Palangos meras Šarūnas Vaitkus: „Ar toliau Šventosios ir kitus uostus bei uostelius statysime su nuolat ištiesta ranka?“

"Palangos tilto" informacija, 2024-01-30
Peržiūrėta
2731
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangos meras Šarūnas Vaitkus: „Ar toliau Šventosios ir kitus uostus bei uostelius statysime su nuolat ištiesta ranka?“

Klaipėdoje sausio 26-ąją surengtoje konferencijoje „Vartai į jūrą. Lietuvos uostų proveržis“ Palangos meras Šarūnas Vaitkus sukėlė gyvą diskusiją, atvirai papasakojęs apie Palangos dedamas pastangas atstatyti Šventosios jūrų uostą.

„Ar tikrai esame jūrinė valstybė? Arba kodėl plojame estams ir ar toliau Šventosios ir kitus uostus bei uostelius statysime su nuolat ištiesta ranka?“ – visų klausė didžiausio šalies kurorto, Palangos, meras.

„Visiškai neišvystyta, teisingiau tariant, neegzistuojanti jūrinė infrastruktūra, valstybinės strategijos nebuvimas, per menkas valstybės dėmesys, neišpasakytai dideli biurokratiniai trukdžiai ir jokio suinteresuotumo plėtoti mūsų tiek jūros, tiek vidaus vandenų susisiekimo bei turistines galimybes. Tiesą sakant, ir aš, lankydamasis vienos ar kitos valstybės institucijos kabinetuose, dažnai pagaudavau save galvojant, jog susidaro įspūdis, kad  Šventosios uostas reikalingas tik man asmeniškai , bet ne regionui ir valstybei,“ – karčių žodžių nešykštėjo Palangos meras.

Tokia konferencija, kur vienoje salėje susirinko pajūrio savivaldybių, mokslo ir verslo atstovai, atvyko ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, susisiekimo bei aplinkos ministrai Marius Skuodis  ir Simonas Gentvilas, Lietuvos kariuomenės ir  Vidaus vandenų direkcijos vadovai bei kurioje buvo kalbėta būtent apie mūsų jūrinės valstybės ateitį buvo viena iš nedaugelio nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Štai keletas skaičių, kuriuos pateikė pirmąjį pranešimą skaitęs Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas, su burėmis išmaišęs ne vieną jūrą ir aplankęs ne vieną pasaulio uostą bei uostelį, žinomas verslininkas Robertas Dargis.

Suomijoje 1 tūkstančiui gyventojų tenka apie 240 laivų, Švedijoje  – apie 100, o Lietuvoje – tik... 17. Ir pagrindinė to priežastis – vandens susisiekimo vystymąsi Lietuvoje stabdantis priėjimo prie jūros ir vidaus vandenų infrastruktūros nebuvimas.

Svečias iš Estijos, šios valstybės Mažųjų uostų vystymo centro vadovas Jaano Martin Ots, pateikęs savo skaičius, sulaukė salėje susirinkusių kelių šimtų žmonių garsių ovacijų. Štai tiek didelių ir mažesnių ar pramoginių uostų bei prieplaukų šiuo metu yra Estijoje:  iš viso 241 uostas, iš jų 48 keleiviniai, krovininiai ar atliekantys keltų funkcijas; 79 skirti tik mažiems, iki 24 metrų ilgio laivams; 114 vietiniai, savivaldybių ar privatūs, kur nėra mokamų paslaugų; apie 3500 mažųjų laivų krantinių, o tokių laivų registre yra registruota 34 tūkstančiai. 

„Vien 2015 – 2022 metais Estija savarankiškai ar partnerystėje su Latvija, pasitelkiant europines lėšas, pasistatė 55 marinas (prieplaukas) ir 77 didesnius ar mažyčius žvejybos uostus. Įspūdinga? Taip! Pavydu? „Žiauriai!“ O kaip pas mus?“ – retoriškai įraše klausia Š. Vaitkus.

„Pristatydamas Šventosios uosto perspektyvos ir pritaikymo galimybes, susirinkusiems priminiau, jog prieš šešerius metus kreipėmės į tuometinę Vyriausybę vadovaujamą S. Skvernelio ir paprašėme, kad uostas būtų perduotas savivaldybės žinion valdyti patikėjimo teise. Įtikinom, perdavė. Labai ačiū!“

„Per tą laiką įgyvendinome pirmąjį atstatymo etapą – sukurta infrastruktūra žvejams, įrengti slipai. Tačiau apie valstybės požiūrį į Šventosios uostą daug ką pasako finansavimas: 1,7 mln. eurų panaudota europinių lėšų ir 4,2 mln. eurų – Palangos savivaldybės biudžeto lėšos.“

„Konferencijos dalyviams atvirai prisipažinau, kad ledai dėl molų statybos pajudėjo tik tada, kai pernai  vieną po kito atsivežėme ir uosto atstatymo darbus bei jų mastą parodėme aukščiausio rango Lietuvos politikams, Premjerei Ingridai Šimonytei. Šiuo metu kartu su Vyriausybe ir VRM ieškome sprendimų dėl finansavimo ir aš manau, kad mums pavyks! Premjerė ir jos komanda mums padeda.

Taigi  mūsų laukia svarbiausias statybų etapas: molų įrengimas jūroje. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad Šventosios uostas taps  mūsų valstybei labai svarbus jūrinės infrastruktūros objektas, tad kalbėti apie tai, kad jis bus skirtas tik vandens turizmui, jau per smulku. Šventosios uosto pritaikymo galimybės plečiasi su kiekviena diena – tai svarbus objektas krašto apsaugos, Būtingės terminalo aptarnavimo avarijų atvejų reikmėms, o ir Lietuvai pradėtai vystyti jūrinei energetikai,“ – sako Š. Vaitkus.

Beje, apie šiuos planus įspūdingą pranešimą pristatė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas: jau iki 2030 – ųjų jūroje, 35 – 50 kilometrų atstumu, bus įrengtas pirmasis jėgainių parkas, kur bus pastatyta penkiasdešimt 300 – 350 metrų aukščio jūrinių turbinų. Anot jo, per ateinančius kelis dešimtmečius ši atsinaujinančios energetikos šaka pritrauks apie 150 milijardų eurų investicijas, o naudą pajus ir Klaipėdos, ir Šventosios uostai, ir visas mūsų regionas.

Anot mero, konferencijoje Šventosios uostas, ko gero, buvo minimas daugiausiai kartų, apie jo atstatymo ir plėtros svarbą kalbėjo kone kiekvienas pranešėjas. 

 „Palanga ir Šventoji – neatrastas mūsų jūrinis lobis, kurį turime tinkamai panaudoti. Tai vandens kelias sujungti Šventąją ir Kuršių marių uostus bei sujungti Lietuvą su kitomis jūrinėmis Baltijos valstybėmis“, – taip vertino R. Dargis.

„Jachtų turizmo – tiek vietinio, tiek tarptautinio – vystymo sėkmės prielaidos  – uosteliai kas 50 kilometrų, tinkamas jų aptarnavimas ir laisvalaikio pasiūlymai. Šventosios uostas labai svarbus ir jam reikalinga didelis valstybės dėmesys. Lietuvoje turime apie 1100 jachtų, tačiau vietų joms laikyti nėra. Šie laivai laikomi kaimyninėse valstybėse, ten sumokami ir mokesčiai“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus , pristatęs Klaipėdos vizijas vystyti prieplaukų tinklą Danėje ir jachtoms bei superjachtoms  skirtą žiemos uostą mariose. Anot jo, Šventosios uostas turi tapti milžinišku impulsu vystyti kitokį valstybės požiūrį į vandens turizmą.

Apie tai, kad per visą Nepriklausomybės laikotarpį Neringoje nepastatytas nė vienas uostas ir viską stabdančią didžiulę biurokratiją, konferencijoje kalbėjo šios savivaldybės meras Darius Jasaitis.

 „Visa Neringa yra mega planuose, bet be jokio valstybės finansavimo. Juodkrantėje uostą turėsime iš regioninių lėšų, tam reikia 400 tūkst. eurų. Ir čia tikrai bus aukso amžius. Jei pavyktų dar Pervalkoje, Preiloje ir Nidoje pastatyti po prieplauką, jos tikrai užsipildytų Skandinavijos ir kitų užsienio šalių laivais. Paskaičiavome, kad vienas laivas uoste palieka po 800 eurų, tai leis užsidirbti ir savivaldybei, ir verslui“, – kalbėjo D. Jasaitis, akcentavęs, jog Juodkrantės uostas atliktų ir „autobusų stoties“ funkcijas, parūpindamas susisiekimą tarp Šilutės, Drevernos ir Neringos, o jūrinė jungtis tarp Klaipėdos ir Juodkrantės nuimtų ir keltų apkrovimą. Žinoma, labai svarbi taptų ir jungtis su Šventosios uostu.“

„Būtų neteisinga galvoti, kad šiandien susirinkome vien tam, kad pasiguostume vieni kitiems bei ir vėl  išsiskirstytume vieni patys spęsti savo problemas. Vienas iš renginio tikslų – pasiekti, kad politinės partijos, dalyvausiančios jau visai netrukus vyksiančiuose Seimo rinkimuose, į savo programas įtrauktų ir sisteminį požiūrį į Lietuvos vidaus ir jūros vandenų infrastruktūros vystymą, jūrinės valstybės strategijos sukūrimą bei mechanizmus jai įgyvendinti. Kitaip uostelius ir uostus, tarp jų ir Šventosios, statysime su nuolat ištiesta ranka,“ – konferencijoje savo pranešimą baigė Š. Vaitkus.

Už šios konferencijos organizavimą jis dėkoja žurnalistui Edmundui Jakilaičiui, Robertui Dargiui ir kitiems.

PT info

Jūsų komentaras:

Klp 2024-02-03 15:41 (IP: 162.158.94.127)
Jūros turime nedaug..Švetosios uostas turi būti prioritetas Luetuvai

Vidimantas 2024-01-28 06:13 ([email protected] / IP: 162.158.222.81)
Šaunu, kad Šventosios uosto reikalai juda į gera. Tarpukariu Jūrų ministerija buvo Klaipėdoje,o dabar Žemės ūkio ministerija Vilniuje,todėl jūrininkai, žvejai nesusišneka su valstiečiais,nes interesai,požiūriai-skirtingi.

Taip pat skaitykite

Kovo 8-ąją Savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus ir vicemeras Rimantas Mikalkėnas sveikino moteris.


Klaipėdoje sausio 26-ąją surengtoje konferencijoje „Vartai į jūrą. Lietuvos uostų proveržis“ Palangos meras Šarūnas Vaitkus sukėlė gyvą diskusiją, atvirai papasakojęs apie Palangos dedamas pastangas atstatyti Šventosios jūrų uostą. „Ar tikrai esame jūrinė valstybė? Arba kodėl plojame estams ir ar toliau Šventosios ir kitus uostus bei uostelius statysime su nuolat ištiesta ranka?“ – visų klausė...


Palangos meras Šarūnas Vaitkus savo feisbuko paskyroje pasidžiaugė Šventosios uosto atgimimu. Jis informavo, kad Lietuvos premjerei Ingridai Šimonytei pristatė jau atliktus darbus bei būsimuosius kitus Šventosios uosto statybos etapus. Meras tikisi, kad Šventosios uosto atgimimas sparčiai judės į priekį. „Atgimstančiame Šventosios uoste šeštadienį apsilankė premjerė Ingrida Šimonytė  –...


Kaip gyvensime rytoj ir artimiausius mėnesius?  „Situacija išskirtinai sudėtinga,“ – pripažįsta Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Pirmadienį, rugsėjo 12-ąją, šalies Prezidentas Gitanas Nausėda su savo komanda darbo dieną leido Klaipėdos regione, kur jis susitiko su pajūrio krašto savivaldybių merais ir aptarė infliacijos poveikio savivaldai, energijos resursų brangimo, savivaldybių...


Kad viešojoje erdvėje pastaruoju metu vis dažniau pokšteli Šventosios vardas, „kalti“ du Palangos miesto savivaldybės naujakuriai – Eglė ir Ruslanas. Jis – scenaristas-režisierius, ji – jo žmona ir prodiuserė, o suskaičiuoti jų renginius, organizuotus nuo atsikėlimo į Šventąją praėjusių metų rudenį iki metų pabaigos, ir vienos rankos pirštų, matyt, neužteks.


Ketvirtadienį, lapkričio 11 d., Seimui balsuojant dėl Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir jo papildymo įstatymo projekto, tokiu būdu dekraminalizuojant nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą be tikslo jas platinti, neužteko daugumos balsų jį priimti.  Palangiškis...


Palangos meras Šarūnas Vaitkus antradienį, birželio 22 dieną, kreipėsi į visus Palangos ir Šventosios gyventojus, ragindamas neužmiršti brangiausio turto – savo sveikatos – ir skiepytis nuo koronaviruso.


Dėl šeštadienį, kovo 27 d., Kauno Žalgirio arenoje vykusių M.A.M.A. apdovanojimų Lietuvos policija pradėjo aplinkybių tikslinimą. „Dėl vakar Kaune, Žalgirio arenoje vykusio M.A.M.A apdovanojimų renginio, Kauno policija pradėjo aplinkybių tikslinimą, visa surinkta medžiaga bus įvertinta ir priimti sprendimai. Ačiū visiems už pilietiškumą”, –...


Šiandien, 19 val. Šventojoje įvyks Šventosios centrinės aikštės atidarymo šventė. Miesto meras Šarūnas Vaitkus suskubo pirmas išbandyti mažiausiesiems skirtus įrenginius.


Šiandien, gegužės 29 dienną, Vilniuje vyko XXV-asis Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau- LSA) suvažiavimas, kurio metu naujuoju LSA prezidentu išrinktas Jonavos rajono meras, socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius, o viceprezidentu - Palangos meras Šarūnas Vaitkus. "Tai- labai svarbi pozicija Palangai,"- "Palangos tiltui" sakė Š. Vaitkus....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius