Nusikaltimų išaiškinama daugiau, tačiau nusikalstama vis daugiau

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014-01-16
Peržiūrėta
2012
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Nusikaltimų išaiškinama daugiau, tačiau nusikalstama vis daugiau
Statistika nedžiugina: pernai Palangoje gerokai išaugo užregistruotų pranešimų apie įvykius, padaugėjo nusikalstamų veikų, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai. Nusikalstamumas auga visoje Lietuvoje. Mūsų miestas gali pasidžiaugti bent tuo, kad praėjusiais metais gerokai padidėjo ištirtų nuskalsitamų veikų procentas.   Įkurtuvės bus Vakar Palangos miesto policijos komisariato salėje pirmą kartą ne tik prieš garbius svečius, bet ir prieš miesto bendruomenės atstovus buvo pristatyta praėjusių metų policijos komisariato veiklos rezultatų ataskaita. Rezultatų aptarimas prasidėjo džiugia gaida: Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Alvydas Katkauskas, pasidžiaugęs, kad į toli nuo Palangos centro esantį pastatą atvyko ir miesto gyventojai, išsakė pagrįstą viltį, jog kitąmet į tokį susitikimą-aptarimą ateis daugiau palangiškių, mat jis turėtų vykti naujame pastate Ganyklų gatvėje. „Palangos tiltui“ pasiteiravus, ar tikrai kitąmet tokiu laiku bus švenčiamos įkurtuvės, nes jau ne pirmą kartą žadama, jog policijos pareigūnai persikels į jiems perduotą VĮ „Baltija“ priklausiusį statinį, tačiau pernai tokiu laiku darbai sustojo, ir ten neliko net apie juos skelbiančios informacinės lentos, A. Katkauskas patikino, jog darbai prasidėjo prieš porą savaičių. „Praėjusių metų pabaigoje įvyko viešojo pirkimo procedūros, – papildė A. Katkauską Policijos de- partamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos policijos generalinio A.Stončaitis. komisaro pavaduotojas. – Tad ir informacinė lenta jau pastatyta, ir laimėjusios bendrovės „Irdaiva“ darbininkai jau dirba prie būsimojo Palangos policijos komisariato pastato. O iki šiol ten nieko nebuvo todėl, kad, kaip labai dažnai pas mus Lietuvoje įvyksta, anksčiau skelbtąjį konkursą buvo laimėjusi žemiausią kainą pasiūliusi įmonė, kuri nepajėgė darbų atlikti. Mes turėjome problemų ne tik dėl šios įmonės, bet ir dėl to, kad reikėjo skubiai „permesti“ dviejų metų investicijas, skirtas Palangai, į kitus objektus. Tačiau dabar viskas gerai: konkursas įvyko, lėšų yra, darbai vyksta. Vėliausiai kitų metų pradžioje Palangos policijos pareigūnai pradės dirbti naujose patalpose“.   Statistika ir liūdina, ir džiugina Perėjęs prie praėjusių metų Palangos policijos komisariato veiklos ataskaitos, A. Katkauskas pateikė statistiką, kuri ir liūdina, ir džiugina. Per 2013 m. Palangos miesto policijos komisariato Policijos registruojamų įvykių registre užregistruoti 6 tūkst. 464 pranešimai apie įvykius (2012 m. – 5 tūkst. 550, 2011 m. – 8 tūkst. 958, 2010 m. – 9 tūkst. 809). 56 proc. užregistruotų pranešimų fiksuoti vasaros mėnesiais: vasaros sezono metu, nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., užregistruotas 3 tūkst. 621 pranešimas apie įvykius (2012 m. – 3 tūkst. 287, 2011 m. – 4 tūkst. 394, 2010 m. – 4 tūkst. 390). „Daugiausia pranešimų praėjusiais metais tiek vasaros mėnesiais, tiek kitu laiku, sulaukiama dėl triukšmo, kitų viešosios tvarkos pažeidimų, kelių eismo taisyklių pažeidimų, vagysčių. Vasaros mėnesiais smarkiai padidėja pranešimų dėl alkoholio vartojimo, triukšmo, muštynių, kelių eismo taisyklių pažeidimų, rastų daiktų ir dokumentų skaičius. Mažiausiai sezoniškumas turi įtakos pranešimų skaičiui dėl smurto artimoje aplinkoje“, – sakė A. Katkauskas. Per 2013 m. užregistruota 500 nusikalstamų veikų, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai (2012 m. – 421, 2011 m. – 429, 2010 m. – 396), daugiau veikų buvo ištirta (2013 m. – 326 arba 65,2 proc., 2012 m. – 214 arba 50,8 proc., 2011 m. – 179 arba 41,7 proc., 2010 m. – 396 arba 49 proc.). Ištyrimo veikų skaičiaus didėjimui turėjo reikšmės tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, tyrimai, susiję su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kur įtariamieji nustatomi iš karto. Todėl ikiteisminių tyrimų laikas sutrumpėja. Taip pat įtakos turėjo pareigūnų darbo organizavimas, kontrolė ir kokybiškesnis pačių pareigūnų darbas. Ištirta 90 proc. sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nuo užregistruotų veikų. Užregistruota 11 tokių veikų (2012 m. – 7). Šios kategorijos byloms teikiamas ypatingas dėmesys, todėl jos yra prioritetas tiek išaiškinant, tiek perduodant bylas į teismą.   Daugiau nusikalsta viešumoje Per 2013 m. daugiau užregistruota nusikalstamų veikų, susijusių su viešąja vieta. Nusikalstamų veikų, padarytų viešosiose vietose, užregistruota 149 (2012 m. – 104), iš jų gatvėse – 104 (2011 m. – 62), ištirtos 82 tokios veikos (2012 m. – 59). Viešosios tvarkos pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. per 2013 m. užregistruota 40 (2012 m. – 34), ištirta – 26 (2012 m. – 23) arba 65 proc. nuo užregistruotų tos rūšies veikų. 2013 m. ištirtas nusikalstamas veikas padarė 56 neblaivūs asmenys (2012 m. – 48). „Neblaivūs ar apsvaigę asmenys yra linkę daryti teisės pažeidimus viešose vietose arba patys tampa nusikaltimų aukomis, – pabrėžė A. Katkauskas. – Dalis tokių nusikalstamų veikų fiksuojama aktyviai vykdant patruliavimą viešosiose vietose ir miesto vaizdo stebėjimo sistemos pagalba. Buvo principingai reaguojama į neblaivių asmenų daromus teisės pažeidimus – pernai policijos pareigūnų buvo sulaikyti ir į policijos komisariatą pristatyti 987 asmenys“. Pasak viršininko, nusikalstamumui Palangos mieste daugiausiai įtakos turi sezoniškumas. 2013 m. vasarą į kurortą atvykusiųjų skaičius išaugo apie 15 proc., palyginti su 2012 m. „Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad poilsiautojų daugėja ir ne sezono metu – poilsio, švenčių dienomis. Todėl reikalingos didesnės policijos pajėgos užtikrinti visuomenės saugumą. Pernai vasaros sezono metu viešosios tvarkos, visuomenės ir eismo saugumas Palangos miesto teritorijoje buvo užtikrintas, pasitelkiant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirų padalinių, kitų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir Viešojos saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnus. Pareigūnams talkino ir Lietuvos policijos mokyklos kursantai“, – paminėjo A. Katkauskas, pridūręs, jog kitąmet bus siekiama didinti visuomenės pasitikėjimą policija, siekti glaudesnio bendradarbiavimo su vietos bendruomene, veiksmingai reaguoti į policijos gaunamus pranešimus, per kuo trumpesnį laiką ištirti nusikalstamas veikas, prioritetą teikiant sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams. Taip pat ketinama imtis prevencinių priemonių, siekiant sumažinti eismo įvykiuose sužalotų ar žuvusių asmenų skaičių mieste, stiprinti neblaivių ir neturinčių teisės vairuoti eismo dalyvių kontrolę, o ateinančio vasaros sezono metu visos jėgos bus skiriamos tinkamai užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką ir eismo saugumą mieste.   Vis daugiau nusikalstamų veikų Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintautas Pocevičius, priminęs A. Katkausko įvardintus skaičius, pastebėjo, jog tai, kad antri metai iš eilės registruojama daugiau nusikalstamų veikų, įvykdytų viešose vietose, dar nereiškia, kad blogėja kriminogeninė situacija Palangoje. „Išsamesnė registruotų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad daugiau registruota nusikalstamų veikų, kurių užkardymas ir nustatymas priklauso nuo policijos ir kitų teisėsaugos institucijų iniciatyvos bei aktyvumo“, – sakė viršininkas. Pasak jo, analizuojant nusikalstamumo priežastis, pastebėta, jog ne paskutinę vietą užima alkoholio vartojimo įpročiai ir mastai. Neblaivūs ar apsvaigę asmenys linkę daryti teisės pažeidimus viešose vietose, nusikalsti, patys tampa nusikaltimų aukomis. „Poilsiautojų girtavimas išlieka aktuali problema, – sakė G. Pocevičius. – Praėjusiais metais kryptingai ir nuosekliai vykdėme viešosios tvarkos pažeidimų prevenciją ir užkardymą, principingai reagavome į šios rūšies teisės pažeidimus. Kelinti metai iš eilės didėja skaičius asmenų, patrauktų administracinėn atsakomybėn už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. 2013 m. už tokius pažeidimus nubausta 1 tūkst. 60 asmenų, 200 daugiau palyginti su ankstesniais metais. Daugiau asmenų patraukta atsakomybėn už nedidelį chuliganizmą“. Nepilnamečių nusikalstamumas nekinta antri metai iš eilės: ištirta 18 nusikalstamų veikų, iš 16 nusikaltusių nepilnamečių 5 atvykę iš kitų rajonų, 11 – vietinių.   Sulaukia pagalbos „Prevencijos poskyrio pareigūnai, skatindami saugios aplinkos formavimą, suorganizavo 14 susitikimų su vietos bendruomenėmis, maitinimo, apgyvendinimo paslaugas teikiančiais verslininkais. Aptarti vietos gyventojų ir atvykstančių svečių saugumo klausimai. Palangoje šiuo metu veikia 12 saugios kaimynystės grupių, praėjusiais metais įkurta 1 saugios kaimynystės grupė Kuršių take. Tęsiama prevencinė programa, kuria siekiama užtikrinti senyvo amžiaus žmonių saugumą, atokesnių sodybų gyventojams išdalinta 10 vieno mygtuko įrenginių, kurių išlaidas finansuoja miesto savivaldybė. Be to, praėjusiais metais mums talkino 15 policijos rėmėjų ir 12 jaunųjų policijos rėmėjų“, – sakė G. Pocevičius. Kalbėdamas apie eismo saugumą Palangos mieste 2013 metais, G. Pocevičius atkreipė dėmesį, jog  pernai įvyko 33 eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo žmonės (2012 m. – 19): 1 žmogus žuvo (2012 m. – 2), 38 sužeisti (2012 m. – 18), dėl neblaivių vairuotojų kaltės neįvyko nė vieno įskaitinio eismo įvykio. Beveik pusė – 15 (iš 38) įskaitinių eismo įvykių įvyko vasaros metu. „Pagrindinės eismo įvykių kilimo priežastys: transporto priemonių vairuotojų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai – pareigų pėstiesiems nevykdymas, reikalavimo duoti kelią važiuojant per sankryžas nevykdymas, saugaus greičio nepasirinkimas, pėsčiųjų ir dviratininkų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Iš viso praėjusiais metais nustatyta virš 4 tūkst. 300 pažeidėjų, 200 daugiau nei 2012 m., 141 – neblaivus vairuotojas, 12 daugiau, 1 tūkst. 351 leistino greičio viršijimo atvejis, 300 daugiau, 204 pažeidimus padarė dviratininkai, 71 – pėstieji“, – sakė Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas, padėkojęs kolegoms už puikų darbą itin gausių pernai renginių metu. Ir pabrėžė, jog gausiausias įvairių pažeidimų ir nusikalstamų veikų renginys – rugpjūčio 8-11 dienomis Būtingėje vykusio jaunimo muzikos festivalio „Satta Outside 2013“.   Daugiau užregistruota – daugiau ištirta Kalbėdama apie pernai užregistruotas bei ištirtas nuskalstamas veikas Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė Diana Paliūnaitė pastebėjo, jog nors pastarųjų užregistruota 79 daugiau nei užpernai, gerokai daugiau jų ir ištirta. Tam įtakos turėjo baigtas ikiteisminis tyrimas dėl telefoninių sukčių, kur ištirtos 67 nusikalstamos veikos, nustatyta 10 įtariamųjų. Gerokai daugiau – net dvigubai – pradėta ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje: pernai 56, 2012-aisiais 25, padaugėjo papirkimo atvejų – 13 (6), bei nusikalstamos veikos dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis 22 (13). „Norime pasidžiaugti, kad baigtas du metus trukęs ikiteisminis tyrimas telefoninių sukčių byloje, taip pat ištirta ir baigta byla dėl svetimo turto vagystės stambiu mastu, kurioje įtariamieji buvo nustatyti dar nukentėjusiajam asmeniui nesikreipus į policiją. Be to, buvo surasta iš nukentėjusiosios pavogti 500 tūkst. litų. Ši byla, kuri buvo teikta „Metų seklio“ nominacijai. Taip pat metų pabaigoje buvo įvykdytas sunkus nusikaltimas, plėšimas panaudojant šaunamąjį ginklą, kurio metu buvo apiplėšta juvelyrinė parduotuvė Palangoje, pagrobta daiktų už 80 tūkst. Lt. Manau, Palangos pareigūnų metus laiko rinkta informacija ir bendradarbiavimas su kolegomis Latvijoje ir Klaipėdos ONTB pareigūnų pagalba leido greitai nustatyti įtariamuosius, jie šiuo metu sulaikyti. Tiriant šią bylą itin pasižymėjo vyriausiasis tyrėjas Andrius Grigaitis“, – kalbėjo D. Paliūnaitė. Ji akcentavo, jog pernai itin didelis dėmesys buvo skiriamas ikiteisminio tyrimo terminams ir kokybei. Per 6 mėn. ištirtos 194 veikos (2012 m. – 96), ir tai sudaro 59 proc. visų baigtų bylų. Tačiau mažiau nei ankstesniais metais nusikalstamų veikų buvo perduota teismui pagreitinto proceso tvarka.   Mažėja vagysčių Kaip ir ankstesniais metais, iš visų rūšių nusikalstamų veikų daugiausia užregistruojama vagysčių. Tačiau 2013 m. jų užregistruota mažiau – 188, kai 2012 m. – 226. Pavogti 55 (užpernai 54) dviračiai, 9 rasti. Automobilių pavogta 15 (2012 m. 17). Nežymiai padidėjo vagysčių įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, užregistruota 42 (užpernai 6), didžioji dalis jų įvykdyta Šventojoje iš poilsio namelių. Pasak D. Paliūnaitės, šios vagystės kiekvienais metais kelia nemažą rūpestį, ir nors dedamos didelės pastangos šiems nusikaltimams sustabdyti, tačiau žmonės vis tik elgiasi nerūpestingai: beveik visos vagystės padarytos patenkant pro atviras duris, paliktas nakčiai, kai poilsiautojai miega. 2013 m. išaugo nusikaltimų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui bei veikos dėl netikrų elektroninių mokėjimo priemonių gaminimo ar disponavimo. Daug dėmesio buvo skiriama akcizais neapmokestintų gaminių patekimo ir apyvartos vidaus rinkoje bei šešėlinės prekių ir paslaugų apyvartos mažinimui – atliktos 45 tikslinės priemonės (2012 m. – 32). Tikslinių priemonių metu nustatyta 11 pažeidimų (2012 m. – 14 ), pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai (2012 m. – 2) pagal LR BK 201 str., kitais atvejais nubausti administracine tvarka. Konfiskuota net 381,01 l alkoholio (2012 m. – 34,9 l), 6 tūkst. 284 pakeliai cigarečių nepaženklintų LR teisės aktais nustatyta tvarka (2012 m. – 6 tūkst. 632). „Kriminalinės policijos skyrių sudaro 16 pareigybių, šiuo metu yra laisvas 1 etatas, – sakė D. Paliūnaitė, priminusi, jog 2008 m. buvo 22 pareigybės. – Didelė darbuotojų kaita. Kelinti metai kalbame, jo pareigūnai, įgiję kvalifikaciją ir darbo patirtį, išeina į kitas tarnybas. Kelių metų iš eilės statistika rodo, kad vasaros sezono metu registruojama daugiau nei 50 proc. nusikalstamų veikų, todėl visas krūvis pareigūnams tenka būtent šiuo metu. Jau treti metai vasaros sezono metu nebekomandiruojami pareigūnai iš visos respublikos, tačiau yra įsteigti 8 etatai būtent vasaros sezonui darbui Palangos komisariate. Ir tik 2 tyrėjai dirbo ne po vieną sezoną – kiekvienais metais gauname vis naujus ir ką tik priimtus į tarnybą visiškai be jokios darbo patirties. Manau, kad tik nuolat dirbančiam Palangoje gali rūpėti darbo rezultatai. Todėl jau seniai reikia sėsti prie derybų stalo aukščiausiu lygiu ir ieškoti kito racionalaus būdo“.   Daro įtaką sezoniškumas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras V. Jurkevičius, prisiminęs, kaip prieš beveik 20 metų – 1994-ųjų balandžio 1-ąją – buvo steigiama Palangos prokuratūra, ir kaip jis, pirmasis Palangon atvykęs prokuroras, ieškojo darbuotojų, bei pasidžiaugęs, kad šiandien salėje mato ne vieną pareigūną, su kuriais yra tekę dirbti, sakė norįs pakalbėti ne tiek apie skaičius ir procentus, kiek apie pareigūnų ir prokurorų bendrą darbą ir santykius su nukentėjusiaisiais. „Palangoje sezoniškumas buvo ir bus. Tokia miesto specifika, kurią ne visada visi supranta. Pamenu, kai prezidentu buvo Rolandas Paksas, mėgdavęs pats asmeniškai domėtis visų struktūrų darbu, vasarą peržvelgęs Palangos policijos komisariato statistiką buvo ant kojų sukėlęs visą Policijos departamentą: nusikalstamumas išaugo 150 proc.! Tada kalbėdamas su tuometiniu policijos generaliniu komisaru, pajuokavau: vasara gera, daug žmonių atvažiavo, daug kelnių su piniginėmis paplūdimyje paliko. Vasarą kasmet išaugantis nusikaltimų sąrašas toli gražu nereiškia, kad Palangoje policija blogai dirba“, – kalbėjo prokuroras. Priminęs, kad iki prokuratūros sistemos pertvarkos Palangoje dirbo keturi prokurorai, o dabar dirba du, V. Jurkevičius atkreipė dėmesį, kad nors prokurorų ir sumažėjo, vis tiek per mažai užbaigiama ikiteisminių tyrimų ir per mažai bylų perduodama teismui. „Pavyzdžiui, Skuode, kai parduotuvėje pagaunamas vagis, nugvelbęs prekių, tarkim, už kokius du šimtus litų, tyrimas atliekamas pagreitinta tvarka – byla teismui perduodama per kelias valandas. Turint omenyje Palangos specifiką, čia per mažai naudojamasi pagreitinto tyrimo suteikiamomis galimybėmis. Čia jūs turite didelį rezervą“, – Palangos pareigūnams sakė prokuroras. Kita vertus, pasak V. Jurkevičiaus, gal ne visada reikėtų poilsiaujantį ir kartais atsipalaiduojantį žmogų griebti, vežti, protokolą rašyti. „Ne visada žmogus teismo nusipelno. Tuo tarpu dabar, peržvelgus statistiką, matyti, kad Lietuvoje kas septintas žmogus yra viena ar kita tvarka teistas, kai kitose šalyse – kas tryliktas, kas keturioliktas“, – paminėjo prokuroras. „O labiausiai norėčiau, kad mes visi matytume į mus besikreipiantį žmogų, kuris dažniausiai kreipiasi dėl to, kad nukentėjo nuo niekadėjų. Juk ne pasigirti jis pas mus ateina, tad išklausykime jį ir skirkime tiek dėmesio, kiek privalu skirti“, – akcentavo Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras.   Dėkojo už puikų darbą Miesto vadovų vardu kalbėjęs Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Bronius Martinkus padėkojo policijoms pareigūnams už didžiulį darbą, kurį jie atliko praėjusiais metais. „Palanga pernai buvo Lietuvos kultūros sotinė. Džiugu, kad su policijos pareigūnų pagalba mes parodėme, jog tikrai buvome verti šio titulo“, – sakė B. Martinkus, palinkėjęs pareigūnams dar šiemet persikelti į naujas patalpas, kuriose ir jiems būtų geresnės darbo sąlygos, ir miesto gyventojams būtų patogu esant reikalui ar bėdai ištikus į juos kreiptis. Palangos policijos darbu praėjusiais metais pasidžiaugė ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Šveikauskas. „Jūsų darbo rezultatai išties geri, išaiškintų nusikalstamų veikų procentas kaip niekada aukštas, – pagyrė Palangos pareigūnus S. Šveikauskas. – Tačiau norėčiau pareplikuoti gerbiamai D. Paliūnaitei: nei vienam policijos komisariatui Klaipėdos apskrityje neskiriama tiek dėmesio, kiek Palangai. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone nusikalstamų veikų užregistruota dukart daugiau, o išaiškinamumo procentas beveik toks pat. Klaipėdos mieste kiekvienam tyrėjui tenka po 40 bylų. Suprantama, kad sezoniškumas sudaro daug problemų. Šiemet ketiname ieškoti sprendimų, kad Palangoje dirbantys policijos pareigūnai nesijaustų našlaičiai“. S. Šveikauskas, dar kartą padėkojęs už gerą darbą, Klaipėdos AVPK vardu įteikė padėką Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vadui Aurelijui Jankauskui. Taip pat viršininko pavaduotojas priminė, jog nuo sausio pirmosios pareigūnams bus grąžinti priedai prie atlyginimų, be to, numatomi trys paaukštinimai, tad Palangos pareigūnai kviečiami ir raginami dalyvauti atrankose.   Pagrindinis rodiklis – augantis pasitikėjimas Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis savo kalbą pradėjo nuo to, kad Palangoje situacija esanti išties specifinė: nei viename Lietuvos komisariate ataskaitoje nebūna taip, kad du trečdaliai statistikos ir įvykių „sukristų“ į tris metų mėnesius. „Kalbant apie statistiką, ji mažai skiriasi nuo visos Lietuvos tendencijų. Nusikalstamumas auga, ir per praėjusius metus jis išaugo 3 proc. Matyt, metai, kai „žulikai“ iš mūsų šalies važiuodavo ir nusikaltimus darydavo užsienyje, jau baigėsi, ir jie grįžta Lietuvon“, – sakė A. Stončaitis. Atsakydamas į D. Paliūnaitės iškeltas problemas, A. Stončiatis priminė, jog nuo 1988-ųjų, kai jis pats pirmąkart tarnybos reikalais atvyko į Palangą, kalbama apie komisariato darbo organizavimą vasaros metu. Ir priminė, kad anksčiau komandiruotiesiems pareigūnams buvo priekaištaujama, neva jie ne darbo žiūri, o kaip į paplūdimį pabėgti. „Dėl etatų – nemanau, kad būtų tikslinga jų daugiau kurti. Peržvelgiau jūsų budėtojo žurnalą – per paskutines dienas vos keli skambučiai užregistruoti“, – pastebėjo komisaro pavaduotojas. Pasak jo, galėtų būti didesnis skaičius į teismus perduodamų bylų, bet čia jau turėtų darniau dirbti tiek pareigūnai, tiek prokurorai. „Tačiau ne ši statistika yra pagrindinis rodiklis, – akcentavo A. Stončaitis. – Pagrindinis mūsų darbo vertinimo kriterijus – augantis visuomenės pasitikėjimas policijos pareigūnais. Vargu ar prieš šeštą septynetą metų mes galėjome tikėtis, kad pasitikėjimo procentas pasieks 69 proc. Tad garbė jums ir mums visiems, kad visuomenė vis daugiau mumis pasitiki. Tačiau jeigu būtų teiraujamasi nukentėjusiųjų, manau, kad šis pasitikėjimo procentas būtų mažesnis. Tad laikas mums patiems keisti požiūrį į savo „klientus“: ne vagys, plėšikai ir kiti niekdariai į mus kreipiasi, o nukentėję nuo jų žmonės. Tad visa pagalba turi būti skirta nusikaltimų aukoms“. Priminęs skaudžius įvykius Panevėžyje, Kudirkos Naumiestyje bei Klaipėdos rajone, A. Stončaitis pastebėjo, jog nuo šių metų pagaliau skiriama daugiau lėšų policijai. Ir ne tik atlyginimams didinti, bet ir steigti papildomoms patrulių pajėgoms. Tai esą labai ir labai svarbu, nes vieno iš primintų skaudžių atvejų nebūtų buvę, jeigu vienintelis patrulis tuo pat metu, kai buvo gautas iškvietimas, nebūtų dirbęs kito svarbaus įvykio vietoje. „Džiugina mus ir tai, kad vis stiprėja ir saugios kaimynystės programa, aktyvėja policijos rėmėjai. Ir, ypač Palangoje, glaudžiau dirbama su savivalda. Tikrai džiaugiamės, kad mūsų nebesiunčia gaudyti garsiųjų Palangos močiučių ar prekiaujančių žuvimi paplūdimio prieigose. Tikimės, kad P. Keinio vadovaujamas Viešosios tvarkos skyrius ir toliau stiprės“, – sakė A. Stončaitis, dar kartą padėkojęs Palangos pareigūnams už darbą ir patikinęs, kad pagalbos vasaros sezonu jie sulauksią.

Jūsų komentaras:

gal? 2014-01-21 15:02 (. / IP: 86.100.63.40)
Garbė E.Židunavičiui- tai policijos Palangoj nebereikia...

Taip pat skaitykite

Jeigu į Palangą atvykstate automobiliu ir dairotės, kur jį pastatyti, BĮ „Palangos miesto rinkliavų centras“ (PMRC) turi jums žinių: parkuojant bus naujovių.


Lietuvoje tik 0,65 proc. įmonių yra sukūrusios po daugiau kaip 250 darbo vietų, tačiau būtent jos sugeneruoja daugiau kaip trečdalį metinės apyvartos, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. 


Lietuvos oro uostai per 2023 metus aptarnavo daugiau nei 6 mln. keleivių, tai yra net 12 proc. daugiau nei 2022 metais. 


NT kainoms šalyje stabilizuojantis, panašu, toli gražu ne visi pardavėjai linkę mažinti kainų. Net jei būsto dydis siekia vos 18 kvadratinių metrų, pardavėjai šiandien vis dar drąsiai prašo daugiau nei 6 tūkst. eurų už vieną kvadratinį metrą.


Birželis Palangą nustebino ne tik alinančia kaitra, bet ir tokiu vasaros metu dar neregėtu prie jūros besiveržiančių poilsiautojų srautu. Jie suvartojo čia rekordinį geriamojo vandens kiekį, sumokėjo rekordiškai daug už automobilių parkavimą ir išmetė kurorte rekordiškai daug šiukšlių.


Kovo 5 d. nuotoliniu būdu pristatyti 2020 m. Palangos m. PK veiklos rezultatai. Kriminogeninę padėtį Palangoje, apžvelgė policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.


Kitąmet daugės vadinamųjų savivaldybių donorių, kurios dėl didesnių gyventojų pajamų iš Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) turės palikti dalį jo valstybei. Prie buvusių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų bei Neringos savivaldybių prisijungs Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų, Trakų rajono bei Palangos miesto savivaldybės. 


Praėjusį mėnesį Verslo ir lyderystės akademijos „Invorpore“ organizuotoje dviejų dienų stovykloje „Visraktis“ susirinkę jaunieji pajūrio savanoriai dalijosi, ką jiems reiškia savanorystė, sėmėsi patirties iš kitų bei mokėsi pažinti save ir kitus. Savo įspūdžiais viešai sutiko pasidalinti Klaipėdos „Asmenybės ugdymo centro“ projektų...


2017 m. Lietuvoje kilo 9394 gaisrai. Palyginti su 2016 m., jų sumažėjo 6,4 proc. Pernai gaisruose žuvo 103 žmonės (2016 m. – 101), iš jų – 3 vaikai (5), o 181 gyventojas (204) patyrė traumų. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 152 žmones, iš jų 15 vaikų gyvybes, 721 pastatą, 117 transporto priemonių, 499 gyvūnus.


Statistika nedžiugina: pernai Palangoje gerokai išaugo užregistruotų pranešimų apie įvykius, padaugėjo nusikalstamų veikų, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai. Nusikalstamumas auga visoje Lietuvoje. Mūsų miestas gali pasidžiaugti bent tuo, kad praėjusiais metais gerokai padidėjo ištirtų nuskalsitamų veikų procentas.   Įkurtuvės bus Vakar Palangos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius