Palanga tarp šalies mažųjų savivaldybių - penkta

"Palangos tilto" informacija, 2019-10-15
Peržiūrėta
1862
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikta analizė rodo, pas Palangos miesto savivaldybė tarp mažųjų šalies savivaldybių užimą itin aukštą vietą – patenka į geriausiųjų penketuką.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaryto tradicinio, jau 9-ojo, Lietuvos savivaldybių indekso tikslas – padėti gyventojams, politikams įvertinti, kaip skirtingose srityse jiems sekasi, palyginti su kitomis savivaldybėmis. Šis indeksas turėtų tapti įrankis, kuris padėtų pasinaudoti gerosiomis praktikomis ir atsisakyti prastų.

Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, turto valdymas, švietimo tinklas.
Palanga yra kurortinis miestas, ir tai atsispindi ekonominiuose rodikliuose. Tai – viena iš devynių mažųjų savivaldybių, kuriose stebėtas teigiamas migracijos saldo. Be to, Palangoje išduota daugiausiai statybos leidimų – tūkstančiui gyventojų jų tenka 17 (šalies vidurkis – 5,3).
Palyginti su 2016 m., materialinių investicijų 2017 m. išaugo daugiau nei trečdaliu – 34,6 proc. (nuo 36,8 iki 49,5 mln. eurų). Vienam gyventojui teko beveik 2,4 euro (šalies vidurkis – 1,251 euro).

Ekonominio aktyvumo rodikliai taip pat buvo tarp aukščiausių – tūkstančiui gyventojų teko 49,5 veikiantys ūkio subjektai (vidurkis – 23,7), 159,8 verslo liudijimai (vidurkis – 41).
Puikus ir „Transporto“ srities įvertinimas – 2018 m. keleivių vežimo paslaugai skelbti vieši konkursai, visus keleivius vežė privatūs vežėjai.
„Mokesčių“ srityje gerai vertinama tai, kad pagrindinis 0,5 proc. nekilnojamojo turto tarifas buvo mažesnis už vidutinį (0,7 proc.). Vidutinis žemės mokesčio tarifas taip pat buvo vienas žemiausių – 0,27 proc. (vidurkis tarp mažųjų savivaldybių siekė 0,98 proc.).

Tačiau savivaldybių indekso sudarytojai Palangai pateikė ir pastabų. „Kalbant apie „Turto valdymo“ sritį, Savivaldybės administracija galėtų atsisakyti jai priklausančių laidojimo namų. Ši paslauga nėra susijusi su savivaldybės funkcijomis, ir nėra skirta tenkinti bendriems gyventojų interesams, todėl savivaldybių valdomos įmonės tokių veiklų vykdymo turėtų atsisakyti. Savivaldybė turi vienus geriausių ekonominio aktyvumo rodiklių, tad vargu ar rinkoje neatsirastų šių paslaugų tiekėjų“, – nurodoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktoje analizėje. Vertinta ir tai, kad Palangos miesto savivaldybė sudarė vidaus sandorių. „Pagerinusi „Biudžeto“ ir „Turto valdymo“ sričių rodiklius savivaldybė galėtų užimti aukštesnę vietą“, – nurodoma pateiktoje analizėje.

Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus teigimu, penkta vieta tarp visų mažųjų šalies savivaldybių – išties geras miesto įvertinimas, ir tai rodo svarų visų palangiškių indėlį į miesto gerovę. Tačiau, pasak Š. Vaitkaus, kai kurie vertinimo rodikliai išties stebina. „Palangos miesto savivaldybė neigiamai įvertinta už tai, kad Laidojimo namus bei miesto tvarkymo paslaugą laiko miesto rankose, o ne perdavė privatininkams. Manau, palangiškiai dar puikiai atsimena, kaip prieš keletą metų atrodė privatininkų valdomi Palangos laidojimo namai. Tuomet miesto gyventojai neturėjo galimybės ne tik oriai gedėti mirusio artimo žmogaus, bet ir deramai palydėti jį į paskutinę kelionę“, – sakė meras.

Ne mažiau svarbu ir miesto tvarkymo paslauga – kurorto vadovas įsitikinęs, kad ji turi išlikti miesto, o ne privačios įmonės rankose. „Palanga yra kurortas, ir dėl to iš daugelio miestų išsiskiria savo specifiškumu, tad tiksliai suplanuoti miesto tvarkymo darbus, jų apimtis ir periodiškumą yra neįmanoma. Čia niekuomet negali numatyti, kiek ilgąjį savaitgalį ar karštomis vasaros dienomis į kurortą atvyks poilsiautojų (o tai lemia, kiek dažnai reikės vežti atliekas iš miesto viešųjų erdvių), kada jūra išmes dumblių, kuriuos reikės kuo skubiau išvežti iš paplūdimių ir pan. Kai miesto tvarkymu užsiima savivaldybės įmonė, visi iš anksto nesuplanuoti darbai yra operatyviai atliekami. Nejaugi kažkam yra blogai, kad miestas yra švarus? Beje, Lietuvoje turime pavyzdžių, kur miestą tvarko privatus verslas – tai lemia ir aukštesnes kainas, kadangi privatus verslas, teikdamas paslaugas, visuomet siekia pelno. Kaip pavyzdį galiu paminėti ir šilumos ūkį – Palangoje jį iš įmonės „Litesko“ sugrąžinus į miesto rankas, šiluma palangiškiams atpigo apie 30 proc.“, – sakė Š. Vaitkus

Palangoje išduota daugiausiai statybos leidimų (17/1000 gyv., palyginti su 5,3 vidurkiu*). Palangoje materialinių investicijų 2017 m. palyginti su 2016 m. išaugo 34,6 proc. – nuo 36,8 iki 49,5 mln. eurų. Vienam gyventojui teko 3 191 euras materialinių investicijų (vidurkis – 1 423 eurai). Tiesioginių užsienio investicijų 2017 m. padaugėjo 4,7 proc. nuo 35,1 iki 36,8 mln. eurų. Vienam gyventojui jų teko 2 391 euras (vidurkis – 1 251 euras). Ekonominio aktyvumo rodikliai buvo tarp aukščiausių (geresni buvo tik Neringoje): tūkstančiui gyventojų teko 49,5 veikiantys ūkio subjektai (vidurkis – 23,7), 159,8 verslo liudijimai (vidurkis – 41). Puikus „Transporto“ srities įvertinimas – vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių aukštą Palangos poziciją mažųjų savivaldybių indekse. 2018 m. visus keleivių vežimo maršrutus Palangoje aptarnavo privatūs vežėjai, šiems maršrutams buvo skelbti vieši konkursai. „Mokesčių” srityje gerai vertinama tai, kad pagrindinis 0,5 proc. nekilnojamo turto tarifas buvo mažesnis už vidutinį (0,7 proc.). Vidutinis žemės mokesčio tarifas taip pat buvo vienas žemiausių – 0,27 proc., kai vidurkis tarp mažųjų savivaldybių siekė 0,98 proc.

Dar aukštesnio įvertinimo „Mokesčių” srityje neleido pasiekti verslo liudijimų kaina, kuri sudarė 215 eurų ir buvo didesnė už vidutinę (96 eurus). Kalbant apie „Turto valdymo” sritį, savivaldybės administracija galėtų atsisakyti jai priklausančių laidojimo namų. Ši paslauga nėra susijusios su savivaldybių funkcijomis, ir nėra skirtos tenkinti bendriesiems gyventojų interesams, todėl savivaldybių valdomos įmonės tokių veiklų vykdymo turėtų atsisakyti. Savivaldybė turi vienus geriausių ekonominio aktyvumo rodiklių, tad vargu ar rinkoje neatsirastų šių paslaugų tiekėjų. Savivaldybėje tūkstančiui gyventojų teko 6 919 kv. m pastatų ir patalpų ploto (vidurkis – 5 258 kv. m). Iš viso turimo turto numatyta privatizuoti tik 0,4 proc. (vidutiniškai – 5,9 proc.). Pagerinusi „Biudžeto” ir „Turto valdymo” sričių rodiklius savivaldybė galėtų užimti aukštesnę vietą. Reikėtų atpiginti savivaldybės administracijos išlaikymą, kuris sudaro 13,4 proc. išlaidų (vidurkis – 8 proc.). Savivaldybės skola siekė 26,4 proc. biudžeto (vidurkis – 25,8 proc.), skola mažėjo 3,6 proc. p. – mažiau nei vidutiniškai (5,9 proc. p.). Prastai vertinama ir tai, kad savivaldybė vidaus sandorių sudarė net už 24 mln. eurų, daugiausiai tarp mažųjų savivaldybių. 2016 m. vidaus sandorių savivaldybėje išvis nebuvo įvykdyta.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Vilniaus politikos analizės instituto parengtame Savivaldybių gerovės indekse Palanga tarp 60 Lietuvos savivaldybių užėmė 7 vietą šalyje. Per metus į viršų palypėjome net penkiais laipteliais.   


Lietuvos savivaldybių asociacija, vienijanti 60 šalies savivaldybių, palaiko Palangos miesto savivaldybės tarybos ir mero kreipimąsi į valstybės vadovus dėl ketinimų privatizuoti poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ Palangoje, kuriuo kategoriškai nesutinkama, kad būtų likviduojamas mūsų kurorte veikiantis poilsio ir reabilitacijos centras, naikinama kurorto sanatorinio gydymo...


Merai tikisi konkretaus Vyriausybės įsipareigojimo sprendžiant savivaldybių biudžetų deficito klausimą, kuris netrukus taps ypač aktualus.


Galima abejoti vertinimo metodika, įtarti indekso rengėją, Vilniaus politikos analizės institutą (VPAI), šališkumu ir baksnoti į akivaizdžiai pagerėjusią Palangos infrastruktūrą bei teigiamus demografinius pokyčius, tačiau VPAI šią savaitę paskelbtame šių metų šalies savivaldybių gerovės indekse Palanga tarp 60 šalies savivaldybių užėme kuklią 19 vietą.


Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt


Šalies merai nori didesnių skolinimosi galimybių

"Palangos tilto" informacija, 2019 10 31 | Rubrika: Miestas

Vakar, spalio 30 d., įvyko Letuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Tarybos posėdis. Jo metu finansų ministras Vilius Šapoka su šalies savivaldybių merais aptarė ateinančių metų savivaldybių finansavimo klausimus. Vienas aktualiausių klausimų – tai griežti savivaldybių skolinimosi apribojimai.


Palanga tarp šalies mažųjų savivaldybių - penkta

"Palangos tilto" informacija, 2019 10 15 | Rubrika: Miestas

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r....


Vasaros sostinė Palanga Lietuvos savivaldybių reitinge šiemet užėmė 3 vietą 54 mažųjų savivaldybių indekse. Kurorto savivaldybės reitingas pakilo 3 pozicijomis – pernai savivaldybė buvo 6. Tai labiausiai nulėmė didelis investicijų kiekis bei aktyvus verslas.


Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau penktus metus vertina geriausiai besitvarkančias savivaldybes. Palanga pagal Lietuvos savivaldybių indeksą šiais metais užima penktą vietą iš 54 mažųjų savivaldybių. Ir pernai, ir 2013 metais reitinguojant miestų ir rajonų savivaldybes, Palangai teko 6 vieta.


Laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristatė savivaldybių indeksą, kuris parodo, kurios iš jų tvarkosi geriausiai. Atskirai vertintos miestų ir ne miestų savivaldybės. Tarp miestų pirmauja Klaipėda, Panevėžys ir Alytus, o Palanga – paskutinėje vietoje, šešta.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius