilitacijos centro direktorius Julius Tomas Žulkus. 

Bet naują nerimą pasėjo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma. Pagal ją planuota, kad valstybinės reabilitacijos sanatorijos ir centrai taps ligoninių padaliniais. Arba, anot Palangos mero, „skyreliais“.

„Tampant „skyreliais“, natūralu, kad žmonėms bus apribota įstaiga pasirinkti reabilitacinę įstaigą, kur jis nori gydytis. Teoriškai kalbama, kad jie galės tai padaryti, bet praktiškai neįmanoma, nes natūralu, kad didžiosios ligoninės tiek Vilniuje, tiek Kaune ar kitur, savo pacientams rekomenduos pasilikti pas juos“ – sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Pasklido kalbos, kad Palangos „Pušynas“ su 100 darbuotojų, bus prijungtas prie Klaipėdos Respublikinės ligoninės.

„Prarasti savarankiškumą ir matant, kad dar neaišku, ar ta sistema pilnai veiks, kažką labai sunku pakomentuoti. Bet kas gali garantuoti, kad gyventojams nuo to bus geriau?“, – sakė J. T. Žulkus.

Pelningai dirbantis reabilitacijos centras aiškina, kad taip atsidurtų podukros vietoje. Esą jis per didelis, kad taptų dienos centru. O žmonės nerimauja, ar po procedūrų ateityje neteks namo alkanam važiuoti, o atvykus iš toliau – nakvoti autobusų stotyje.

„Aš užtat ir važiavau čia, nes žinojau, kad bus maitinimas, vaistai, procedūros vienoje vietoje“, – sakė LNK žinių kalbintas sanatorijoje besigydantis vyras. 

Palangos meras sako, kad reabilitacijų ir sanatorijų naikinimas nukirstų pagrindinę visų kurortų pragyvenimo šaką ir būtų lipama ant to paties grėblio. 

„Sanatorija „Pušyno kelias“ – ji buvo prijungta prie Vilniaus universitetinės ligoninės, kuri negalėjo jai skirti dėmesio, ji buvo kaip skyrius, o šiandien turto bankas ją pardavinėja“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Lygiai taip pat nutiko su Jūrininkų gydyklomis Palangoje. Jų neliko net pastato.

Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas mano kitaip.

„Jei kalbame apie „Pušyno kelią“, tai ten veikė tik vienas pastatas, o visi kiti buvo tokiam lygyje apleisti, kad reikia investuoti virš 20 mln. eurų. Tai ar pas mus mažai reabilitacijos įstaigų?“, – sakė Seimo narys.

A. Matulas ramina pacientus: „Jei žmogus nenorės gauti stacionarinės reabilitacijos tos įstaigos filiale, jie rinksis, kur nori važiuoti, ar į Palangą, ar Druskininkuose. Čia jokių papildomų paslaugų neatsiranda.“ 

Seimas vienbalsiai nutarė, kad sanatorijos ir reabilitacijos centrai liktų sveikatos priežiūros įstaigų sąrašuose. Palangos valdžia viliasi, kad kito mūšio neprireiks ir Sveikatos apsaugos ministerija pati nesiims iniciatyvos reformuoti sau pavaldžių sanatorijų. Steigėjas pagal įstatymą tai gali daryti. Palangoje šiuo metu veikia 6 sanatorijos ir reabilitacinio gydymo įstaigos. Pusės iš jų steigėja yra valstybė. Pernai čia gydėsi per 10 tūkstančių žmonių.

LNK