Nemokamas geriamas vanduo Palangos kavinėse – fantazija

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016-06-30
Peržiūrėta
1923
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Nemokamas geriamas vanduo Palangos kavinėse – fantazija

Beveik visose užsienio kavinėse ir restoranuose užėjusiam lankytojui pasiūloma geriamo vandens. Lietuvoje, regis, iki to dar toli. Bent jau Palangoje, kur už paprastąjį geriamą stalo vandenį tenka susimokėti. Net kai jau antrą savaitę šalį svilina karštis, geriamo vandens nemokamai nesiūloma.

Už stalo vandenį – 3 eurai
Apsilankę keliose kurorto kavinėse pamatėme, kad, deja, bet už paprasčiausią stalo vandenį teks susimokėti. Kainos svyruoja labai skirtingai – nuo 0,20 Eur iki net 3 Eur. Už gazuoto ar negazuoto mineralinio vandens buteliuką prašoma daugių daugiausiai iki 2 Eur, o stiklinę sulčių – 1.30 Eur. Paprasčiausias geriamas vanduo patiekiamas grafinuose ir visai galimas dalykas, kad jis pilamas tiesiog iš čiaupo, o už jį nuo klientų plėšiami nemaži pinigai. Kai kurios kavinės vandenį pagardina mėtos lapeliu ar citrinos griežinėliu. Už tokį tikėkitės mokėti dar brangiau.
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas (VRA) Darius Miklovas pasakojo, kad nemokamo vandens pasiūlymas klientui – kiekvieno verslininko individualus reikalas: „Yra kavinių, kurių darbuotojai užsukusiems klientams siūlo ne tik vandens, bet ir sulčių. Dar kiti – smulkių užkandžių, kol laukiama pagrindinio patiekalo“. Paties D. Miklovo vadovaujamame bare „Sporto lizdas“ stalo vanduo taip pat mokamas: litras vandens kainuoja nuo 1 Eur, bet čia jau paskanintas – su mėtomis, žaliosiomis citrinomis ar agurkais. Provokuojamai uždavus klausimą, kad, greičiausiai, stalo vanduo patiekiamas iš čiaupo, D. Miklovas tokius žodžius paneigė: „Gal ir būtų galima jį naudoti. Girdėjau, kad mūsų vanduo tikrai geros kokybės, tačiau mes vis dėlto nerizikuojame ir perkame distiliuotą geriamąjį vandenį“.

Vanduo ar sultys tik kaip kompensacija
D. Miklovas pasakojo, kad dažnai pasitaiko, jog stiklinė pagardinto vandens ar sulčių pasiūloma kaip kompensacija už ilgą patiekalo laukimą arba virėjo klaidą, pavyzdžiui, jeigu klientas skundžiasi patiekalo skoniu ar reiškia dar kokias nors pretenzijas. Bet ar negalėtų, o gal net turėtų būti paprasčiausias vanduo klientui siūlomas nemokamai? VRA prezidentas teigia, kad didmiesčiuose jau labai daug kur taikoma tokia praktika, tačiau tikėtis to kurorte – naivoka. „Kaip ir minėjau, tai kiekvieno verslininko individualus reikalas, tačiau, kad nemokamo vandens pasiūlymas klientui kada nors Palangoje taptų įprastu dalyku – abejoju“, – teigė D. Miklovas.
Vieno iš prabangesnių J. Basanavičiaus gatvės restoranų – „Žuvinės“ – padavėja sakė, kad nemokamai stiklinė paprasto vandens įpilama nebent vaikui: „Pasitaiko, kada tėveliai pietų metu paprašo, ar galėtume vaikui duoti atsigerti vandens. Tokiu atveju pinigų neimame“. O jei vis dėlto užsukę norėsite išgerti vandens, čia jo pusė litro kainuoja 1.50 Eur.
Beje, klientams su gyvūnais kavinių savininkai tolerantiškesni. Karštą dieną prie vienos iš J. Basanavičiaus gatvėje esančių kavinių stovėjo dubenys su vandeniu. Įdomu tai, kad už juos augintinių savininkai nebuvo prašomi susimokėti, o kuo kitoks vanduo už 1.50 ar 3 Eur?

Palangos vanduo iš čiaupo švarus ir kokybiškas
Neretai galime išgirsti, kad iš čiaupo gerti vandenį nesaugu, tad kavinių savininkai tikina, kad patiekia tik distiliuotą ir švarų geriamąjį vandenį. Pasirodo, kad tokį vandenį gerti nė kiek nėra sveika. Tai pati puikiausia reklama vandens filtrų gamintojams ir geriamo vandens pardavėjams. Tačiau kam pirkti vandenį, jei jį galima gerti tiesiog iš čiaupo? UAB „Palangos vandenys“ laboratorijos vedėja Laimutė Marija Mikalkėnienė tikina, kad kurorto vandenį iš čiaupo galima gerti be jokios baimės ir nerimo: „Galime patvirtinti, kad Palangos mieste viešai tiekiamas geriamas vanduo yra saugus ir tinkamas žmonėms vartoti“. Daugiausiai vandens – beveik 83 procentai – Palangos gyventojams tiekiama iš II-osios (Austėjos g.) ir III-iosios (Šventoji, Mokyklos g.) vandenviečių. „Šiose vandenvietėse atliekamas ne tik geležies, bet ir fluoro pertekliaus šalinimas iš geriamojo vandens“, – kalbėjo specialistė.
Kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba tyrimams vandens mėginiai imami iš skirtingų taškų – vandenvietėse, vandens ruošyklose bei skirtingose miesto vietose (vaikų ugdymo įstaigose, maisto gamybos ir viešo maitinimo įmonėse, sveikatos priežiūros įstaigose ir kt.). Du kartus per savaitę vandens mėginiai paimami iš 5-10 skirtingų vietų. Esant nusiskundimams, pasak laboratorijos vedėjos, vanduo tiriamas ir pas gyventojus.
Laboratorijos vedėja ramino bijančius gerti vandenį iš čiaupo. „Palangos miesto gyventojams tiekiamas vanduo atitinka geros ir labai geros kokybės reikalavimus“, – patikino moteris.

Nepasiduokite reklamai
L. M. Mikalkėnienė ragina išlikti budriems, kai vandens filtrų pardavėjai bando apsukti galvą ir įtikinti, kad vandenį iš čiaupo gerti pavojinga ir jį būtina filtruoti: „Nors vandens kokybę kontroliuojančios tarnybos vieningai tvirtina, kad Palangoje vandentiekiu tiekiamas požeminis vanduo yra saugus ir kokybiškas, tačiau vandens filtrų pardavėjai apie tai gyventojams pasakoja priešingai ir tuoj pat savo žodžius patvirtina „tyrimu“, kuris tiesiog žmogų išgąsdina. Į vandenį įkiša elektrodus ir netrukus vanduo ima rusvai putoti, atsiranda nuosėdų“. Po tokių „tyrimų“ žmogus neabejotinai išsigąsta ir tampa labai lengvai paveikiamas, kad vanduo iš čiaupo – kenksmingas sveikatai“.
Kad ir kaip saldžiai kalbėtų vandens filtrų pardavėjai, specialistai teigia, kad filtruotas vanduo netenka gyvybės, ir geriant tokį vandenį organizmas nebegauna jokių reikalingų medžiagų. „Filtrai iš vandens pašalina didžiąją dalį žmogaus sveikatai vertingų mineralinių druskų (kalcį, magnį, natrį, kalį, chloridus, sulfatus, hidrokarbonatus ir kt.) ir mikroelementų (fluorą, manganą, geležį, jodą, cinką, varį ir kt.). Tačiau mūsų organizmui šios medžiagos yra gyvybiškai būtinos, juk perkame kalcio, magnio, geležies ar kitokius papildus. Filtruotas vanduo tinka skalbti, praustis ar kitiems komunaliniams poreikiams tenkinti, bet ne maistui gaminti“, – pasakojo L. M. Mikalkėnienė. Geriant filtruotą vandenį, anot laboratorijos vedėjos, burnoje jaučiamas rūgštumas, jautriau reaguoja ir dantys. Pasak specialistės, šiuo metu medikai vis labiau plėtoja mintį, kad rūgščių perteklius organizme dažnai yra ne tik ryškus ligos palydovas, bet ir daugelio ligų sukėlėjas“.

Parduotuvėje įsigytas vanduo taip pat be gyvybės
Yra tokių žmonių, kurie vartoja tik parduotuvėje pirktą vandenį. Jį naudoja maisto gaminimui, neva, taip sveikiau. Tačiau L. M. Mikalkėnienė į tokius įsitikinimus žiūri skeptiškai: „Tie, kurie perka parduotuvėse vandenį – švaisto pinigus. Pardavinėjamas vanduo beveik niekuo nesiskiria nuo vandentiekio vandens, kuris taip pat imamas iš gręžinių, o po to papildomai valomas“.
O kad geriamojo vandens pirkimai išaugę, patvirtino ir prekybos centrų atstovai. Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė aiškino, kad vien per ilgąjį Joninių savaitgalį geriamojo vandens ir gaivinančių gėrimų pardavimai išaugo net 71,2 procento. „Populiariausias pirkinys – limonadas ir geriamasis vanduo su angliarūgšte“, – kalbėjo „Iki“ atstovė. O štai paprasto geriamojo vandens nupirkti kiekiai – įspūdingi: „Iki“ prekybos tinklo parduotuvėse jo parduota daugiau kaip 370 tūkst. litrų.
O konkrečiai Palangos „Iki“ prekybos centruose geriamo vandens pardavimai per šiuos metus išaugo 20 procentų. „Matome, kad per pastaruosius dvejus metus pirkėjai yra labiau linkę rinktis geriamąjį vandenį negu vaisvandenius. Šiais metais geriamojo vandens nupirkta net 50 procentų daugiau negu vaisvandenių palyginti su 2015 metais, o 2015 metais 43 procentais daugiau negu 2014 metais“, – teigė prekybos centro atstovė.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Baltijos jūros vanduo ties Palanga atitinka visus vandens kokybės higienos normų reikalavimus ir yra saugus poilsiautojams, kurie mėgaujasi vandens pramogomis.


Šunų vedžiojimo aikštelėje jau tiekiamas vanduo, tad laiką leisti su keturkojais augintiniais šiems skirtoje zonoje tapo patogiau.


Trečiadienį palangiškius nustebino Rąžės upelio spalva – vanduo netikėtai pasidarė baltos spalvos ir taip įžiebė juokelius apie kurorte tekančias pieno upes. 


Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamas anonimines konsultacijas su priklausomybės konsultantu.


Palangos baseinas kviečia į nemokamas mankštas kūdikiams vandenyje.


Nuo rugsėjo 16 dienos - nemokamas automobilių stovėjimas Palangos miesto gatvėse. 


Epidemiologinei situacijai Lietuvoje vis blogėjant, nuo rugpjūčio 1–osios dienos šalyje vėl privalomos apsauginės veido kaukės uždarose viešose vietose. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nuolat atnaujina koronavirusu užsikrėtusių asmenų maršrutus. Delfi pateikia naujausius maršrutus – užsikrėtę asmenys pramogavo koncertuose, atostogavo...


Beveik visose užsienio kavinėse ir restoranuose užėjusiam lankytojui pasiūloma geriamo vandens. Lietuvoje, regis, iki to dar toli. Bent jau Palangoje, kur už paprastąjį geriamą stalo vandenį tenka susimokėti. Net kai jau antrą savaitę šalį svilina karštis, geriamo vandens nemokamai nesiūloma.


Specialistai sako: Lietuvoje viešai tiekiamas vanduo daugeliu atveju yra saugus, jį gerti galime be papildomo paruošimo. Visgi, kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė, fasuotas vanduo – populiari prekė. Rinkos dėsniai teigia: pasiūlos nebūna be paklausos. Kokios priežastys skatina pirkti...


Simona POCYTĖ   Palangoje vasarą svečiuojasi daug poilsiautojų. Nugulę paplūdimį jie mėgaujasi saule, vakarais sėdi ir bendrauja miesto baruose bei kavinėse. Ką dar be paplūdimio ir kavinių miesto svečiams ir poilsiautojams gali pasiūlyti Palanga? Regis, klausimas yra labai paprastas, bet atsakyti į jį nėra lengva.   Trūksta informacijos? Dauguma gatvėje...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius