Pakinkyti vėją ir jūrą reikia kantrybės ir žinių
Rugpjūčio pabaiga - geriausias metas plaukioti jūroje su jėgos aitvarais, žmonėms daugiau žinomais „kaito“ pavadinimu. Kadangi plaukioti su jais reikia tinkamo vėjo, reikia turėti kantrybės sulaukti tinkamų oro sąlygų.
Palangoje, buvusioje pionierių stovykloje Užkanavės gatvėje, yra įsikūrę jėgos aitvarų sporto instruktoriai, kurie, žodiniu susitarimu su Palangos savivaldybe, pajūrio ruožą naudoja jėgos aitvarų mėgėjų apmokymui. Pajūrio ruožas yra pažymėtas ženklais, perspėjančiais saugotis.
Daug žinotinų taisyklių
„Jėgos aitvarų sporte yra savos taisyklės, kurias privalu žinoti. Jei jų nežinosite ar nepaisysite, tikrai sukelsite daug „avarinių“ situacijų jūroje, prasilenkiant su kitais jėgos aitvarais arba susižalosite patys“, - įspėjo jėgos aitvarų instruktorius Kęstutis Gurevičius.
Vieną iš taisyklių pavyzdžių pateikia jėgos aitvarų instruktorius Bernardas Maksimavičius: „Grįžtantis į krantą žmogus su jėgos aitvaru privalo užleisti kelią išeinančiam i jūrą. Taip yra todėl, kad bemaž 80 procentų visų nelaimingų atsitikimų įvyksta krante. Dėl šios priežasties reikia sudaryti visas sąlygas kuo greičiau ir nekliudomai išeiti į jūrą žmogui su jėgos aitvaru“.
Su jėgos aitvarais plaukiojama tik pučiant palankiam vėjui, jis turi neviršyti 15 m/s. Taip pat neįmanoma paplaukti su jėgos aitvaru, kuomet visiškai nėra vėjo arba jei jis per mažas. Geriausia ir rekomenduotina plaukioti tada, kuomet vėjo stiprumas yra nuo 6 iki 12 m/s. Priklausomai nuo vėjo stiprumo yra pasirenkamas ir jėgos aitvaro dydis. Kuo didesnis vėjas, tuo reikia mažesnio jėgos aitvaro. Pavyzdžiui, moterims yra rekomenduojamas 8-9 kvadratų jėgos aitvaras, o vyrams - 9-12 kvadratų jėgos aitvaras. Tačiau kuo didesnis jėgos aitvaras, tuo jis bus lėtesnis. Daugelis, kurie su jėgos aitvarais plaukioja nuolat, turi kelis jėgos aitvarų komplektus. Kuomet mažesnis vėjas, plaukioja su didesniu jėgos aitvaru, kuomet didesnis vėjas - su mažesniu. Jėgos aitvaras taip pat yra parenkamas priklausomai nuo žmogaus svorio.
„Mano svoris yra 75 kg - aš plaukioju su 9,5 kvadratų jėgos aitvaru ir turiu 130 centimetrų ilgio ir 40 centimetrų pločio lentą. Žinoma, hidro kostiumą renkasi kiekvienas pagal savo kūno sudėjimą“, - kalbėjo K. Gurevičius.
Po teorijos – praktinis mokymas
Norintiems išmokti plaukti jėgos aitvarais, visų pirma, reikia išklausyti teorinį instruktažą, be kurio žmogus negalėtų ir nesugebėtų pradėti plaukti. Po to prasideda praktinis mokymas jūroje, kuris užtrunka priklausomai nuo žmogaus sugebėjimų.
„Vienas išmoksta ir įsigilina labai greitai, o kitam reikia laiko. Tačiau be 6 valandų darbo nelabai įmanoma išmokti plaukti. Patariame perdien mokytis ne daugiau kaip 2 valandas, nes žmogus pavargsta fiziškai ir jam sunku „apdoroti“ galvoje tiek daug naujos informacijos“, - kalbėjo B. Maksimavičius.
Valanda mokymosi kartu su instruktoriumi kainuoja 100 litų. Anot instruktorių, gabiems užtenka ir dviejų valandų mokymosi - kitas dienas jie mokosi patys, tačiau, neturint pakankamai žinių, gresia didesni susižalojimai arba brangaus inventoriaus sugadinimas.
„Dažnai būna, jog žmonės neva greitai išmoksta, tačiau pakilus vėjui ar lenkiant kitą jėgos aitvarą, sukuria problemas. Pagailėdami pinigų instruktoriui, sugadina savo jėgos aitvarą ar dar baisiau – susižaloja patys“, - pasakojo instruktorius K. Gurevičius.
Instruktoriai sako, kuomet abu jėgos aitvarai plaukia ta pačia kryptimi ir yra pavojingai priartėję vienas prie kito, kyla grėsmė susipinti jėgos aitvarams. Todėl žmogus, esantis aukščiau, turi skraidinti savo aitvarą iškeltą aukštai, o kitas, kuris yra žemiau, turi skraidinti savo jėgos aitvarą kiek įmanoma žemiau. Taip bus išvengta aitvarų susipynimo ir abu jėgos aitvarai nebus suplėšyti ar kitaip sugadinti.
Nesiklausius instruktorių – nusivylimai vandenyje
„Gaila, kad yra besimokančiųjų, kurie mano, jog šių taisyklių mokame šiaip sau. Kartą turėjau vieną mokinį, kuris manė viską žinantis ir galvojo, jog skraidinti jėgos aitvarą reikia tik jėgos ir visai nesiklausė manęs. Deja, jam teko daug kartų skaudžiai kristi ant vandens, tuomet jis atėjo iš naujo klausytis mano instruktažo, supratęs, kad be jo neįmanoma išmokti visų paslapčių ir niuansų pačiam“, - dalijosi prisiminimais jėgos aitvarų instruktorius Bernardas.
Pradedantiesiems yra suteikiamos visos sąlygos plaukioti jėgos aitvarais, nes yra duodamas visas reikalingas inventorius ir specialiai kiekvienam žmogui instruktorius. Kartais gali iškilti problemų dėl specialių kostiumų, skirtų plaukioti su jėgos aitvarais, nes ne visuomet atitinka žmogaus dydį, todėl nusprendusiems pradėti mokytis instruktoriai pataria turėti bent savo nuosavą kostiumą. Taip bus ir patogiau mokytis, ir higieniškiau.
„Pradėjus plaukioti su jėgos aitvarais išsivysto tarsi liga, kurios neįmanoma išgydyti. Tu gyveni priklausydamas nuo vėjo. Kuomet yra tinkamas vėjas, visos mintys – apie jį. Nedomina tuomet nei darbas, nei asmeninis gyvenimas“, - pasakojo apie potyrius Kęstutis.
Pataria mokytis jūroje
Instruktoriai pataria žmonėms išmokti plaukti jūroje, o ne ežere ar Kuršių mariose, nes išmokstant plaukti jėgos aitvarais banguotoje jūroje jokių problemų nebus išplaukti į lygų vandenį. „Pasitaiko žmonių, kurie sako mokantys plaukti jėgos aitvaru, tačiau užsilipę ant lentos neišsilaiko - jaučiasi skirtumas tarp banguoto ir lygaus vandens. Ežere išmokusieji plaukti jėgos aitvaru iš naujo turės mokytis plaukti jūroje“, - kalbėjo B. Maksimavičius.
Anot jėgos aitvarų instruktorių, šiame sporte svarbiausia - ne jėga. Jame svarbus pusiausvyros išlaikymas ir palaikymas pastovios jėgos. „Dažniau moterys kantriai išklauso instruktažo - jos yra tikslesnės ir atidesnės plaukiojant su jėgos aitvarais nei vyrai. Vyrams pritrūksta kantrybės išklausyti teorijos - jie nori iškart praktikos, tačiau dėl tokio užsispyrimo jie patys nukenčia“, - kalbėjo Bernardas.
Jei pasitaiko tinkamas oras, vienu metu viename kranto ruože gali plaukioti apie 20 jėgos aitvarų mylėtojų. Todėl prasilenkimo taisyklės tuomet yra itin svarbios, norint nesusižaloti ir nesugadinti savo ar kito inventoriaus. Rimtesni susižalojimai dažniau būna patyrusiems jėgos aitvarų plaukikams, nes jie vandenyje bando atlikti įvairiausius triukus. Pavyzdžiui, ore persiversti. Besiruošiantis daryti šuolį turi turėti laisvą ir saugią zoną, besidriekiančią 50-60 metrų spinduliu aplink. „Bedarydamas tokius triukus, susižalojau petį, teks daryti ir operaciją. Žinoma, kas išmoksta plaukti paprastai, tam negresia tokios nelaimės. Tačiau mes jau norime vis naujų pojūčių, todėl, norint kažką naujo išmokti, tenka paaukoti ir sveikatą“, - šypsojosi Kęstutis.
Tempiami jėgos aitvarų, žmonės turi be išimčių užleisti kelią visoms motorizuotoms, irklinėms valtims ir būriniams laivams. Draudžiama pavojingai priartėti prie maudymosi zonų ir ten esančių besimaudančiųjų.
Jei kitais metais instruktoriams ir toliau bus leista naudotis paplūdimiu jėgos aitvarų plaukiojimui, jie ketina oficialiai prašyti Palangos savivaldybės, jog tam tikras pajūrio ruožas oficialiai būtų paskirtas šiam ekstremaliam sportui. Taip bus išvengta nepatenkintų poilsiautojų priekaištų, kurių pasitaiko.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Birželio 15 dieną – pirmasis „Palangos vėjo festivalis“
2025 05 27 | Rubrika: Miestas
Birželio 15 d. pirmą kartą vyks „Palangos vėjo festivalis“ – netradicinė vasaros šventė, kviečianti miestiečius ir kurorto svečius pajusti vėją kitaip. Vienos dienos programa sujungs vėjo sportą, muziką ir pramogas: nuo jėgos aitvarų, buriavimo pamokų ir regatos iki ekstremalaus šuolio nuo tilto bei vakarinio festivalio koncerto su DJ Jovani. Renginį organizuoja „Palangos investicijų...
Tyrimas: vėjo elektrinių parkus Baltijos jūroje palaiko dauguma Lietuvos gyventojų
***, 2024 08 09 | Rubrika: Miestas
Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų teigiamai vertina elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir mano, kad mūsų šalis tokiu būdu turėtų pasigaminti visą reikalingą energiją. Reikšmingas vaidmuo čia matomas ir jūrinio vėjo energetikai – dauguma lietuvių pasisako už tai, kad vėjo elektrinių parkai būtų vystomi Baltijos jūroje.
Lenktynių savaitgalį kaito ne tik automobiliai: legendiniame klube – karšti vaizdai
2024 07 23 | Rubrika: Miestas
Pastarasis liepos savaitgalis į Lietuvos pajūrį pritraukė tūkstančius poilsiautojų. Palangoje vyko kasmetinės „Aurum 1006 km lenktynės“.
„Ignitis renewables“ statys jūrinio vėjo elektrinių parką: atlieka reikalingus vėjo matavimus
"Palangos tilto" redakcija, 2024 03 15 | Rubrika: Miestas
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko vystymą ir Baltijos jūroje atlieka projektui reikalingus vėjo ir hidrometeorologinius matavimus. Tam tikslui į būsimo parko teritoriją atplukdyta ir pritvirtinta plūduriuojanti matavimų stotis su specializuota įranga. Ant specialaus plūduro iškelta matavimo stotis...
Jau netolimoje ateityje straipsnius rašys robotukai pakinkyti dirbtiniu intelektu – pasaulis bus visai kitoks
Linas JEGELEVIČIUS, 2023 05 12 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis
Praėjusį sekmadienį minėjome spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Brūkštelėjau linksmesnių ir liūdnesnių prisiminimų iš savo žurnalistinės patirties, „Palangos tilte“ – taip pat. Galbūt ir jums bus įdomu išgirsti juos?
Dėl vėjo elektrinių jūroje ties Palanga meras Š.Vaitkus kreipėsi į valstybės vadovus: „Grafas Tiškevičius jūros tiltą statė ne tam, kad žiūrėtume į vėjo malūnus“
"Palangos tilto" informacija, 2021 10 07 | Rubrika: Miestas
Palangos meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį, spalio 6 dieną, kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, energetikos ir aplinkos ministrus Dainių Kreivį bei Simoną Gentvilą, o taip pat į Seimo Ekonomikos ir Aplinkos komitetus, išreikšdamas kategorišką „prieš“ prieš planuojamas Baltijos jūroje, nuo Klaipėdos iki Būtingės, vėjo jėgaines.
Julius Urbonas: „Mano liga – jūra. Dėl jos esu pamišęs“
Linas JEGELEVIČIUS, 2014 10 06 | Rubrika: O man ne dzin
Jūra, neverta sakyti, visada klastinga, bet jos spąstai dvelkia mirtimi ją ir jos palydovą – vėją – sumaniusiems „pakinkyti“ jėgos aitvarų sporto mėgėjams. „Kiekvienąkart, kai išplauki į jūrą, nežinai, ar staiga nepasikeis vėjo kryptis – neims nešti į jūros platybes. To neįvertinusius ir pametusius sveiką protą, pasiglemžia Baltija“...
Pakinkyti vėją ir jūrą reikia kantrybės ir žinių
Ugnė RAUDYTĖ, 2010 08 24 | Rubrika: Miestas
Rugpjūčio pabaiga - geriausias metas plaukioti jūroje su jėgos aitvarais, žmonėms daugiau žinomais „kaito“ pavadinimu. Kadangi plaukioti su jais reikia tinkamo vėjo, reikia turėti kantrybės sulaukti tinkamų oro sąlygų.
Palangoje pasiekti jėgos dvikovės rekordai
„Palangos tilto“ informacija, 2009 12 12 | Rubrika: Miestas
Sekmadienį Palangos sporto centre vyko tradicinis Lietuvos jėgos dvikovės čempionatas Palangos taurei laimėti. Tai jau 16-osios Lietuvos jėgos dvikovės taurės pirmenybės, kuriose trečiąją vietą iškovojo ir puikių rezultatų pademonstravo palangiškiai. Varžybose dalyvavo 107 sportininkai iš 19 Lietuvos miestų ir rajonų, pagerinusių net kelis šalies rekordus bei savo veržlumu įkvėpusių visus...