Palangos sanatorinėje mokykloje – renginys Pasaulinei baltosios lazdelės dienai paminėti

Palangos sanatorinės mokykloje vyko edukaciniai renginiai Pasaulinei baltosios lazdelės dienai paminėti. Spalio 15-oji - Pasaulinė baltosios lazdelės diena, todėl visą mėnesį mokykloje, pasaulio pažinimo bei dorinio ugdymo pamokose, buvo kalbama apie regėjimo negalią turinčius žmones bei jų rūpesčius.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Bušmienė pakvietė atvykti į mokyklą viešnią - Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos padalinio vyr. bibliotekininkę Indrę Ordavičienę. Ji įtaigiai papasakojo mokiniams apie galimas regos sutrikimo priežastis, būdus, kaip iš anksto užkirsti kelią ligai. Vaikai įsitraukė į pokalbį apie traumas, dalinosi savo patirtimi. Indrė klausė, ar vaikai nori matyti pasaulį, išsaugoti savo regėjimą, ragino būti atsargiems. Pasiūlė pakalbėti su tais, kurie prarado regėjimą, padėti blogai matančiam žmogui, palydėti jį, parnešti maisto produktų. Neregiams svarbi kiekviena smulkmena.
Moksleiviai žiūrėjo ištrauką iš vaidybinio filmo „Rojaus spalva“ (1999, režisierius Majid Majidi) apie Muhamedą – aklą berniuką, besimokantį specialiojoje Teherano mokykloje.
Mokiniai drąsiai ir noriai atliko įvairias užduotis užrištomis akimis.
I. Ordavičienė praktiškai parodė priemones, pritaikytais akliesiems, kurios naudojamos buityje, kasdienybėje. Tai - garsinės knygos, žurnalai; išmanieji laikrodžiai (kas pusę valandos pasako laiką), liečiamieji laikrodžiai (atidarius ciferblatą apčiuopiami skaičiai); išmanieji garsiniai telefonai (pasako atstumą, gatvės pavadinimą); šachmatų lenta ir šachmatai (paaiškino, kaip atskirti baltas figūras nuo juodų), užrašai ant vaistų pakuočių, balsavimo biuleteniai.
Matematikos bei informacinių technologijų mokytoja Asta Kornišinienė parodė savo šviesaus atminimo tėvelio, masažuotojo, palangiškių vadinamo „auksinių rankų žmogumi“, Napaleono Maselskio, aklųjų spausdinimo mašinėlę.
I. Ordavičienė supažindino mokinius su Braille'io raštu, kuris atstoja šviesą daugybei neregių. Tokio rašto pagrindu tapo Charles'io Barbier sukurta dvylikataškė sistema, pavadinta „naktiniu rašymu“. Tačiau neregys Louis Braille'is (1809–1852) pastebėjo pagrindinį Ch. Barbier sistemos trūkumą – rašmuo buvo per platus, žmogaus pirštas nepasislinkęs negalėjo apčiuopti jo viso. Jis pertvarkė Ch. Barbier rašmenis iš dvylikos į šešių taškų rašmens elementų sistemą. Taip 1829 m. Paryžiaus aklųjų institute atsirado raštas, pavadintas penkiolikamečio išradėjo vardu. Nepraėjus nė pusamžiui, 1878 m., Braille'io raštas buvo priimtas visame pasaulyje. Aklieji pirmą kartą istorijoje turėjo abėcėlę, kuri tiko teksto užrašymui. Pranas Daunys - lietuviškosios Braille‘io abėcėlės sudarytojas (1927 m.).
I. Ordavičienė papasakojo ir apie žymius žmones, kuriems regėjimo negalia nesutrukdė pasiekti profesinių aukštumų.
Direktorius Alvydas Milinis padėkojo Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos padalinio atstovei Indrei Ordavičienei už kūrybingus edukacinius renginius ir pakvietė dar ne kartą apsilankyti mūsų mokykloje.

Ingrida Rimšienė
Palangos sanatorinės mokyklos bibliotekininkė

FOTO: Dalia Baužienė, 7 klasės mokinys Dovydas Valius