Palangos vandentiekininkų patriarchas Juozas Vainoras

Klaipėdos srities vadovybė 1950 metais Palangos vandentiekio, Tiškevičių gręžinio bei Rąžės pakrantėje kariškių įrengtos siurblinukės, priežiūrą pavedė Klaipėdos vandentiekio ir kanalizacijos trestui. Ši įmonė turėjo pakankamai rūpesčių Klaipėdoje, ir Palangos klausimams dėmesio skyrė minimaliai.
1953 metais panaikinus sritis ir Palangai vėl atgavus miesto teises, Vykdomajam komitetui reikėjo spręsti ir vandens tiekimo klausimus. 1953 metų Palangos miesto vykdomojo komiteto sprendimu įsteigiama ūkiskaitinė Palangos vandentiekio įmonė.
Direktoriumi paskiriamas Algirdas Čeporius, o pirmuoju naujos įmonės direktoriaus įsakymu vandentiekio tinklų viršininku 1953 metų kovo 15 dieną įdarbinamas Juozas Vainoras.
J. Vainoras (1912-2003) gimė Kunigiškių kaimo kalvio Antano ir namų šeimininkės Barboros Vainorų šeimoje. Be Juozuko šeimoje augo vyresni du broliai ir sesė.
Gyveno nepasiturinčiai, tad teko parodyti išradingumą kovoje už būvį. Paaugęs Juozukas sugalvojo gaminti valgomuosius ledus ir juos siūlyti Palangos poilsiautojams, vėliau perėmė tėvo amatą. Nagingam jaunuoliui nestigo užsakymų metalo ar medžio darbams.
Sukūręs šeimą atsikėlė gyventi į Palangą, čia įsirengė kalvę ir vertėsi paveldėtu amatu, be to dar darbuodavosi miškų ūkyje. Nors turėjo tik pradinį išsilavinimą, buvo pakankamai apsišvietęs, raštingas.
J. Vainoras, pažįstamų nepiktai vadintas „Kalvio Juze“, buvo naujos įmonės siela ir rankos. Dirbo šaltkalvio darbus, namuose nukaldavo reikiamus įrankius. Kai direktoriui reikėdavo išvykti, laikinai ir  padirektoriaudavo. 1957 metais panaikinus vandentiekio įmonę ir vandens tiekimo kompleksą perdavus į Vietinio ūkio valdybos sudėtį – Juozas nepalieka pamėgto darbo ir kurį laiką praktiškai vadovauja visam vandentiekio ūkiui. Buvo paskirtas net inžinieriaus pareigoms, tačiau jam  vadovauti nepatiko ir dirbo kartu su visa brigada.
Juozas buvo labai stiprus fiziškai. Kartais pademonstruodavo rankų jėgą, kai nosine apvyniojęs didelę vinį, vienu rankos mostu prakaldavo 2,5 cm storio lentą.
Keitėsi vandentiekį administruojančių įmonių pavadinimai, ateidavo nauji darbuotojai bei išeidavo senbuviai, o „Kalvio Juzė“ visą gyvenimą liko atsidavusiai ištikimas savo pirmajam darbui. Iki paskutinės dienos UAB „Palangos vandenys“ buvo pareigingumo, drausmingumo pavyzdžiu.
Kai vandentiekis cecho teisėmis priklausė Vietinio ūkio valdybai (vėliau Komunalinių įmonių kombinatas) buvo tradicija visiems kolektyviai švęsti. Organizuotai atšvęsdavome Moters dieną, sutikdavome Naujuosius metus, kartais gimtadienius. Dalyvaudavo šeimomis, nebuvo mados vieniems kitus skirstyti į rangus, nebuvo nei VIP-ų, nei „runkelių“.
Visų pobūvių siela buvo Juozas su savo armonika ir jo žmona Liuda, mušamaisiais palaikanti taktą. Abu buvo dainingi ir mokėdavo palaikyti dalyvių nuotaiką.
Kai Juozui dėl amžiaus nusilpo jėgos, jis prašėsi sudaryti galimybę dar padirbėti įmonėje bet kokiose pareigose. Dar porą metų dirbo sargu, atsiradus sveikatos problemų 1984 metais pasiprašė atleidžiamas iš darbo.
Taigi, Juozas Vainoras – „Kalvio Juzė“, vandentiekio įmonėje atidirbo trisdešimt vienerius metus –beveik visą savo sąmoningąjį gyvenimo tarpsnį.
Palaidojome mūsų Juozą, pragyvenusį 91 metus, šaltą 2003-jų metų žiemos dieną, tačiau jį pažinojusių žmonių atmintyje išliko prisiminimai apie šį nuostabų kolegą ir žmogų.