Muzikos licencijavimas: ne bausti, o ugdyti

Vos tik pravėrus duris ir įžengus į restoranus, prekybos centrus, sporto klubus ar kitas viešas erdves, mus pasitinka muzika. Muzika, galinti pakeisti asmens emocinę ar fizinę būklę, tapo viena svarbiausių priemonių, padedančių verslams dar ryškiau įkūnyti savo brendą  (liet. – prekės ženklas), pritraukti naujus klientus bei išlaikyti jau esamą auditoriją, sukuriant komfortabilią aplinką kiekvienam lankytojui.

Muzikos įtaką vietos patrauklumui patvirtino ir 2022 m. „Spinter tyrimai“ atliktas sociologinis Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas apie muzikos vartojimą. Tyrimo duomenimis, daugiau nei 90 proc. apklaustųjų patvirtino, kad muzika daro įtaką vietos patrauklumui, o muzikos naudojimas yra ypatingai reikšmingas komercinėse erdvėse, tokiose kaip naktinis klubas, kavinė, baras, pramogų ir prekybos centrai. 

MUZIKA NĖRA NEMOKAMA IR YRA SAUGOMA ĮSTATYMO

Įprastai įvairūs verslai muziką naudoja kaip vieną iš rinkodaros priemonių, skatinančią paslaugos ar prekės pardavimą. Restoranuose, kavinėse ar baruose muzika padeda sukurti patrauklią emocinę aplinką, skatina užsisakyti papildomą gėrimą ar desertą. Viskas atrodo elementaru: verslams reikia sukurti jaukią aplinką savo lankytojams. Tad kur slypi problema? 

Muzika ir jos leidyba yra bendras atlikėjų, muzikos įrašų gamintojų bei autorių darbas, kurio rezultatus mums leidžia išgirsti ne tik didelis noras kurti, bet ir asmeninės muzikantų investicijos į kūrybą. Muzikos leidyba nėra pigi: įprastai muzikos kūrėjai investuoja dideles sumas, siekiančias tūkstančius, o kartais ir dešimtis tūkstančių eurų. Taigi, už kūrybinį darbą atlikėjai, autoriai ir įrašų gamintojai yra nusipelnę gauti atlygį. Taip šiame muzikinio pasaulio koliažo kontekste atsiranda sąvoka – intelektinė nuosavybė. Tai nematerialioji nuosavybė, kuri yra žmogaus kūrybinio bei protinio darbo rezultatas. Lietuvoje muzikos autorius, atlikėjus bei fonogramų gamintojus saugo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, kuris ir užtikrina, jog už muzikos panaudojimą viešose erdvėse jiems turi būti atlyginta. 

Muzikos naudojimas be leidimo –  vagystė. Tai tas pats, kas išeiti iš kavinės, baro ar restorano nesusimokėjus. Už muzikos naudojimą turime įprasti mokėti taip, kaip kiekvieną mėnesį mokame už elektros ar kitas paslaugas. Norint naudoti muziką legaliai, verslams privalu įsigyti licencijas. Lietuvoje tokias licencijas išduoda atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisėms atstovaujanti Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA bei muzikos autorius atstovaujanti Asociacija LATGA (verslams privalomos abiejų asociacijų licencijos).  AGATA atstovai pabrėžia, kad nors Lietuvoje verslų sąmoningumas kasmet auga, vis dar atsiranda verslininkų, piktybiškai vengiančių mokėti už muzikos naudojimą.

NELEGALUS MUZIKOS NAUDOJIMAS: PALANGOS BARUI „MALIBU LOUNGE PALANGA“ SKIRTA BAUDA

2022 metų vasarą po eilės nesėkmingų raginimų MB „Litrestas“ sudaryti sutartį dėl muzikos naudojimo įmonei priklausančiame bare „Malibu Lounge Palanga“, AGATA atstovai siekė situaciją išspręsti geruoju – ne kartą lankėsi minėtame bare ir taip bandė sudaryti licenciją. Nors naktinio baro veikla sunkiai įsivaizduojama be muzikos,  „Malibu Lounge Palanga“ valdanti MB „Litrestas“ licencijos su AGATA nesudarė ir toliau tęsė neteisėtą muzikos naudojimą. AGATA atstovai neslepia, kad tokie atvejai pasitaiko gana retai, o siekiant skatinti verslų sąmoningumą pirmiausiai bandoma visus atvejus spręsti geranoriškai, o ne baudžiant. „Malibu Lounge Palanga“ valdytojams toliau tęsiant akivaizdų slapstymąsi bei ignoruojant AGATA raginimus sudaryti licenciją, AGATA buvo priversta imtis kraštutinių priemonių ir civiline tvarka kreiptis į teismą. Teismas už muzikos nelegalų panaudojimą „Malibu Lounge Palanga“ priteisė 1 260 Eur baudą. AGATA primena, kad už muzikos naudojimą nelegaliai taip pat gresia administracinė atsakomybė. 

„Dauguma verslų noriai įsigyja muzikos licencijas. Ne paslaptis, kai kuriems verslams kyla klausimų, tad į juos stengiamės kuo išsamiau ir suprantamiau atsakyti. Džiugina, kad bendras supratimas, jog muzika turi skambėti legaliai, auga. Nepaisant to, vis dar stebina kai kurių verslų vengimas atsiskaityti su atlikėjais bei įrašų gamintojais – juk tai yra ne tik įstatymo laikymasis, bet ir moralės požiūris į kuriančius žmones“, – teigia AGATA Muzikos licencijų skyriaus atstovas Darotas Beržinis.

Šiuo metu Lietuvoje daugiau nei 10 000 tūkst. viešų vietų jau yra įsigijusios muzikos licencijas, kurių kaina mėnesiui prasideda vos nuo 20 Eur. Surinkti pinigai už licencijas yra paskirstomi atlikėjams ir įrašų gamintojams pagal muzikos platformų, radijo stočių ir televizijų grojaraščių statistiką.

Muzikos atlikėjams neretai kyla kliūčių bandant atrasti būdus, kaip išgyventi iš savo kuriamos muzikos, kai tuo pat metu vis dar pasitaiko verslininkų, muziką naudojančių nelegaliai. Jei už muziką nėra mokama, kodėl iš baro išėję nesusimokėję klientai kelia pasipiktinimą? Svarbu žinoti, kad visais klausimais dėl muzikos naudojimo padės asociacija AGATA – kreipkitės į profesionalus ir naudokite muziką legaliai! 

AGATA informacija