Mokytojų streikas: tikra demokratija – kai dauguma atsižvelgia į mažumos nuomonę

***, 2018-12-07
Peržiūrėta
1817
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Leonas ŠIDLAUSKAS
Palangos senosios gimnazijos direktorius

Etatinio mokytojo darbo apmokėjimas ir klasės krepšelio įvedimas nuo šių metų rugsėjo 1 d. yra politinis sprendimas. Mažų kaimo ir gyvenviečių mokyklų stiprinimas politinės valdžios buvo pakankamai aiškiai deklaruotas ir tai matėsi naujuosiuose mokytojų darbo etatinio apmokėjimo dokumentuose. Mano manymu, nepasitenkinimas kilo dėl didelių lūkesčių ir netikėtų darbo apmokėjimo situacijų, kai mokytojas, dirbantis su 12 mokinių mažoje kaimo ar gyvenvietės mokykloje, finansuojamas taip pat kaip ir 30 abiturientų klasėje mokantis pedagogas. Pagal naują apmokėjimo tvarką egzaminams mokinių nerengiantis dalyko mokytojas su 18 pamokų per savaitę apytuštėse klasėse gali gauti (kartais taip ir yra) tokį pat atlyginimą kaip ir matematikos ar lietuvių kalbos mokytojas su 25 pamokomis per savaitę, ruošiantis 30 abiturientų klasę brandos egzaminams. Iš tiesų, nauja tvarka pastebimai pagerino mažos kaimo ar gyvenvietės mokyklos mokytojo darbo apmokėjimą.
Panašių lūkesčių turėjo ir didelėse mokyklose dirbantys mokytojai. Dėl mokytojo darbo sąlygų kilo socialinis ginčas, transformavęsis į streiką. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos mokyklų ugdymo kokybė nėra aukštesnėse pozicijose ir tai liudija, kad jau daug metų švietimo sistema tinkamai nesistengia, kad mokykla būtų kokybiškesnė, nes šiandien taip patogiau ir mažiau kainuoja. Ilgą laiką valstybėje kryptingai nesiekiant geros mokyklos, šiandien mokytojo darbo vieta jau nėra konkurencinga, todėl mokyklai dažnai sunku rasti mokytoją į atsiradusią laisvą darbo vietą. Man atrodo, kad šis streikas, buvęs konfliktu dėl atlyginimo didinimo, dėl pastebimų manipuliacijų ir demonstruojamos nepagarbos mokytojui ir jo darbui virto konfliktu dėl mokytojo orumo. Stebint streiką matėsi švietimo vadovybės pasimetimas ir negalėjimas patikėti tuo, kad mokytojas gali ir kažko reikalauti.
Streiko situacija pasiuntė mums visiems keletą paprastų žinučių. Pirma: visuomenė supranta, kad be gero mokytojo nebus kokybiško jų vaikų ugdymo, o be tinkamo atlyginimo gerais mokytojais mokykla nepasipildys. Kita žinia, kad mokytojo darbas pačios švietimo vadovybės nėra vertinamas. Veiksmai ir leksika konflikto metu tai paliudijo. Nepamirškime, kad daugybė Lietuvos mokytojų šiandien tapatinasi su streikuojančiais. Trečia: dėl mokytojų darbo vietų optimalaus skaičiaus Lietuvoje neišvengiamai reikės kalbėtis.
Dar viena pamoka iš demokratijos kurso – demokratija yra ne tuomet, kai nusprendžia dauguma, bet tuomet, kai dauguma atsižvelgia į mažumos nuomonę. Visų profsąjungų lyderiai pasirašė susitarimą, o vienas ignoruojamasis – ne. Štai ir rezultatas – visiems skauda galvą. Mėnesį streikuojama, kad atlygis už mokytojo darbo valandą būtų ne 5, o 6 eurai. Negali tiek daug padidėti?
Netrukus pamatysime.

 

Jūsų komentaras:

Vytautas 2018-12-13 09:24 ([email protected] / IP: 86.100.150.79)
Daug metų mokytojai reikalavo įvesti etatinį apmokėjimą. Tai padarius,- reikalauja atšaukti. Netinka taikymo tvarka. Jei Estai ir Latviai tai taiko ,- tai nusirašykite tą tvarką .

Taip pat skaitykite

Minint Tarptautinę mokytojų dieną, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė įteikė Metų mokytojų apdovanojimus aštuoniems Lietuvos mokytojams. Tarp jų palangiškių mokytojų nebuvo.


Palangos globos namuose koronaviruso persirgo ar dar tebeserga pusė globotinių, tačiau absoliuti dauguma senelių, kurių amžiaus vidurkis yra apie 85 metus, persirgo lengva koronaviruso forma arba neturėjo pastebimų ligos simpromų.


Etatinio mokytojo darbo apmokėjimas ir klasės krepšelio įvedimas nuo šių metų rugsėjo 1 d. yra politinis sprendimas. Mažų kaimo ir gyvenviečių mokyklų stiprinimas politinės valdžios buvo pakankamai aiškiai deklaruotas ir tai matėsi naujuosiuose mokytojų darbo etatinio apmokėjimo dokumentuose


Dvi dienas Palangos senojoje gimnazijoje ir jos prieigose šurmuliavo nemaža vyriška kompanija – Šiaulių rajono mokyklų kūno kultūros mokytojų bei sporto centrų trenerių, siekdama kiek galima daugiau naujovių sužinoti tema „Inovatyvus aktyvus tradicinių ir netradicinių mokymo metodų naudojimas pamokose, neformaliame ugdyme, bendravime ir...


Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį Šventojoje. Šio posėdžio metu komiteto nariai kėlė sau užduotį ne tik aptarti klausimus, susijusius su Šventąja, bet ir išgirsti vietos gyventojų nuomonę, į kurią bus atsižvelgiama priimant sprendimus konkrečiais klausimais.


Ar demokratija privalo dvokti?

Jūratė LAUČIŪTĖ, 2013 08 26 | Rubrika: Nuomonės

Dažnai pasakoma, kad Naujosios Europos kultūros bei teisėkūros architektai orientuojasi į žemiausius (žemiau juosmens) žmogaus pojūčius, dirgiklius. O kad europiečiams lengviau būtų pereiti nuo tradicinės krikščioniškos moralės prie žemųjų dirgiklių patenkinimo „etikos“, naujojo žmogaus kūrėjai neva pasitelkia daugumai mirtingų būtybių būdingą savęs...


Konferencija sukvietė daugumą Palangos mokytojų

Jūratė RIEPŠAITĖ, 2012 08 30 | Rubrika: Miestas

Vakar Palangos „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje vyko konferencija „Vaiko poreikių realizavimas šiuolaikiniame ugdymo procese“. Į konferenciją susirinko dauguma Palangos mokyklų mokytojų ir kitų miesto svečių.


Palangoje beveik visų kavinių bei barų sezonas pasibaigė, nes sulig paskutine vasaros diena išvyko ir dauguma kurorto poilsiautojų.  Kurorto verslininkai sutaria, kad šį sezoną Palanga akivaizdžiai susilaukė kur kas daugiau svečių, ypač užsieniečių, bet absoliuti dauguma jų šykščiai vėrė pinigines kurorto kavinėse ir restoranuose. Plieskiant neįprastai kaitrai, pritilo kalbos apie...


Praėjusį penktadienį posėdžiavusi Palangos miesto valdžia svarstė sprendimo projektą dėl Palangos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2008 metų veiklos ataskaitos ir jį atidėjo. Nepaisant nei Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje Kristinos Vintilaitės, nei opozicijos teigimo, jog Kontrolieriaus tarnyba yra savarankiška institucija ir privalu patvirtinti veiklos ataskaitą...


Užgavėnės – tikra ar veidmainiška šventė?

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 02 28 | Rubrika: Miestas

Praūžus kaukėtai šventei (užgavėnėms), pasigirdo kalbų, esą šventė tapo nuvalkiota ir prarado prasmę. Nors šią šventę vienaip ar kitaip mini kone visas pasaulis, mūsiškė, atrodo, turėtų likti archaiška ir atitinkanti šimtmečių tradicijas. Tačiau kaip yra iš tiesų?


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius