Norint išsiskirti, kūdikiai vadinami ir žodžiais, kurie nenaudojami kaip vardai
Senovėje vardams buvo teikiama kur kas daugiau reikšmės nei dabar. Įvairiose kultūrose buvo laikomasi skirtingų įsitikinimų, tradicijų ir prietarų susijusių su žmogaus vardu. Nors šiais laikais žmogus pasaulį suvokia gan materialiai, tačiau tai nereiškia, kad senasis dvasinis suvokimas nebeturi prasmės. Savo vaikui trokštame tik gero, tad gal kita dovana po gyvybės galėtų būti tikslingai parinktas vaikelio vardas?
Vardas – asmenybės atspindys
Senovės keltai vaikui duodavo laikiną negražų vardą. Vardan to, kad piktos dvasios jo neužsimanytų. Subrendęs ir sustiprėjęs vaikas pats pasirinkdavo naują vardą, kuris atspindėdavo jo asmenybę ar siekius. Indėnai duoda vaikui vardą, kuris kažką pasako apie jį, apibūdina asmenybę ar išgyventus svarbius įvykius. Jie per savo gyvenimą ne kartą keičia savo vardą drauge su besikeičiančia asmenybe. Šamaniškose kultūrose žmogus turėdavo du vardus – asmeninį, kurį žino tik jis pats ir jam jį davęs genties žynys ir viešą, kuriuo jį vadina visi aplinkiniai. Tikrasis vardas buvo slepiamas, nes buvo tikima, kad žinant žmogaus vardą įgyjama valdžia jam. Žyniai ir magai ypač slėpdavo savo tikrąjį vardą. Rusai turi priežodį: „kaip vaikelį pavadinsi, taip jam ir seksis“. Juo pripažįstama vardo įtaką žmogui, juk vis dėlto vardas yra garsinė to žmogaus esmės išraiška. Taigi, jei pripažįstame vardo svarbą asmenybei, pagalvokite, kokiais kriterijais reikėtų jį suteikti, kodėl vienas vardas vienam vaikui tinka, o kitam ne.
Tikrąjį būsimo vaikelio vardą motina mėgindavo išgirsti kaip jo aplink sklandančios sielos skambesį arba įsigalėjus krikščionybei parinkdavo pagal tą dieną globojančius šventuosius. O dabar grįžkime į šiuolaikinį pasaulį, kur vardas parenkamas atsitiktinai, pagal tėvų skonį, dažnai iš anksto, dar prieš vaikui gimstant. Kai kurie išsiskirti iš minios norintys tėveliai sugalvoja vaikui labai neįprastą vardą ar pavadina žodžiu, kuris paprastai nenaudojamas kaip vardas.
Palangiškiai sumanūs
Daugumai porų vaikui vardo rinkimas yra bene smagiausias užsiėmimas nėštumo metu. Kitiems tai – sudėtingas, daug pastangų reikalaujantis procesas. Juk tai sprendimas visam gyvenimui. Na, nebent vaikas vėliau nuspręstų vardą pasikeisti.
Miesto civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vida Buivydienė laikraščiui sakė, kad palangiškiai savo atžaloms renka lietuviškus vardus. „Populiariausias berniuko vardas Matas, tačiau tokie pat populiarūs Martynas, Ąžuolas, Motiejus, Kajus. Yra ir įmantresnių, tokių kaip Kipras, Trojus, Markas. Mergaitėms tėvai dažnai duoda Ugnės, Emilijos, Inesos, Austėjos, Aistės, Eglės, Smiltės, Rugilės, Godos, Tėjos, Majos, Agotos vardus. Duoda ir kiek egzotiškesnius vardus, tokius kaip Milana, Vanesa. Man ypač gražus dvigubas Eva Sofija ar Ema Julija vardas. Tačiau turiu pasakyti, jog kurorto gyventojai savo vaikams išrenka tokius vardus, kurie mažai kartojasi. Palangiškiai sumanūs ir išmoningi“, – sakė V. Buivydienė.
Lietuvių tauta – nedidelė, tad labai svarbu išlaikyti tautos tradicijas, tarp jų ir vardus. Jeigu ketinate gyventi užsienyje arba jeigu vaikas gimęs mišrioje šeimoje, galite rinktis trumpus, lengvai ištariamus vardus. Vienas geriausių būdų patikrinti vardą – garsiai jį šūktelėti. Tam tinkamiausia vieta – vaikų žaidimo aikštelė. Jeigu šaukdami vardą jaučiatės nepatogiai, tai gali būti ženklas, kad pasirinktas vardas nėra pats tinkamiausias.
Egzotiškos santuokos
Palangos civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis per 2011 metus kurorte užregistruota apie 20 santuokų su užsieniečiais. „Moterys dažniausiai teka už vokiečių, airių, britų, italų, tačiau jų pasirinkimo geografija yra platesnė – nuveda ir į egzotiškus Kipro, Irako kraštus“, – pasakojo V. Buivydienė.
Žiniasklaidoje santuokų su užsieniečiais tema neretai sulaukia įvairiausių atgarsių. Nesvarbu, ar tai būtų laiminga moters ar vyro santuokos su kitos šalies piliečiu istorija, ar graudi skyrybų, konflikto dėl vaikų globos drama. Komentatorių – apstu. Šioje vietoje puikiai tinka neseniai išgirsta frazė: „Prieš kažką smerkiant, užsidėk jo batus ir praeik jo kelią, paragauk jo ašarų, pajusk jo skausmą... Užkliūk už kiekvieno akmens, už kurio jis buvo užkliuvęs... Ir tik po to kalbėk, kad tu žinai kaip reikia teisingai gyventi...“
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Sekmadienį – (ne) eilinis įvykis, vyks rinkimai į miesto Savivaldybės Tarybą, o kartu išrinksime ir merą. Kadangi visi rinkimų stebėtojai, politikos aistruoliai, politikai profesionalai ir mėgėjai akylai stebi rinkimų kampaniją, kad nebūtų politinės reklamos pažeidimų, iškart skubu visus nuraminti: šis komentaras – mano asmeninė nuomonė. Nei agituoju balsuoti už ką nors, nei prieš ką nors....
Mandatų naujoje miesto Taryboje siekia 194 kandidatai, priklausantys 9 partijoms, mero posto – 8 kandidatai
Linas JEGELEVIČIUS, 2023 01 17 | Rubrika: Miestas
Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos...
BCAA: kas tai, kokia nauda, iš kur gauti, ir kas vyksta esant trūkumui?
2022 02 10 | Rubrika: Miestas
Dar vaikystėje visi sužinome, kad žmogaus organizmui yra reikalingi ypač įvairūs komponentai. Tačiau paaugę, siekiame labiau suprasti mūsų organizme vykstančius procesus, norime žinoti, kas jiems turi įtakos, o taip pat – kaip turėtumėte elgtis, norėdami paspartinti tam tikrus dalykus. Būtent tuomet ypač kruopščiai bei detaliai imame domėtis mūsų organizmui reikalingais elementais. BCAA – taip...
Valdas Pakusas, Palangos miesto botanikos parko direktorius: „O kas gali užtikrinti, kad ir dabar kur nors parke nėra išbarstyti kieno nors pelenai?“
Linas JEGELEVIČIUS, 2021 03 17 | Rubrika: Miestas
Palangos miesto savivaldybė purtosi minties leisti jūroje ar Botanikos parke barstyti mirusio žmogaus kremuotų palaikų pelenus, tačiau Valdas Pakusas sakė „Palangos tiltui“: „„O kas gali užtikrinti, kad ir dabar kur nors parke nėra išbarstyti kieno nors pelenai?“ Skaitykite visą straipsnį penktadienį „Palangos tilte“.
Palangos poliklinika jau dėliojasi planus, kaip ir kada galėtų atverti duris planiniams pacientams. Net ir tai padarius srautai bus kontroliuojami, ir jos dirbs dar ne visu pajėgumu. Poliklinikos planus dar turės įvertinti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. "Net ir po karantino iki pusės paslaugų bus teikiama tik nuotoliniu būdu," - "Palangos tiltui" sakė Palangos...
Kristijonas Matonis: "Mano apsisprendimą lėmė paprastas suvokimas: reikia ir kažkas turi tuo užsiimti, tad kodėl ne aš?"
Linas JEGELEVIČIUS, 2020 04 06 | Rubrika: Miestas
Suprasdamas, kokią didelę svarbą savanorystė turi dabar, esant ekstremaliai situacijai šalyje, „Palangos tiltas“ skelbia seriją mini-interviu su Savivaldybės savanoriais, kurie jau padeda žmonėms esantiems saviizoliacijoje, miesto senjorams. Pirmasis mūsų pašnekovas – Savivaldybės darbuotojas Kristijonas Matonis.
Žmogus be namų- kaip be rankų: nei kur prisiglausi, nei kur pasislėpsi
2014 04 10 | Rubrika: Nuomonės
Sena ir senas tradicijas puoselėjanti šalis jaunam žmogui suteikia dideles galimybes. Tačiau yra ir kita medalio pusė: šioje laisvėje gali greitai tapti niekuo. Gyvendama miesto centre moteris stebėdavo vakarais iš „pabų“ išsvirduliuojančius jaunuolius, žolės parūkymas – taip pat lyg ir nieko blogo, o ką jau kalbėti apie vietines valkatas, kurie...
„Žmogus be namų – kaip be rankų: nei kur prisiglausi, nei kur pasislėpsi“
2014 04 07 | Rubrika: Nuomonės
Moteris galvojo, jog 50 metų – tai garbingas jubiliejus jai, užauginusiai tris vaikus, užbaigusiai aukštuosius mokslus, nebijojusiai gyvenimo kryžkelėje sustoti, pasverti, prieš žengiant kitą žingsnį. Šiandieną, kažkada pasirinkto naujo kelio pradžią ji traktuoja kaip galimybę pakeisti savo gyvenimą iš pagrindų (jei nori išlikti – neatsigręžk)....
Šventvietės: ten, kur dvasinis kūnas susilieja su protėvių dvasių pasauliu 3
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 04 04 | Rubrika: Kultūra
Ne vienas mūsų, vaikštinėdamas po miškus ir ypač lankydamas piliakalnius bei kitas šventas mūsų protėviams vietas, yra pajutęs: čia esama stiprios energijos, nuo kurios, kaip sakoma, per kūną šiurpuliai eina. Palangiškis Vaidas Želvys, besigilinantis į mūsų protėvių pasaulėžiūrą, pasaulėvoką ir pasaulėdarą, teigia, jog senosiose šventvietėse esama...
Norint išsiskirti, kūdikiai vadinami ir žodžiais, kurie nenaudojami kaip vardai
Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 02 06 | Rubrika: Miestas
Senovėje vardams buvo teikiama kur kas daugiau reikšmės nei dabar. Įvairiose kultūrose buvo laikomasi skirtingų įsitikinimų, tradicijų ir prietarų susijusių su žmogaus vardu. Nors šiais laikais žmogus pasaulį suvokia gan materialiai, tačiau tai nereiškia, kad senasis dvasinis suvokimas nebeturi prasmės. Savo vaikui trokštame tik gero, tad gal kita dovana po gyvybės...
