Mažosios Lietuvos knygų link

Palangos tiltas, 2014-07-14
Peržiūrėta
2163
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palanga – įspūdinga tautų, kultūrų,  jų istorijų kryžkelė. Dabar dalis Prūsijos , Nemirseta ir jos apylinkės įeina į Palangos miesto ribas.                                                

Mažosios Lietuvos vardą pirmas panaudojo vokiečių mokslininkas taip apibrėždamas  Rytų Prūsijos teritorijas, kuriose didžiąją dalį gyventojų sudarė lietuviškai kalbanti dalis. Sakant lietuviškai, kalbanti dalis dalinosi į dvi dalis: prūsų ir lietuvių kalbas. Kaip pabrėžė prof . H.Arnašius, lietuviška šnekta rėmėsi pietvakarių žemaičių tarme, nes tuo metu bendrinės lietuvių kalbos dar nebuvo. Prūsijos valdžia visus potvarkius, nurodymus rašė ir leido ne tik vokiečių, bet ir lietuvių, prūsų, lenkų kalbomis.  Iš čia ir pirmoji lietuviška knyga: M.Mažvydo „Katekizmas“. Ją išleido Prūsijos valdžia, kad lietuviškai kalbantys galėtų melstis ir giedoti sava kalba.

Prūsijoje pasirodė pirma grožinės literatūros knyga - K. Donelaičio „Metai“, pirma Biblija  ir dar daug kitų lietuvių kalba ir lietuvišką  prigimtį puoselėjančių leidinių ir knygų. Pirmąją dainų šventę surengė Vydūnas ant Rambyno kalno. 

Labai svarbų vaidmenį Rytų Prūsija suvaidino lotyniškų rašmenų draudimo laikotarpiu. „Varpas“, „Aušra“ ir kiti leidiniai, kartu su lietuviškom maldaknygėm, giesmynais, kalendoriais knygnešių buvo slapta gabenami į  Lietuvą.

Po karo atvykęs gyventi į Priekulės apylinkes Domas Kaunas pažino dar likusius ten gyventi šišioniškius  ( nuo žodžio šišion- čia, šičia ), tiek lietuviškai, tiek vokiškai kalbančius. Didžioji dalis  šišioniškių, nepriėmusių TSRS pilietybės, nuo 1957 metų išvyko gyventi į Vokietiją. Bet dalis liko Lietuvoje. Kartu jie galėjo pasidalinti tuo palikimu, kuris jiems buvo įprastas nuo pat vaikystės: tvarka, noru  mokytis, švara ir liuteroniška  religija. Juos visur lydėjo knyga, kitokie spausdinti leidiniai.

Domas Kaunas, būdamas Vilniaus universiteto studentu, pradėjo savo mokslininko kelią vaikščiodamas po Klaipėdos krašto kaimus ir gyvenvietes pas žmones, rinko jų gyvenimo ir istorijos faktus, nuotraukas ir spausdintus leidinius bei knygas. Daug informacijos jis surinko lankydamas kapines, nurašydamas užrašus ant kapų, ieškodamas ir surasdamas žymių šio krašto žmonių palaidojimo vietas. Viena iš tokių yra Kuršių marių vyriausiojo žuvų inspektoriaus Ernsto Berbomo kapas  Muižės kapinaitėse  kelyje Kintai-Ventė. 

Kaip man pasakojo dabar jau amžiną atilsį Petras Jakštas, iš kapinių Domas Kaunas grįždavo šlapias, dažnai išsipurvinęs, tai mano žmona, sakė P. Jakštas, džiovindavo ir skalbdavo kai kuriuos drabužius.

Galiu drąsiai teigti, kad Domas Kaunas surinko vieną geriausių ir svarbiausių Mažosios Lietuvos rašytinių leidinių biblioteką. Mačiau ją, varčiau knygas savo rankose ir be galo džiaugiaus, kad buvo autoriai, kurie jas parašė, buvo leidėjai, kurie jas išleido į gyvenimą, bet labai gilią pagarbą išreiškiau ir tiems, kas jas labai švariai naudojo ir paliko kaip rašytinio paveldo paminklus.                                                     Visus savo įspūdžius prof. Domas Kaunas  aprašė savo knygoje „Mažosios Lietuvos knygų link“.  Knyga skaitosi labai lengvai, o tie žmonės, kuriuos aprašo autorius  tampa artimais ir mielais Tau žmonėmis. O taip pat  skaitytojams primins daugybę faktų iš Klaipėdos krašto, o ir visos Mažosios Lietuvos gyvenimo ir kultūros kuri lydėjo to krašto žmones nuo mažens iki amžinosios kelionės.

Liepos 18dieną 17 val. Palangos bibliotekoje susitikimas su profesoriumi Domu Kaunu. Jis skaitys paskaitą K. Donelaičio  300 –jų gimimo metinių proga. Kartu bus pristatytos knygos „Mažosios Lietuvos knygų link“ ir „Jurgio Platerio biblioteka – Lietuvos knygos kultūros ir mokslo paminklas“.

 

Dr. Antanas Venckus

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

10-oji serialo „Tikslo link. Olimpas“ serija ypatinga – ji dedikuota Kovo 11-osios, Nepriklausomybės atkūrimo dienos, šventei. 


Jei pas mus – Palangos viešojoje bibliotekoje yra knygų, tai didelė tikimybė, kad gali būti ir jų skirtukų! Kiekvienas, kuris dažniau ar rečiau mėgsta skaityti, puikiai žino, kam šie knygos žymekliai reikalingi.


Vilniaus knygų mugė – didžiausias metų literatūros įvykis, kai skaičiuojami rezultatai, skelbiamos geriausios knygos, apdovanojami jų autoriai.


Vasario 23-26 d. vyksianti 23-ioji Vilniaus knygų mugė jau tradiciškai kviečia ir į AGATA „Muzikos salę“, kurioje šiemet susitikimo su savo klausytojais lauks jubiliejinius metus švenčiantis „Palangos orkestras“. 


Birželio 7 d., antradienį, 16:30 val. Palangos viešojoje bibliotekoje vyks vieno iškiliausių mąstytojų, humanistų ir kultūros veikėjų Lietuvos istorijoje Vilhelmo Storosto-Vydūno knygų pristatymas. 


Lietuvos mokslų akademija miestų savivaldybėms ir bibliotekoms dovanoja tūkstančius mokslo populiarinimo knygų. 


Mažosios bendrijos steigimas yra vis populiaresnis sprendimas, mažosios bendrijos steigiamos palyginti ne taip seniai. Mažoji bendrija (MB) yra tinkama verslo plėtrai šeimai ar vienam asmeniui, mažajai bendrijai gali priklausyti iki dešimties žmonių. Tai tobuliausias sprendimas smulkiam šeimos verslui. Profesionalūs specialistai pasirūpins mažosios bendrijos steigimu ir...


Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė padovanojo savo šeimos biblioteką, daugiau nei 300 knygų, Palangos globos namų bendruomenei. Knygos jau rado savo vietą jos bibliotekoje.


Palanga – įspūdinga tautų, kultūrų,   jų istorijų kryžkelė. Dabar dalis Prūsijos , Nemirseta ir jos apylinkės įeina į Palangos miesto ribas....


Palangiškiai pagailėjo knygų

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 01 09 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto viešoji biblioteka dar lapkričio pabaigoje kvietė aktyviai dalyvauti šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoje akcijoje „Knygų Kalėdos“, tačiau norinčių padovanoti knygą bibliotekai atsirado vienetai. „Akcijos metu gavome 14 knygų. Tikėjomės daugiau“, - apmaudo neslėpė miesto viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius