Palanga – geriausiųjų šalies mažųjų savivaldybių penketuke

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2015-11-19
Peržiūrėta
3091
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palanga – geriausiųjų šalies mažųjų savivaldybių penketuke

Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau penktus metus vertina geriausiai besitvarkančias savivaldybes. Palanga pagal Lietuvos savivaldybių indeksą šiais metais užima penktą vietą iš 54 mažųjų savivaldybių. Ir pernai, ir 2013 metais reitinguojant miestų ir rajonų savivaldybes, Palangai teko 6 vieta.

Kriterijai ir reitingai tarp kurorto zonų
Vadovaujantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto (toliau LLRI) duomenimis, Lietuvos savivaldybių indeksas sudarinėjamas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis: efektyviausios investavimo galimybės, geriausiai tvarkoma švietimo sistema, biudžetas ir panašiai. LLRI ekspertų duomenimis, teigiamai vertinama ta savivaldybė, kuri taupo mokesčių mokėtojų pinigus, atsisako nebūtinų ir nepirminių savo funkcijų, skaidriai naudoja biudžeto lėšas, užtikrina palankias sąlygas verslui, mažina mokesčių naštą, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų.
Reitingai šiemet sudaryti du – tarp 6 didžiųjų savivaldybių, kuriame šiemet pirmauja Vilnius ir Klaipėda, o žemiausia pozicija atiteko Alytaus miestui. Ir 54 mažųjų, atsižvelgiant į gyventojų tankį, tarp kurių pirmąsias dvi pozicijas dalijasi Klaipėdos ir Kauno rajono savivaldybės. Palangą lenkia Druskininkų miesto savivaldybė ir Širvintų rajonas. O žemiausios pozicijos atiteko Jurbarko, Šalčininkų ir Ignalinos rajonams.
LLRI pateiktais duomenimis, šias savivaldybes kamuoja dideli nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai, sudėtinga pritraukti naujas investicijas, vis dar išlieka didelis nedarbas. Išskiriant kurortines zonas, Druskininkai, pernai buvę 4-oje vietoje, ir šiemet vis dar lenkia Palangą, užimdami 3 vietą, Neringa – 7, Birštonas – 12. Turistinė zona Trakai užėmė 9 vietą.

Tyrimo esmė ir Palangos įvertinimas
Reitinguojant geriausias mažąsias savivaldybes, išskirtinos atskiros rodiklių grupės – geriausia savivaldybė pačiam gyventojui, kur Palanga surinko 66,2 procentus, investuotojui – 71,6 procentus, savivaldybės valdymas, kai efektyviai ir skaidriai valdomas turimas turtas ir biudžetas, neišplečiama administracija, turima kuo mažiau nuosavų įstaigų, automobilių ir pan., deja, Palangai teko mažiau nei 6 procentai ir šioje rodiklių grupėje neužimama aukšta pozicija, kuo gali pasigirti Kazlų Rūda (81 proc.), Trakai (80 proc.), Kaišiadorys (73 proc.) ar Radviliškis (72 proc). Ir išskiriamos atskiros reitingavimo grupės: sveikata ir socialinė rūpyba – 75,2 proc., švietimas – 68,5 proc. Aukščiausiai, visu 100 procentų, Palangoje įvertinta naujų investicijų plėtra, kur atsižvelgiama į materialines ir tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui, išduotų statybos leidimų 1000 gyventojų, ūkio subjektų skaičius 1000 gyventojų.

Amžinas palangiškių konkurentas – Druskininkai
Paklausus Tarybos nario Dano Palucko, kaip vertina tokius savivaldybių indekso rezultatus, politikas džiaugėsi, kad Palangos mieto gyventojus vis labiau tenkina gerėjančios gyvenimo sąlygos, investavimas. Nors pastarosios srities atstovai – Palangos verslininkai – didelio džiugesio, anot D. Palucko, nerodo, tad galbūt galėtų būti geriau.
Vertindamas faktą, jog Druskininkai lenkia Palangą, D. Paluckas sakė: „Druskininkų savivaldybėje kur kas paprasčiau tvarkyti dokumentus, verslo atėjimas ir jo skatinimas tikrai aktyvesnis nei Palangoje“.
Politiko nuomone, Palangos savivaldybė kelia išties didelius reikalavimus pradedant naują verslą. Jis prisiminė naujai atidaryto „Atostogų parko“ Žibininkų kaime istoriją: „Šį pramogų kompleksą buvo norėta statyti Palangoje, bet, pradėjus rengti dokumentus, buvo susidurta su krūva Palangos savivaldybės keliamų reikalavimų, o Kretingos rajonas pasiūlė dokumentaciją sutvarkyti greičiau, paprasčiau ir išvengti bet kokių biurokratinių problemų“.
Tad Vyriausybės nutarimas dėl kurorto apsaugos zonų palengvinimo, anot D. Palucko, ateityje bus tik į gerą – palengvės verslo steigimo sąlygos.

Trūksta gydomosios bazės
Palangos mero pavaduotojo Rimanto Antano Mikalkėno teigimu, Palangai iki „tikro kurorto vardo“ labiausiai trūksta didesnės gydomosios bazės: „Turim kultūrinę bazę ir dar sprendžiam, kaip ją vis tobulinti, sportinę bazę taip pat turim. Tad gydomoji bazė tikrai praplėstų sezoną“.
Vicemeras mano, jog mieste atsiradus gydykloms, SPA kompleksams, būtų išspręstas miesto svečių užimtumo klausimas žiemos sezonu, nes tai – vienas svarbiausių Palangos tikslų. Paklausus, ko dar trūksta, kad kitąmet galbūt užimtume aukštesnę vietą, politikas išsakė nuomonę ir dėl bendros infrastruktūros objektų – poilsio zonos prie paplūdimių, jų tvarkymas, komunaliniai objektai, gatvių tinklo rekonstrukcija. „Tačiau tai smulkesni dalykai. Didesniu masteliu kalbant, SPA kompleksų poreikis tikrai jaučiamas, o jei dar pavyktų ir baseiną pastatyti – išvis būtume tikras kurortas“, – kalbėjo vicemeras.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Likus mažiau nei metams iki 2023 m. savivaldybių tarybų narių rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išanalizavo Lietuvos savivaldybių tarybų narių kaitos duomenis ir parengė apžvalgą. Joje matoma, kaip keitėsi 60-ties Lietuvos savivaldybių tarybų sudėtys nuo pastarųjų visuotinių savivaldybių tarybų rinkimų, vykusių 2019 m. kovo 3 d., iki š. m. kovo 31 d. 


Lietuvos savivaldybių asociacija, vienijanti 60 šalies savivaldybių, palaiko Palangos miesto savivaldybės tarybos ir mero kreipimąsi į valstybės vadovus dėl ketinimų privatizuoti poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ Palangoje, kuriuo kategoriškai nesutinkama, kad būtų likviduojamas mūsų kurorte veikiantis poilsio ir reabilitacijos centras, naikinama kurorto sanatorinio gydymo...


Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, suskiepijus pirmą milijoną vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19), viena arba dviem dozėmis paskiepytų Lietuvos gyventojų dalis pasiekė 25 procentus. Sparčiausiai gyventojus vakcinuoja mažosios savivaldybės: Neringa ir Birštonas, kur viena arba dviem vakcinos dozėmis jau paskiepyta 48,3 proc. ir 40,6 proc. gyventojų. 30 proc. paskiepytų...


Žmogus net ir su mažu kompiuteriniu raštingumu pasakys, kad atnaujinta Palangos miesto savivaldybės svetainė www.palanga.lt atrodo, švelniai tariant, neįspūdingai, net primityviai. Kaimyninių savivaldybių interneto svetainės yra žymiai labiau vizualiai patrauklesnės, jose lengviau ir mieliau naršyti. Palangos miesto savivaldybė tokią kuklią miesto interneto svetainę...


Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt


Palanga tarp šalies mažųjų savivaldybių - penkta

"Palangos tilto" informacija, 2019 10 15 | Rubrika: Miestas

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r....


Vasaros sostinė Palanga Lietuvos savivaldybių reitinge šiemet užėmė 3 vietą 54 mažųjų savivaldybių indekse. Kurorto savivaldybės reitingas pakilo 3 pozicijomis – pernai savivaldybė buvo 6. Tai labiausiai nulėmė didelis investicijų kiekis bei aktyvus verslas.


Kovo 29 dieną, antrus metus iš eilės, Palangos sporto centre su trenksmu praūžė Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų projektas „Lietuvos mažųjų žaidynės“ I-asis turas. Jo tikslai – populiarinti olimpines idėjas priešmokyklinio amžiaus vaikų tarpe, formuoti teigiamą požiūrį į kūno kultūrą ir sportą. Į Mažųjų žaidynių I-ąjį turą buvo užsiregistravusios keturios...


Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau penktus metus vertina geriausiai besitvarkančias savivaldybes. Palanga pagal Lietuvos savivaldybių indeksą šiais metais užima penktą vietą iš 54 mažųjų savivaldybių. Ir pernai, ir 2013 metais reitinguojant miestų ir rajonų savivaldybes, Palangai teko 6 vieta.


Palanga – tarp mažiausiai įsiskolinusių 60-ies šalies savivaldybių

Parengta pagal „Respubliką“, 2013 07 01 | Rubrika: Miestas

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, pristatydamas Lietuvos finansinio stabilumo apžvalgą, pareiškė, kad bene didžiausią pavojų stabilumui kelia savivaldybių įsiskolinimai. Kai kurių savivaldybių skolos jau viršija pusę jų metinių pajamų, o Vilniaus viršija net ir metines pajamas. Kaip parodė dienraščio „Respublika“ tyrimas, Palanga tarp...


Renginių kalendorius