Į Palangą atkeliauja „Auksinė krivūlė“ – savivaldybė įvertinta už kultūros puoselėjimą (FOTO GALERIJA)

Palangos tiltas, 2021-10-20
Peržiūrėta
970
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangos meras Šarūnas Vaitkus priima „Auksinę krivūlę“ „Už kultūros puoselėjimą“
Palangos meras Šarūnas Vaitkus priima „Auksinę krivūlę“ „Už kultūros puoselėjimą“

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) jau šešioliktus metus rengiamų apdovanojimų ceremonijoje, antradienio vakarą vykusioje Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre, tradiciškai visų 14 šalies ministerijų, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje bei Lietuvos verslo konfederacijos vadovai įteikė „Auksinės krivūlės“ statulėles konkrečiose srityse nusipelniusioms savivaldybėms. Palanga svarbiausiu šalies savivaldos apdovanojimu – “Auksine krivūle“ – įvertinta už indėlį į kultūrinio gyvenimo puoselėjimą. 

„Auksinių krivūlių“ įteikimo renginyje Palangos miesto savivaldybei atstovavo kurorto meras Šarūnas Vaitkus, Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė ir Savivaldybės tarybos narys Dainius Želvys. 

Palanga – kultūros puoselėtoja

Šiais metais Palangos miesto savivaldybei garbingą apdovanojimą skyrė Kultūros ministerija kaip „Savivaldybei – kultūros puoselėtojai“. Kultūros ministras Simonas Kairys, įteikdamas „Auksinę krivūlę“, pabrėžė, jog kultūra yra ne tik valstybės, ne tik savivaldybės, bet pirmiausia – kiekvieno iš mūsų reikalas. „Kiek mumyse yra kultūros, tiek ir yra valstybės“, – sakė S. Kairys. 

Kultūros ministras pasidžiaugė, kad Palangos misto savivaldybė, nepaisant sudėtingos pandeminės situacijos, skyrė dėmesį ne laikinam, o amžinam dalykui – kultūrai. Pasak S. Kairio, šio apdovanojimo Palanga pirmiausia nusipelnė skambiais kultūriniais akcentais pažymėdama Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį. Taip pat – nuolatiniu dėmesiu savo kultūros įstaigoms, įvairių sričių menininkams, pastangomis puoselėjant kultūros paveldą. „Aš labai džiaugiuosi, kad galiu apdovanoti tą savivaldybę, kuri šiemet švenčia grąžinimo Lietuvai šimtmetį, mini Antano Mončio – žymaus išeivijos skulptoriaus – šimtmetį, mes matome naują kultūrinę erdvę – Kurhauzą, kuris glaus ne tik teatrą, bet ir žymiai platesnį kultūrininkų, menininkų ratą. Savivaldybė yra neabejinga istorinei atminčiai ir sugebėjo turėti ambicijų, ištiesti pagalbos ranką, ir tikiu, kad kitais metais šioje savivaldybėje bus atidarytas paminklas Prezidentui Antanui Smetonai“, – pristatydamas „Auksinės krivūlės“, skirtos savivaldybei – kultūros puoselėtojai, apdovanojimo laimėtoją, kalbėjo S. Kairys. 

Gausu renginių

Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečio minėjimo programą sudarė apie 70 renginių. Šiemet taip pat pažymėtas skulptoriaus Antano Mončio šimtmetis, šalia jo namų-muziejaus atidarytas Antano Mončio skveras. 2021-aisiais Palanga perėmė Prezidento Antano Smetonos paminklo, kurį buvo numatyta pastatyti Vilniuje, projektą.

Palangos skulptūrų parke šiemet atidengta Prancūzijoje gyvenančios lietuvių skulptorės Rūtos Jusionytės skulptūra „Angelas“. Skulptūrą miestui padovanojo mecenatas Andrius Pranckevičius. Tuo pat metu „Ramybės“ galerijoje surengta R. Jusionytės paroda. Skulptorė yra pelniusi Prancūzijos dailiųjų menų akademijos premiją, kuri prilyginama prancūzų nacionalinei premijai. Šiemet rugsėjį Palangoje pirmą kartą įvyko ir atviros architektūros festivalis „Pastatai kalba“.

Kultūrinį gyvenimą kurorte pagyvino pernai rekonstruota ir atidaryta Palangos kurhauzo medinė dalis. Jame įsikūrė Palangos teatras, rekonstruota Reprezentacinė salė, antras aukštas skirtas Palangos kultūros ir jaunimo centro kolektyvų repeticijoms, taip pat laikinai įsikūrė Palangos pučiamųjų orkestras.

„Palangos orkestras“ pernai kultūros ministro įsakymu pripažintas profesionaliojo scenos meno įstaiga. Šiemet rengiamas techninis Muzikos ir meno namų projektas, kuriuose savo veiklą vykdys Palangos pučiamųjų orkestras ir Palangos meno kolektyvai. Projektuojama nauja per 200 vietų koncertinė salė.

Palangos savivaldybė kartu su partneriais – Kultūros ministerija, Klaipėdos ir Neringos savivaldybėmis – dalyvauja projekte „Kultūra, kūrybinė ekonomika ir vietos plėtra“, kurį įgyvendina Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pagal programą ,,Vietos ekonomikos ir užimtumo plėtros programa“. Šios programos tikslas – ištirti kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių galimybes, siekiant mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus regionuose, skatinti ekonomikos augimą, verslo plėtrą ir inovacijas, kultūros darbuotojų  užimtumą ir darbo sąlygų gerinimą, gyventojų gerovės didinimą, kultūros paslaugų prieinamumą regionuose.

Dešimtmetį trukęs darbas

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pabrėžė, jog ypatingai džiugu, kad Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečio proga kurortas įvertintas už Tiškevičių paveldo sugrąžinimą Palangai. 

„Palangos miesto savivaldybė įvertinimo sulaukė už dešimtmetį trukusį įtemptą darbą, pareikalavusį daugelio įvairių sričių specialistų susitelkimo – Kurhauzo restauraciją bei jo grąžinimą kultūros bendruomenei. Daug metų akis badę griuvėsiai iš pelenų pradėjo kilti prieš dešimtmetį. Pirmiausia atgijo mūrinė pastato dalis, čia įsikūrė Palangos kultūros ir jaunimo centras, duris atvėrė nuostabaus grožio koncertų salė, o prieš metus kultūros bendruomenei sugrąžinta ir restauruota medinė Kurhauzo dalis. Nuo tada visame Kurhauze gyvena kultūra ir Tiškevičių dvasia – čia vyksta koncertai, spektakliai, repetuoja meno kolektyvai, žodžiu – čia “verda” kultūrinis gyvenimas“, – sakė meras.

Svarbiausi metų apdovanojimai

Šiais metais Aplinkos ministerijos apdovanojimas nominacijoje „Už žaliąjį pokytį“ atiteko Birštono savivaldybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerija „Už turizmo paslaugų įvairovę ir inovatyvumą“ įvertino Kėdainių rajoną. Nominaciją „Pažaboję vėją“ pristačiusi Energetikos ministerija statulėlę įteikė Telšių rajono savivaldybei, o Finansų ministerija „Už finansinio savarankiškumo pavyzdį pandemijos akivaizdoje“ apdovanojo Radviliškio rajono savivaldybę.

Net du apdovanojimai šiemet teko Vilniaus miesto savivaldybei – Susisiekimo ministerijos ji buvo įvardinta kaip „Darniausia savivaldybė“, o Lietuvos verslo konfederacijos – kaip „Draugiškiausia verslui aplinka.“

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „Už pagalbos pažeidžiamoms grupėms plėtrą ir bendruomeniškumo stiprinimą“ įvertino Pasvalio rajono savivaldybę. Nominaciją „Už pagalbą Afganistane dirbusiems vertėjams“ įsteigusi Krašto apsaugos ministerija statulėle apdovanojo Raseinių rajono savivaldybę. Ši savivaldybė buvo apdovanota ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje  „Už pastangas ugdant skaitmeninį raštingumą“.

Sveikatos apsaugos ministerija „Už svarų savivaldos indėlį kovoje su Covid-19 pandemija“ „Auksinę krivūlę“ įteikė Akmenės rajono savivaldybei, o Teisingumo ministerija  - Vilkaviškio rajono savivaldybei „Už solidarumą atliepiant valstybės iššūkius krizės akivaizdoje.“ Kasmetinę savo nominaciją „Už viešosios diplomatijos puoselėjimą“ Užsienio reikalų ministerija šiemet skyrė Klaipėdos miesto savivaldybei. „Už švietimo pažangą pandemijos sąlygomis“ Klaipėdos rajono savivaldybę apdovanojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Už iniciatyvas gerinant bendruomenės saugumą“ Vidaus reikalų ministerija apdovanojimą įteikė Ignalinos rajono savivaldybei, o Žemės ūkio ministerija “Už vietinės ekologiškos produkcijos vartojimo skatinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ įvertino Panevėžio rajono savivaldybę.

„Svarbiausias mūsų visų pasiekimas – augantis Lietuvos gyventojų pasitikėjimas savivalda. Tačiau kartu iš savivaldybių vis daugiau tikimasi – ar tai būtų laiku suteikiamos sveikatos paslaugos, ar darnų miesto veidą kuriantys dviračių takai, bendruomenių saugumo klausimai ar kokybišką ugdymą užtikrinanti aplinka. Šis pasitikėjimas ir didėjantys gyventojų lūkesčiai ir yra pagrindinė savivaldybių motyvacija judėti į priekį, keistis bei tobulėti. Būtent tai įvairiose srityse ir daro šios dienos laureatai,“ - renginyje kalbėjo LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

„Auksinės krivūlės“ riteriai

LSA prezidentas M. Sinkevičius taip pat įteikė „Auksinės krivūlės“ riterio ženklus  už nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui. Šiemet apdovanojimus pelnė Natalija Kazlauskienė, Europos Komisijos deleguota Vyriausybės kanceliarijos vyriausioji patarėja ES sanglaudos politikos, investicinės paramos, regioninės plėtros klausimais,  Ričardas Juška, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, bei  Lazdijų rajono visuomenės veikėja Birutė Vanagienė.

Palangos miesto sav., „Palangos tilto“ info

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kaip įprasta, artėjant pavasariui – džiugų metą mūsų sukauptų žinių, iš kartos į kartą perduodamų įgūdžių ir tradicijų puoselėtojų bendruomenėms – skelbiami naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai. Jų šį kartą, jau penktąjį, net devyni – praneša Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Tarp nematerialaus kultūros paveldo vertybių – ir Palangos Jurginės.


Praėjusieji 2021-ieji metai Palangos kultūriniam gyvenimui buvo išskirtiniai – be kitų renginių, kurortas minėjo Palangos grąžinimo Lietuvai 100-metį, žymaus menininko Antano Mončio 100-ąsias gimimo metines. Šiuos įvykius metų pabaigoje vainikavo aukščiausias įvertinimas Palangai – Auksinė krivūlė už kultūros puoselėjimą. 


Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) jau šešioliktus metus rengiamų apdovanojimų ceremonijoje, antradienio vakarą vykusioje Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre, tradiciškai visų 14 šalies ministerijų, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje bei Lietuvos verslo konfederacijos vadovai įteikė „Auksinės krivūlės“ statulėles konkrečiose srityse nusipelniusioms savivaldybėms. Palanga...


Kai kuriems Nidos verslininkams ši vasara buvo auksinė. Jų pelnas buvo tris kartus didesnis nei pernai. Bet buvo ir tokių, kurie nesulaukę vokiečių turistų liko be pajamų. Tuo tarpu Palangos verslininkai taip pat ploja rankomis, nes šią vasarą pajamos išaugo ir kurortas tikrai negalėjo skųstis poilsiautojų stygiumi.



Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė ir dar 4 centro darbuotojai sugrįžoiš Italijos, kur gruodžio 7-8 dienomis dalyvavo Europos kultūros forume 2017.


Vakar, pirmadienį, kurorte vyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos išvažiuojamasis posėdis, kurio metu buvo apžiūrėti Palangos kultūros paveldo objektai. Išvažiuojamojo posėdžio metu kurorte lankėsi LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, komiteto narė Marija Aušrinė...


„Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013 turi visas galimybes parengti Kultūros plėtros programos viziją ir, sukūrusi didžiulį bendradarbiavimo tinklą, jungiantį savivaldybės, biudžetines įstaigas, viešąjį ir verslo sektorių, nuoširdžiai ir nuosekliai dirbdama šiuos ir ateinančius metus, 2017-aisiais pateikti savo kandidatūrą tapti Europos kultūros sostine...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Dar du objektus ruošiamasi į jį įrašyti artimiausiu metu. 60 jų yra saugomi valstybės arba jie turi kultūros paminklo statusą, 51 objektas yra tik įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Kas gi valdo minėtąsias vertybes?


Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 109 kultūros vertybės, registruotos Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: gegužės mėnesį įregistruota ant Šventosios upės kranto nuo 1931 m. stovinti Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia, o spalį kultūros vertybe pripažintas prie Kunigiškių karjero...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius