Palangos dangų remianti, vietos dvasią sauganti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013-04-25
Peržiūrėta
2862
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Atvykstančius į Palangą iš tolo pasitinka Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštas.
Atvykstančius į Palangą iš tolo pasitinka Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštas.

Iš tolo atvykstančius į Palangą pasitinka aukščiausias miesto akcentas: tobulo grožio negotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštas. 1897-1909 metais statytoji bažnyčia pernai baigta atnaujinti iš išorės. Tačiau, kaip sako jos klebonas Marius Venskus, antrąjį šimtmetį skaičiuojančiai bažnyčiai reikia dar nemažai, kad ji būtų atnaujinta ir iš vidaus.

Pirmoji bažnyčia – 1597 metais
Pernai rudenį Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyko Europos paveldo dienų renginys tema „Genius loci. Vietos dvasia“. Jo metu, po šventinių Mišių, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldosaugininkė Kristina Litvinienė perskaitė pranešimą, kuriame, be kita ko, peržvelgė svarbiausius fragmentus iš bažnyčios istorijos, pristatė bažnyčioje esančias vertybes, kurios yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą bei priminė, kad bažnyčia yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Bažnyčios kompleksas, kurį sudaro bažnyčia ir šventoriaus tvora, į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 1997 m. gruodžio 31 d.
Savo pranešime K. Litvinienė minėjo, jog neturima tikslių žinių, kada buvo pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia ar koplyčia Palangoje. Yra nuomonių, kad ji čia galėjo būti net XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje. Tačiau bažnyčių tinklas po vėlyvo 1413-1417 m. Žemaitijos krikšto buvo retas. Pastoracinis darbas vargu ar buvo intensyvus. Jei Palangoje ir buvo įsteigta bažnyčia, tai greitai ji sunyko. Todėl nenuostabu, jog, reformacijos bangai pasiekus Lietuvą, Palangoje, kaip ir visame pasienyje, sklido protestantizmas.
Palangos bažnyčios statyba susijusi su Žemaitijos vyskupo Merkelio Giedraičio (1576-1609) veikla ir jo pastangomis platinti katalikų tikėjimą. Jis siuntė į pajūrį kunigus skelbti krikščioniškąjį tikėjimą, ragi­no Palangos seniūną Simoną Vainą statyti bažnyčią Palangoje. Šiai iniciatyvai pritarė karaliaus Stepo­no Batoro našlė Ona Jogailaitė ir 1590 m. fundavo, t. y. įsteigė Palangos parapinę bažnyčią bei suteikė jai išlaikymą. Jos fundaciją 1597 m. patvirtino val­dovas Zigmantas Vaza. Tais metais buvo pastatyta pirmoji bažnyčia.

Rūpinosi J. Šniukšta, finansavo Tiškevičiai
K. Litvinienė priminė, jog 1762-1767 m. tuometinio Palangos klebo­no Motiejaus Vilčinskio rūpesčiu buvo pasta­tyta nauja bažnyčia, nes senoji jau buvo gero­kai apirusi. Statybą finansavo Palangos seniūnas Kristoforas Mirbachas. Pastatas buvo medinis, kryžiaus plano, bazilikinio tūrio, pama­tai mūriniai. Viduje buvo penki barokiniai altoriai. Frontone buvo nutapyta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, o koplyčių frontonuose – Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Roko paveikslai. Bažnyčia konsekruota 1768 m. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Roko vardais. Kartu buvo pašventintas ir didysis altorius. Vėliau minimo altoriaus vietoje (dabartinio Palangos bažnyčios šventoriaus pietvakarinė dalis) buvo pa­daryta paminklinė lenta su įrašu: „Čia 1767 metų bažnyčios altoriaus vieta“.
1898-1907 m. prelato Juozapo Šiukštos rūpesčiu, pagal architekto K. E. Strandmanno projektą pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, kuri buvo viena puošniausių ir didingiausių iš jo projektuotų bažnyčių.
Didžiausia Palangos naujosios bažnyčios staty­bos mecenatė (sumokėjo trečdalį statybos išlaidų) buvo Palangos grafų Tiškevičių šeima, kuri taip pat skyrė statybinių medžiagų: medienos ir dva­ro plytinėje pagamintų plytų. Kita dalis statybai reikalingų lėšų surinkta rinkliavų metu.

Projektavo K. E. Strandmannas
Kaip jau minėta, Palangos bažnyčią projektavo iš Švedijos kilęs architektas Karlas Eduardas Strandmannas, projektavęs ir Gruzdžių (Šiaulių raj. 1896-1904), Švėkšnos (Šilutės raj., 1901-1905), Kelmės (1901-19012), Salantų (Kretingos raj., 1906-1911), Plungės (1903-1933), Kulių (Plungės raj., 1900) bažnyčias Žemaitijoje bei Čiobiškyje (Rokiškio raj., 1902-1911), Ramygaloje (Panevėžio raj., 1902-1914), Alantoje (Molėtų raj., 1904-1912). Visos šios bažnyčios yra negotikinės, išskyrus neoromanines Alantos ir Plungės bei neoklasicistinę Kulių.
Kaip rašo istorikė Morta Baužienė straipsnyje „Laikmetis, neogotika ir Palangos bažnyčios architektas Karlas Eduardas Strandmannas“, viena puošniausių ir didingiausių K. E. Strandmanno projektuotų bažnyčių – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Palangoje. Jos statyba vyko laikantis projekto, išskyrus langus virš didžiojo altoriaus, kurių architektas nebuvo suprojektavęs. Pagal projektą virš altoriaus turėjo kabėti paveikslai. Vitražais užpildyti langai sugalvoti statybos eigoje.

Naudotos 18 profilių plytos
Palangos bažnyčia yra vienbokštė, lotyniško kryžiaus formos, su penkiasiene apside. Jos detalių, ornamentų, nerviūrų (nerviūras – konstrukcinis arba dekoratyvinis architektūros elementas; išsikišusi profiliuota skliauto briauna, būdinga gotikai) sukūrimui panaudotos 18 profilių plytos. Pajūrio lygumoje iš tolo šviečia ryškus raudonų plytų šventovės siluetas. Bažnyčios eksterjerą formuoja tankiai laiptuotais kontraforsais (kontraforsas – vertikali išsikišusi mūrinės sienos atrama sienai sutvirtinti arba skliautinių perdangų skėtimo jėgoms atremti) suskaidytos sienos, apsidė (apsidė – pusapvalė arba su daugeliu kampų tiek vidinė, tiek išorinė pastato dalis, gali būti niša, dengta puskupoliu), transeptas (transeptas – bazilikinės arba lotyniško kryžiaus plano bažnyčios skersinė nava tarp presbiterijos ir išilginių navų) ir aukštas bokštas.
Kvadratinio plano bokšto kampus remia dvigubi laiptuoti kontraforsai, kurie bokšto viršuje perauga į mažus bokštelius. Tarp šių bokštelių yra aukšti laiptuoti frontonai su laikrodžio ciferblatais visose pusėse.
Virš bokšto kylanti vario skarda aptaisyta aštuoniakampe 24 metrų aukščio smaile, horizontalia smulkių trikampių skydelių eile sudalinta į du tarpsnius. Vakariniame bokšto šone sustorinto mūro iškyšoje įrengtas didysis portalas. Perspektyviniame smailios arkos apvado šonuose įkomponuotos kolonėlių eilės, o virš durų smailės trikampyje yra baltai tinkuota apskrita niša.
Bokšto tarpsnyje virš portalinės arkos šviečia puošnus langas-rožė, sudarytas iš 9 savarankiškų apskritimų. Bokštas padalintas tarpsniais, kuriuos vieną nuo kito skiria raudonų plytų ornamentai baltai tinkuotose juostose – įvairiai supintos arkutės, tvorelės, kryžiukai, dobilo lapai. Ornamentinės juostos kartojasi ir bažnyčios sienų kompozicijose.
Šoniniuose fasaduose dominuoja panašiai kaip didysis įforminti portalai ir transeptas. Transepte gausiai dekoruotos, šiek tiek įgilintos smailios arkos viršuje vyrauja langas – rožė. Šis langas skiriasi nuo bokšte esančiojo: iš apskritimų transepto lange suformuotas gėlės žiedas. Apatinėje transepto plokštumoje pakaitomis su ornamentinėmis juostomis baltai tinkuotame fone nuo cokolio kyla įvairaus dydžio arkų grupės.
Bažnyčios sienas skaidantys laiptuoti kontraforsai viršuje užsibaigia bokšteliais, į kuriuos remiasi centrinės navos tūrį su šoninėmis jungiantys arkbutanai (arkbutanas – išorinė atraminė pusarkė, perkelianti skliauto skėtimo jėgas į apatinius ramsčius – kontraforsus). Tai vienas iš rečiau pasitaikančių K. E. Strandmanno bažnyčių išorės elementų, sutinkamų dar Švėkšnos bažnyčioje. Kontraforsų atidalintuose sienų plotuose smailiaarkėse nišose įkomponuoti langai. Jie yra sugrupuoti po du.

Raudonos plytos ir balto tinko simfonija
Be aptartų bažnyčios išorę formuojančių neogotikos elementų – bokšto, kontraforsų, transepto, langų, neogotikos turtingumui sukurti čia tarnauja daugybė pasikartojančių detalių: ornamentinės juostos baltai tinkuotuose plotuose, apskritos nišelės, arkučių, dantukų eilės ir t.t.
Bažnyčios interjerą formuoja kolonos ir skliautai. Tinkuotoje baltoje vidaus erdvėje raudonų plytų struktūriniai elementai – kolonos, skliautų nerviūros – kuria pakilią, dvasingą nuotaiką. Raudonų plytų briaunuotos kolonos, prie sienų prigludę pilioriai stiebiasi į viršų, kur nuo pilkų cementinių kapitelių nerviūromis išplinta į kryžminius skliautus, suformuoja trachėjas. Kilimo aukštyn įvaizdį sustiprina raudonų plytų langų apvadai su akcentuotomis smailiosiomis dalimis, aklilangiai smailiais apvadais, pseudoarkos, ornamentinės juostos.
„Palangos bažnyčios interjerą būtų galima apibūdinti kaip raudonos plytos ir balto tinko simfoniją“, – rašo M. Baužienė.

(Bus daugiau)

„Palangos tiltas” vykdo Spaudos, Radijo ir Televizijos rėmimo fondo projektą „Palangos kultūros paveldo vertybės.

Jūsų komentaras:

mes 2013-04-26 20:48 (IP: 78.61.79.246)
visa laika buvo neogotikine

Taip pat skaitykite

Kiekvienas, prijaučiantis talentingam jaunimui ir muzikai, turi galimybę prisidėti prie kultūros puoselėjimo ir įvertinti talentingų jaunuolių uolų darbą ir didžiulį troškimą groti atvykdamas į labdaros koncertą – klasikinės muziko vakarą su jaunimo simfoniniu orkestru „Simfukai“. Koncertas vyks rugsėjo 10 d. (penktadienį) 19.00 val.  Palangos  Švč. Mergelės Marijos...


Bažnyčia ir jos bokštas nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. lankymui atidaryta nuo 9.00 iki 21.00 val. 


Ruošdamiesi Velykų šventėms, tikimės jūsų supratingumo ir primygtinai prašome laikytis visų būtinųjų saugumo reikalavimų, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo potvarkius. VISOS Velykų pamaldos bus transliuojamos parapijos facebook paskyroje. Bažnyčioje leidžiama būti ribotam skaičiui žmonių. Didįjį šeštadienį ir Velykų I...


Kiekvieną advento sekmadienį Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijos bažnyčios gale Caritas savanoriai lauks jūsų su akcijos "Gerumas mus vienija" žvakutėmis, kurių galėsite įsigyti už auką. Susitinkame sekmadienį prieš ir po 8val, 10 val. , 12 val. ir 18 val. Šv. Mišias.


Iš tolo atvykstančius į Palangą pasitinka aukščiausias mūsų miesto akcentas: tobulo grožio neogotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštas. 1897-1909 metais statytoji bažnyčia pernai baigta atnaujinti iš išorės. Tačiau, kaip sako jos klebonas Marius Venskus, antrąjį šimtmetį skaičiuojančiai bažnyčiai reikia dar nemažai, kad...


Iš tolo atvykstančius į Palangą pasitinka aukščiausias mūsų miesto akcentas: tobulo grožio neogotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštas. 1897-1909 metais statytoji bažnyčia pernai baigta atnaujinti iš išorės. Tačiau, kaip sako jos klebonas Marius Venskus, antrąjį šimtmetį skaičiuojančiai bažnyčiai reikia dar nemažai, kad...


Iš tolo atvykstančius į Palangą pasitinka aukščiausias miesto akcentas: tobulo grožio negotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštas. 1897-1909 metais statytoji bažnyčia pernai baigta atnaujinti iš išorės. Tačiau, kaip sako jos klebonas Marius Venskus, antrąjį šimtmetį skaičiuojančiai bažnyčiai reikia dar nemažai, kad ji būtų...


„Žemaičių žemės krikščionys šiais 2013 metais mini mūsų protėvių krikštijimo pradžios – 1413-aisiais – 600 metų sukaktį“, – savo ganytojiškame žodyje skelbia Telšių vyskupas Jonas Boruta. Mini jubiliejų ir Palangos krikščionys – paantrina vyskupui Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Marius...


Restauruota Palangos bažnyčia  2

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 10 29 | Rubrika: Miestas

Palangoje baigti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fasadų ir stogo restauravimo darbai, pradėti 2007 metais. Jie kainavo 2,385 mln. Litų. Kultūros paveldo departamentas bažnyčios tvarkybai skyrė 1,67 mln. Lt, o 715 tūkst. Lt pridėjo Palangos savivaldybė ir parapija. Tvarkybos darbus atliko UAB „Pamario restauratorius“.


Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje ieškota vietos dvasios

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 09 17 | Rubrika: Miestas

Rugsėjo 14 d. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyko Europos paveldo dienų renginys tema „Genius loci. Vietos dvasia“. Ja siekiama atkreipti dėmesį į tai, kas sukuria savitą tiek atskiro paminklo, tiek rajono, tiek viso miestelio ar miesto „aurą“ – išskirtinę vietos dvasią.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius