Nors dabartinė Vyriausybė Šventosios uostui – tarsi bloga pamotė, jo atstatymas vyksta

Nors dabartinė Vyriausybė Šventosios uostui – tarsi bloga pamotė –  Seimo Ekonomikos komitetui prieš daugiau kaip metus vienbalsiai pritarus nutarimui siūlyti Vyriausybei 2022-2024 metų biudžetuose numatyti 12 milijonų eurų Šventosios uosto molų statybai, pinigai nebuvo skirti –vis tik uosto statybos vyksta.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Alfredas Reivytis sakė „Palangos tiltui“, kad šiais metais, kiek leis oro sąlygos, bus tvarkoma žvejybos įrangai bei valtims skirto pastato aplinka bei greta pasato bus įrengiama priekrantės žvejams skirta automobilių stovėjimo aikštelė bei įrengtas privažiavimo kelias prie šio pastato. Taip pat bus tęsiami uosto krantinių sutvirtinimo metaliniais įlaidais bei sutvarkymo darbai. 

„Šiuo metu vyksta viešojo pirkimo procedūros automobilių stovėjimo aikštelės antrojo etapo statybos įrengimo darbams,“ – sakė A. Reivytis.

Anot jo, žvejybos infrastruktūros sukūrimas yra vienas iš Šventosios uosto atstatymo etapų. Šį darbų etapą planuojama baigti iki aktyviojo kurortinio sezono pradžios. 

„Įgyvendinant projektą, praėjusiais metais užbaigtas statyti pastatas, skirtas žvejų valtims, žvejybos įrangai bei pagautam laimikiui laikyti. Šventosios uoste vyko krantinių konstruktyvo sutvirtinimo metaliniais įlaidais sutvirtinimo darbai,“ – sakė jis.

Žvejybos infrastruktūros sukūrimo darbai atlikti iš ES ir Savivaldybės lėšų, o Prieplaukos gatvė ­– iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų.

Įgyvendinant Žvejybos infrastruktūros sukūrimo Šventosios uoste projektą, rekonstruota ir į Šventosios uostą vedanti Prieplaukos gatvė, pastatyta nuotekų siurblinė, nutiesti buitinių ir lietais nuotekų, vandentiekio tinklai, įrengta priekrantės žvejams labai reikalinga automobilių stovėjimo aikštelė, įrengtas jos apšvietimas.

Paprašytas prisiminti uosto atstatymo vizijos eigą, Vaidas Šimaitis, šventojiškis verslininkas, sakė „Palangos tiltui“: „Apie galimą uosto atstatymo įgyvendinimą kalbėti pradėjau jau 2007 metais, kai pirmą kartą buvau išrinktas būti Palangos miesto savivaldybės tarybos nariu. Šiandien tvirtai  galiu pasakyti, kad ilgai brandinta Šventosios jūrų uosto atstatymo vizija yra pradėta įgyvendinti ir baigiamas jau uosto atstatymo pirmasis etapas.“

Pasak jį, pirmieji tvirti žingsniai link Šventosios uosto atkūrimo buvo žengti 2017-aisiais, kai kartu su kolegomis įkūriau naują Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklą (LŽRVVGT), vienijantį 14 organizacijų. 

„Jame buvau pirmininku nuo 2017 iki 2019 metų. O 2017 metais buvau išrinktas Žemės ūkio ministerijos projektų stebėsenos ir atrankos komitetų nariu,“ – prisiminė šventojiškis verslininkas.

Ieškodama žvejų infrastruktūros plėtros įgyvendinimo galimybių, Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 metais pateikė paraišką „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ finansavimui gauti. Šventosios žuvininkystės regionų vietos veiklos grupė su S. Juškos architektūros studija parengė Šventosios uosto angaro ir dalies krantinės sutvarkymo projektą ir jį padovanojo Palangos miesto savivaldybei. Tais pačias metais Šventosios jūrų uosto direkcija buvo grąžinta Palangos miesto savivaldybei.

V. Šimaičio 2013 metais įkurta Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė, kuri vienija Šventosios žvejus, viešąjį sektorių bei nevyriausybines organizacijas, taip pat skyrė lėšų uosto prieigų atstatymui – apie 500 000 eurų grupei skirtų lėšų bus panaudoti įgyvendinti uoste projektams, susijusiems su žvejų uostelio atkūrimu bei žvejų prekybos turgelio ir jo infrastruktūros įrengimu.

V. Šimaitis sakė, jei ne koronaviruso protrūkis, 2020 metų pavasarį Palangoje būtų vykusi pirmoji Baltijos šalyse tarptautinė Europos šalių konferencija, skirta Europos paramos lėšų  Europą juosiančių vandenynų įsisavinimui 2020-2027 metais.