Saulius Skvernelis: „Jeigu būsime naujoje Vyriausybėje, Šventosios uosto atstatymas bus vienas mūsų prioritetų“ (VISAS INTERVIU)
Saulius Skvernelis, buvęs šalies premjeras, dabar – opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, drasko kadenciją baigiančią TS-LKD ir liberalų vyriausybę į skutus dėl daug ko, taip pat ir dėl jos požiūrio į Šventosios uosto atstatymą. „Esame jūrinė valstybė, tačiau, deja, šiai konservatorių ir liberalų valdžiai taip neatrodome, nors Šventosios uostas turi didelę valstybinę svarbą ir privalumų – turizmo, rekreacinę, gynybinę, naujas galimybes, susijusias su laukiama Orlen plėtra, vėjo jėgainėmis jūroje,“ – sakė S. Skvernelis „Palangos tiltui“ Seime.
– Šventosios uosto atstatymas vis dar nėra valstybės ir Vyriausybės prioritetas, net jos regioninėje politikoje. Jeigu po Seimo rinkimų spalį jums teks formuoti naują Vyriausybę, ar Šventosios uostas galės tikėtis didesnio dėmesio?
– Tikrai taip. Mums tai bus labai svarbu ir tai bus vienas mūsų prioritetų. Esame jūrinė valstybė, tačiau, deja, šiai valdžiai, regis, taip neatrodome – man dėl to liūdna.
Man labai gaila, kad dėl šios Vyriausybės nevykusių sprendimų tyla tvyro ir Klaipėdos uoste – krovos skaičiai prasti.
Priminsiu, kad Šventosios uostas buvo pradėtas atstatyti man būnant premjeru. Visam pirmam jo atstatymo etapui buvo rasti pinigai – europiniai taip pat.
– Buvęs Tėvynės Sąjungos-LKD pirmininkas, dabar europarlamentaras Andrius Kubilius yra sakęs, kad ši konservatorių Vyriausybė taip gerai tvarkosi, kad jis visai nenustebtų, kad šiam kabinetui su premjere priešaky Vyriausybės vairas būtų patikėtas ir po naujų Seimo rinkimų. Manote, kad toks spėjimas – iš fantazijų srities?
– Gyvenime nieko negali atmesti. Ir niekas dar negali pasakyti, kaip žmonės balsuos spalį. Bet jeigu jie ateis balsuoti, o neliks namuose į viską numoję ranka, tai šios Vyriausybės tikrai daugiau nematysime. Ji tikrai nebuvo pati geriausia, atvirkščiai – visiška pilka ir nevykusi. Galėčiau išskirti tik premjerę Ingridą Šimonytę – kaip lyderę, kuri buvo ir yra labiausiai matoma ir kuri dirba kai kurių kitų ministerijų darbus, nes jų ministrai „nepatempia.“ Bet ir premjerę užvaldė nuolatinės įtampos – dėl to ji karščiuojasi, jos sprendimai tampa neprognozuojami, istorijos su ministrais, kurie buvo besąlygiškai ginami, o dabar yra paskubomis, netinkamai atleidžiami – kalbu apie Krašto apsaugos ministro istoriją, tai liudija.
Manau, kad ši Vyriausybė įeis į istoriją kaip neįgyvendinusi savo pažadų ir nuvylusi Lietuvos žmones.
– Kas nepavyko jai?
– Aš kitaip klausimą formuluočiau: o kas pavyko jai? Gal ši Vyriausybė vadovavosi aukštais skaidrumo standartais? Nieko panašaus – ministrai kompromitavosi, vėlėsi į skandalus, nesugebėjo savo pažadų, duotų 2020 matais, įgyvendinti.
Taip, užsienio politikos srityje šiai Vyriausybei pavyko sukelti didelį ažiotažą – mes tapome Europos Sąjungos išsišokėliais. Kalbu ne tik apie Kiniją, bet ir apie šios Vyriausybės pagalbą Putino režimui, net jam neprašant. Omeny turiu Vyriausybės iniciatyva, neskaidriai uždarytą Baltarusijos kalio trąšų eksportą per Klaipėdos jūrų uostą. Mūsų geležinkeliai ir uostas patyrė milžiniškų nuostolių, o, beje, Rusijos „Uralkaly“ kalio trąšų pardavimo apimtys ir pelnai išaugo keliolika kartų. Už tuos pinigus Rusija perka ginkluotę ir naikina Ukrainą.
Ar ši Vyriausybė įgyvendino mokesčių reformą, kurią ji žadėjo? Pažadėjo ją mums per pusę metų pristatyti, tačiau to nepadarė. Ar išsprendė kokius nors socialinius klausimus? Ne, nes investicinė aplinka Lietuvoje dabar yra tokia, kad ir užsieniečiai, ir lietuviai bijo investuoti Lietuvoje, kaip saka vaizdžiai, dėl karo, maro ir bado. Vėl gi – dėl šios Vyriausybės veiksmų.
O pensijas ir išmokas, kurias ši Vyriausybė šiek tiek pakėlė, seniai „suėdė“ infliacija. Rekordinė infliacija, net 20 procentų. Iš infliacinių pinigų buvo renkamas biudžetas ir PVM, o patys niekur tvariai neinvestavome, kad ką nors užsidirbtumėme. Ši Vyriausybė tik džiaugiasi, kad dukart padidino krašto apsaugos biudžetą, bet tą buvo lengva padaryti karui vykstant. Tai buvo padaryta iš skolintų lėšų.
– Vyksta diskusijos, kaip, iš kokių šaltinių papildomai finansuoti krašto gynybą. Premjerė užsiminė apie PVM, GPM didinimą, net lėšų, skirtų savivaldybėms, eilutės peržiūrėjimą. Jūsų nuomone, kur derėtų ieškoti daugiau lėšų gynybai?
– Toks klausimas – didesnio gynybos finansavimo – net nėra toks aktualus, kaip konservatoriai nori jį pateikti.
Aiškiai pasakykime: šis klausimas tapo pagrindine konservatorių rinkimų (Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai įvyks gegužę – L. J.) kampanijos šalimi. Jų naratyvas aiškus: „Karas – rytoj, ir tik konservatoriai gali nuo jo apginti.“
Bet tai – netiesa. Prisiminkime, kai Rusija vykdė karą Sakartvele (Gruzijoje) (Rusijos–Gruzijos karas (taip pat Karas Pietų Osetijoje, Antrasis Pietų Osetijos karas) – 2008 metų karinis konfliktas tarp Gruzijos ir Rusijos bei nepripažintų Abchazijos ir Pietų Osetijos respublikų – L.J.), mūsų kariuomenė, 2008-2012 metais Vyriausybei vadovaujant konservatoriams, buvo sunaikinta iš esmės – sena ginkluotė, pustuščiai kariniai daliniai ir itin mažas gynybos finansavimas.
Aš sakau kitaip: niekas mums dabar negresia, esame po NATO branduoliniu ir visu kitu gynybiniu skėčiu, turime stiprius ir patikimus sąjungininkus.
Mes, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, esame kategoriškai prieš PVM ar GPM kėlimą. Mes siūlome kalbėti apie pelno mokesčio didinimą. Juolab, kad kai kurie Lietuvos verslo žmonės parodė naują iniciatyvą – skirti keturis procentus nuo šalies BVP (bendro vidaus produkto – L. J.) gynybai. Man tai skamba kaip propagandinė iniciatyva. Tai nuo jų ir pradėkime – penkiais procentais pakelkime pelno mokestį, nors mūsų frakcija kalbėjo apie du procentus.
Mums atrodo labai svarbu surinkti mokesčius apskritai. Yra paskaičiuota, kad kiekvienas nesurinktas PVM procentas atima iš biudžeto apie 70 milijonų eurų.
Kalbant apie kitus gynybos finansavimo šaltinius, mūsų sąjunga svarsto svarstyti akcizų kėlimą alkoholiui, tabakui, labiau apmokestinti azartinius žaidimus.
Prisimindami, kad COVID pandemijos metu Europos Sąjungoje buvo įkurtas Ekonomikos atstatymo fondas, mes siūlome, kad dabar būtų įkurtas (Europos Sąjungos) Gynybos fondas.
Jis padėtų užtikrinti visos Europos Sąjungos gynybos poreikius, ginkluotės pirkimai vyktų skaidriai, nekonkuruojant vieniems su kitais.
– Ką manote apie naująjį šalies krašto apsaugos ministrą, Lauryną Kasčiūną?
Gerai manau. Patyręs, parodė save kaip Nacionalinio saugumo ir Gynybos komiteto pirmininkas, kalba angliškai, energingas. Tikiuosi, kad, kaip ministras, jis nepasikeis.
– Ar vėl būdami valdžioje peržiūrėsite Lietuvos santykius su Kinija, kurie labai pablogėjo?
– Manau, kad jie turės keistis – gerėti, nors aš nekalbu apie kokį nors kardinalų pokytį, kuris atstatytų tą santykių lygmenį, kurį mes turėjome iki šios Vyriausybės.
Tai darysime laikydamiesi bendros Europos Sąjungos narių šalių pozicijos dėl Kinijos, taip pat dėl atsižvelgdami į Jungtinių Amerikos Valstijų politiką.
Esu už tai, kad Lietuvos ir Kinijos santykiai gerėtų, esančias rizikas diversifikuojant ir ieškoti naujų rinkų. Tačiau negalima pamiršti rinkų, kurios gerai veikia – kalbu apie Kiniją ir jos milžinišką ekonomiką. Išbraukdami Kiniją iš savo transporto žemėlapio, jokių kitų alternatyvų niekas nepasiūlė. Tą reikia pripažinti.
Nesakau, kad mes su Kinija turime glėbesčiuotis ir bučiuotis, bet pragmatinis pagrindas, kurį mes turėjome, vėl turėtų atsirasti mūsų santykiuose.
– Kiek mandatų Seime ar Europos Parlamente būtų geras pasiekimas jūsų partijai?
– Kalbant apie Europos Parlamentą, svarbiausia, kad būtume jame atstovaujami. Tad, ta prasme, ir vienas mandatas – jau gerai. Bet geriau, kad jų daugiau būtų.
Europos Parlamento rinkimuose mūsų sąrašą veda eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, kuris bene geriausiai išmano europinę darbotvarkę ir politiką.
Prezidento rinkimuose mūsų kandidatas – Giedrimas Jeglinskas, diplomatas, ekonomistas, buvęs NATO vadovybės narys.
O Seimo rinkimuose rudenį partija yra linkusi patikėti lyderystę man. Seimo rinkimuose sieksime gauti tiek mandatų, kad be mūsų būtų sudėtinga suformuoti naują koaliciją. Tikiu, kad centro ir kairės politinės jėgos, kurioms ir mes priklausome, turės tokią galimybę rudenį. Bus sunkiai nuspėjami rinkimai – pamatysime nemažai naujų politinių jėgų. Net ir kairės-centro politiniame lauke. Tikrai nesinorėtų bendrauti su itin radikaliomis, populistinėmis arba prorusiškomis politinėmis jėgomis. Deja, ir paskutiniųjų yra.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
OB 2024-03-30 22:14 (IP: 162.158.222.243)
O tai su estakada jau baigta, nebepopuliaru, niekam nebeįdomu? Reikia naujo masalo liaudžiai!Taip pat skaitykite
Saulius Skvernelis: „Jeigu būsime naujoje Vyriausybėje, Šventosios uosto atstatymas bus vienas mūsų prioritetų“ (VISAS INTERVIU)
Linas JEGELEVIČIUS, 2024 04 06 | Rubrika: Miestas
Saulius Skvernelis, buvęs šalies premjeras, dabar – opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, drasko kadenciją baigiančią TS-LKD ir liberalų vyriausybę į skutus dėl daug ko, taip pat ir dėl jos požiūrio į Šventosios uosto atstatymą. „Esame jūrinė valstybė, tačiau, deja, šiai konservatorių ir liberalų valdžiai taip neatrodome, nors Šventosios uostas turi didelę valstybinę...
Šventosios uosto atgimimas – vienas iš statybos etapų užbaigtas
"Palangos tilto" informacija, 2023 11 18 | Rubrika: Miestas
Prieš du metus Šventosios uosto teritorija buvo be kelių, aikštelių, slipo, angaro žvejams, čia nebuvo jokios infrastruktūros. „Buvo tiesiog žvyruota teritorija. Kiek čia daug širdies, pergyvenimų ir pastangų įdėta. Judėsim toliau ir uostą Lietuva tikrai turės ! Dėkoju visiems prisidėjusiems ne vien kritika, bet ir realiu, ir sunkiu darbu. Kas iš širdies ir su meile daro, tas...
Baigiamas vienas iš Šventosios uosto statybos etapų
2023 07 27 | Rubrika: Miestas
„Vaizdas pasikeitė neatpažįstamai. Dabar laukia molų ir krantinių statyba. Aplankykite ir įvertinkite patys. Niekas netikėjo, kad mums pavyks, bet mums pavyko, pavyks ir toliau. Istorinis uostas bus pastatytas!"
Palangos meras Šarūnas Vaitkus: Šventosios uosto atgimimas sparčiai judės į priekį
"Palangos tilto" informacija, 2023 07 03 | Rubrika: Miestas
Palangos meras Šarūnas Vaitkus savo feisbuko paskyroje pasidžiaugė Šventosios uosto atgimimu. Jis informavo, kad Lietuvos premjerei Ingridai Šimonytei pristatė jau atliktus darbus bei būsimuosius kitus Šventosios uosto statybos etapus. Meras tikisi, kad Šventosios uosto atgimimas sparčiai judės į priekį. „Atgimstančiame Šventosios uoste šeštadienį apsilankė premjerė Ingrida Šimonytė –...
Ketvirtadienį, balandžio 27 dieną, Seimas priėmė Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisas, inicijuotas Seimo nario Mindaugo Skritulsko, kuriomis siūloma nuo 2024 m. Šventosios jūrų uosto žemę, jo infrastruktūrą ir akvatoriją leisti patikėjimo teise valdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai.
Nors dabartinė Vyriausybė Šventosios uostui – tarsi bloga pamotė, jo atstatymas vyksta
Linas JEGELEVIČIUS, 2023 02 23 | Rubrika: Miestas
Nors dabartinė Vyriausybė Šventosios uostui – tarsi bloga pamotė – Seimo Ekonomikos komitetui prieš daugiau kaip metus vienbalsiai pritarus nutarimui siūlyti Vyriausybei 2022-2024 metų biudžetuose numatyti 12 milijonų eurų Šventosios uosto molų statybai, pinigai nebuvo skirti –vis tik uosto statybos vyksta.
Seimui pateiktas siūlymas Šventosios jūrų uosto valdymui steigti uosto direkciją
2021 09 14 | Rubrika: Miestas
Seimą antradienį, rugsėjo14 d., pasiekė įstatymų pataisos, leisiantis Šventosios jūrų uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai.
Šventosios jūrų uosto atstatymas prasideda – pasirašyta rangos darbų sutartis
***, 2021 03 16 | Rubrika: Miestas
Šventosios jūrų uosto atstatymo darbams uždegta žalia šviesa – šiandien, kovo 16 d., pasirašyta žvejybos infrastruktūros sukūrimo rangos darbų sutartis. Ją parašais patvirtino Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė ir UAB „Plungės lagūna“ vykdomasis direktorius Povilas Batavičius. Planuojama, kad darbai...
Šventosios uosto atstatymas vėl pakibo ore
2015 01 29 | Rubrika: Miestas
Planuota jau šiemet pradėti Šventosios uosto atstatymo darbus ir baigti 2020-aisiais. Tačiau paaiškėjo, jog Europos Sąjunga (ES) nenusiteikusi jam skirti finansinės paramos, kaip ir prieš keliolika metų vėl svarstoma, iš kur gauti pinigų tokiam ambicingam projektui.
Šventosios jūrų uosto gaivinimo idėja dar nepaskandinta
Dalia JURGAITYTĖ, 2009 07 21 | Rubrika: Miestas
Šventojoje Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, Palangos miesto savivaldybės meras Vytautas Stalmokas su savivaldybės administracijos direktoriumi Valerijumi Kuznecovu bei laikinuoju miesto vyriausiuoju architektu Svajūnu Bradūnu, dalyvaujant Šventosios seniūnui Eugenijui Čilinskui, aptarė Šventosios...