Pasaulio lietuvių vienybės karūnos autorius: „Palanga man reiškia susipažinimą su jūra“

"Palangos tilto" informacija, 2015-08-26
Peržiūrėta
2026
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Gediminas Radzevičius- Pasaulio lietuvių vienybės karūnos autorius
Gediminas Radzevičius- Pasaulio lietuvių vienybės karūnos autorius

Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui, skulptorius, didingo monumento „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ statybos idėjos autorius Gediminas Radzevičius dažniau užsuka ir į pajūrį – ne tik pristatyti per milijoną kainuojantį projektą, bet ir pasisemti jėgų iš galia almančios Baltijos. O Palanga jam yra tapusi netgi įkvėpimo šaltiniu. „Palanga man asmeniškai reiškia susipažinimą su jūra, kuris įvyko, kai man buvo apie aštuoniolika metų. Tada aš parašiau pirmą eilėraštį apie jūrą, o Eugenijus Nedzvedskis sukūrė melodiją tam tekstui, ir dabar turime dainą „O jūra“, – prisiminė skulptorius.

Monumento „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ autorius

Jį pristato ir kaip dievdirbį, ir kaip poetą, ir kaip filosofą, ir kaip etninės kultūros puoselėtoją. „Vieni mane vadina skulptoriumi, kiti dievdirbiu. Aš pats save vadinu skulptoriumi­dievdirbiu, tik tiek, kad aš dievų nekuriu. Dievdirbystė, mano supratimu, tai ne amatas, tai – dvasinė būsena“, – kalbėjo skulptorius G, Radzevičius.

Paprašytas papasakoti, kaip kilo idėja sukurti „Pasaulio lietuvių vienybės karūną“, skulptorius sakė: „Pasaulio lietuvių vienybės karūnos“ projektas pradėjo „kaltis“ kažkur 2007–2010 metais, kai privačioje Algirdo Budrecko sodyboje sukūriau ir įgyvendinau „Gaveikių paežerės sieną“ – projektą, kurį paskyrėme Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui. Vienas ir pagrindinis šios idėjos sužadintojų buvo tuo metu tūkstantmečio direkcijoje dirbęs VŠĮ „Sugrįžus“ prezidentas Edmundas Atkočiūnas. Aš jam pirmam parodžiau šio projekto maketą ir jis nedelsiant jį pristatė VŠĮ „Sugrįžus“ tarybos posėdyje“.

Pasak pašnekovo, tarybai entuziastingai pritarus šiai idėjai, paskui sekė papildymai, tobulinimai, pristatinėjimai kitoms visuomeninėms organizacijoms. „Dabar jų, palaikančių šį projektą, priskaičiuoju virš dvidešimties, tarp jų – ir pozicijoje, ir opozicijoje esančios partijos. Pamatęs šį projektą, žymus „Europos parko“ steigėjas, skulptorius Gintaras Karosas tuoj pat pasiūlė neatlygintinai rinktis vietą, kuri, mano manymu, geriausiai tiktų šiam projektui statyti“, – pasakojo G. Radzevičius.

Pasiteiravus, kodėl skulptūrai pasirinktas „Europos parkas“, skulptorius teigė, jog tai padaryta neatsitiktinai. „Vieta „Europos parke“ svarbi tuo, kad ji jau yra plačiai žinoma, kad yra simboliniame Europos žemyno centre, be to ten jau yra sukurta pakankama infrastruktūra didesniam lankytojų skaičiui priimti, aplink brandūs Panerio miškai, kurie susilieja su Vilniaus Verkių miško parku. Tokio dydžio (1 ha) geresnės baltiškos dvasios vietovės prie Vilniaus būtent tokiam paminklui – ir dar neatlygintinai – sunku būtų rasti“, – tikino pašnekovas.

 Simboliais prabylanti skulptūra

„Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ kupina simbolių – joje nėra nieko atsitiktinio, kiekvienas elementas čia turi gilią prasmę. Paprašytas išsamiau pakomentuoti skulptūros simboliką, G. Radzevičius pasakojo: „Simboliką šiam projektui rinkausi neatsitiktinai, o labai apgalvotai ir pamatuotai. Bendra kompozicija išdėstyta trijuose apskritimuose. Žiūrint iš viršaus, pirmas apskritimas juosia židinį, antras „Karūną“, o trečias – visą aikštę. Apskritimas, ratas ­ tai simbolika, naudojama ir senovėje, ir dabartinėje krikščionybėje. Tai – apsauga nuo blogio. Senovės padavimuose sakoma, kad norint apsisaugoti nuo blogio, reikia apsibraukti aplink save šermukšnio lazda. Aštuonios akmeninės „Karūnos“ kolonos žymi visas pasaulio šalis: rytus, pietryčius, pietus, priešvakarius, vakarus ir t. t. Metaliniai skliautai, jungiantys tas kolonas, simbolizuoja dangaus skliautą, – tai pasaulinis universalus simbolis. Koriai tuose skliautuose simbolizuoja bites, kurios yra darbštumo ir vienybės simbolis. Akmenėliai tuose koriuose simbolizuoja mūsų kartų indėlį į valstybės kūrimą. Juk bitės medaus kilogramais neneša, tie kilogramai susideda iš mažyčių žiedadulkių nektaro gabalėlių. Pakylėjimas, kuriame yra ugniakuras, simbolizuoja piliakalnį, o Lietuva yra piliakalnių šalis, į kurią veda aštuoni takai iš visų pasaulio šalių.

Ugnis, kuri bus degama renginių metu, simbolizuoja ryšį tarp šiapus ir anapus. Skliauto viršūnėje, ant simbolinio žemės rutulio, – mūsų senovinis Vytis­vėtrungė, pasukantis kalaviją į priešpriešiais pučiantį vėją. Vėtrungė nuo seno ne tik rodo vėjo kryptį, bet yra apsaugos nuo blogio simbolis“.

Pasak autoriaus, simboliškas net įėjimas į aikštę ir būsimas varpo skambėjimas. „Įėjimas į aikštę primena Gedimino stulpus, o skliautas tarnauja simboliniam apsivalymui, kuriame įeinant bus užrašas „Vardan tos Lietuvos“, o išeinant „Vienybė težydi“. Didysis apskritimas juosia visą aikštę, o jo pakraščiuose, dešinėje pusėje ant lauko akmenimis grįstų kauburių stovės didžiuliai rieduliai su metalinėmis saulutėmis, skirti svarbiausiems Lietuvos istoriniams įvykiams atminti, kurie vienybės dėka lėmė mūsų kaip tautos, kaip valstybės išlikimą – tai Durbės, Saulės, „Žalgirio“ mūšiai ir panašiai, baigiant kovo 11­tąja. Prie to stovės varpinė­apžvalgos bokštas su „Pasaulio lietuvių vienybės varpu“, kuris skambės po esamas apylinkes, valydamas erdvę nuo visokių energetinių blogybių. Tame bokšte bus apžvalgos aikštelė, iš kurios galima bus apžvelgti nuostabias Vilniaus apylinkes“, – simbolių kalbą iššifravo skulptorius.

 Rinko aukas

Norint surinkti kuo daugiau lėšų projektui įgyvendinti, buvo organizuojamas žygis, kurio metu aplankytas ir Lietuvos pajūris, neaplenkiant ir Palangos. G. Radzevičius pasakojo, kad kurortas yra tapęs vienu iš miestų, sutikusių priimti simbolinę krivūlę. „Yra numatyta vieta ir renginiams rengti ir rieduliams, kuriuose bus pažymėti didžiausi rėmėjai. Jau praėjusiais metais prasidėjo savotiškas žygis, skelbiantis žinią apie tą projektą, kartu renkant lėšas jam įgyvendinti. Žygis prasidėjo nuo Nidos, kad per marias nukeliautume iki Biržų krašto, o per jūras iki Londono, Čikagos ir t. t. Yra išdrožta ąžuolinė pereinamoji „Krivūlė“, kuri neša žinią apie tai, o miestas, priėmęs tą krivūlę, įsipareigoja padėti „Lietos“ labdaros fondui surengti specialiai tam skirtą renginį. „Krivūlės“ kote yra išdrožiamas to miesto pavadinimas, o ateityje jis nusimato ansamblyje esančiuose rieduliuose. Jie bus iškalti kartu su tuo metu valdžiusių merų pavardėmis. Svarbiausia, be abejo, tame žygyje – talkininkai, taip vadinami „sparnuoti traukos žmonės“ – tai geriausi Lietuvos scenos meistrai, kurie sutinka dalyvauti tuose renginiuose savo pasirodymais, o surinktas lėšas paaukoti projekto įgyvendinimui“, – sakė skulptorius ir pridūrė, jog šiuo metu simbolinę krivūlę yra priėmę šeši pajūrio miestai, tai – Nida, Kretinga, Klaipėda, Kūlupėnai, Gargždai, Palanga. „Šiuo metu nuo liepos vidurio tokie renginiai vyksta Nidoje, kuriuos pradėjo žinomiausias aktorius – bardas Kostas Smoriginas“, – pasakojo menininkas.

 Palanga įkvėpė eilėraščiui

Vienas iš G. Radzevičiaus paminėtų renginių vyko ir Palangoje. Pasmalsavus, ką pačiam skulptoriui reiškia Palanga, menininkas prisipažino, jog kurortas jam yra tapęs netgi įkvėpimo šaltiniu. „Palanga man asmeniškai reiškia susipažinimą su jūra, kuris įvyko, kai man buvo apie aštuoniolika metų. Tai paliko didžiausią įspūdį visam gyvenimui. Tada aš parašiau pirmą eilėraštį apie jūrą, o paskui mano draugas kompozitorius Eugenijus Nedzvedskis sukūrė melodiją tam tekstui, ir dabar turime dainą „O, jūra“, kurią netolimoje ateityje galės išgirsti ir platesnis ratas klausytojų, nes tuose renginiuose skambės ne viena mūsų sukurta daina, atliekama įvairių atlikėjų. Mūsų bendrai sukurta daina „Laimės paukštė“ dalyvavo Lietuvos radijo 85­mečiui skirtame konkurse „Vilniaus bokštai“, – pasakojo pašnekovas. – Išvis šių metų liepos mėnuo buvo tiesiog perpildytas įvykių, susijusių su „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ projektu“.

„Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ – ne vienintelis skulptoriaus kūrinys. Liepos mėnesį Vilniuje veikusioje menininko kūrybos parodoje „Praeitis, dabartis, ateitis“ pristatytas paminklas Lietuvos didžiajai kunigaikštienei Birutei. „Parodos atidaryme, kuris įvyko mėnesio pradžioje Seime, be kitų kūrinių buvo pristatytas ir projektas, skirtas LDK kunigaikštienei Birutei Trakuose ir renginiai pajūryje. Tik spėk suktis. Apie projektą LDK kunigaikštienei Birutei daug nekalbėsiu. Norintieji su juo galės susipažinti „Lietos“ fondo internetiniame puslapyje, kur plačiai nušvinta ne tik mano kūryba, bet ir kita fondo veikla“, – kalbėjo menininkas.

 Drožinėja nuo paauglystės

Vilniuje gimęs skulptorius pasakojo, jog jo vaikystė buvusi panaši į daugelio kitų to meto vaikų – daugiau gamtos ir pavojingi berniukų žaidimai. „Vaikystė ir jaunystė praėjo nuostabiausiame pasaulyje Pavilnio mikrorajone. Kaip ir visi to meto pavilniškiai, aktyviai žaidžiau futbolą, meškeriojau Pavilnio prūduose ar šalia tekančioje Vilnelėje, maudžiausi garsiuose Belmonto kriokliuose, grybavau aplinkiniuose miškuose, obuoliavau šalia esančiuose kolūkio soduose, su bendražygiais sprogdinau laužuose šovinius, kuriuos rankiodavome prie Pavilnio esančiuose arimuose“, – pasakojo skulptorius.

G. Radzevičius mokėsi trikalbėje Pavilnio mokykloje, kurią lankė lietuviai, rusai, lenkai, žydai, ukrainiečiai, baltarusiai ir kitų tautybių vaikai. Pasak pašnekovo, tai ir buvusi pirmoji jo pažintis su kitų kultūrų bei kalbų įvairove.

Galbūt ta buvimo gamtoje pripildyta vaikystės patirtis lėmė, kad, sulaukęs paauglystės, būsimasis skulptorius pradėjo drožinėti, rinkti įvairias įdomias gamtoje pasitaikančias šakas. „Draugams per daug nesigyriau, nes tai buvo nepopuliaru“, – prisipažino pašnekovas.

 Tapo laisvu menininku

Pašnekovas pasakojo, jog polinkis skulptorystei atsirado ne iš šeimos. „Šeimoje menininkų nebuvo. Būdamas septyniolikos metų nusprendžiau būti savarankišku ir, dėdei Petrui Jucevičiui padedant, įsidarbinau tuometėse Vilniaus paminklų restauravimo dirbtuvėse, kur pradžioje išmokau dauginti brėžinius, surinkti juos į knygas ir panašiai. Baigęs vakarinę mokyklą įstojau į VISI miestų statybos fakultetą, tačiau už ateizmo paskaitų nelankymą buvau paprašytas palikti tą aukštojo mokslo įstaigą. Paskui dvejus metus atbuvau sovietų armijoje“, – kelio pradžią prisiminė skulptorius.

Po tarnybos kariuomenėje G. Radzevičius grįžo į restauravimo dirbtuves, bet čia jau dirbo lipdytoju­restauratoriumi, o paskui drožėju­restauratoriumi. „Su lipdiniais teko dirbti dabartinėje prezidentūroje, Baltosios Vokės dvare, Verkių dvare ir kitur, po to restauravau drožybą švento Jono bažnyčioje, o tada ir prasidėjo... Laisvu nuo darbo metu mokiausi kalti iš akmens, iš ąžuolo, pabandžiau ir kalvystės amato, ir tas laisvos kūrybos procesas taip įtraukė mane, kad nebeliko laiko eiti į darbovietę... Tokiu būdu 1974 metais tapau laisvu menininku­skulptoriumi, kuo ir esu iki šiol“, – pasakojo menininkas.

Pasak pašnekovo, toliau jis jau mokėsi savarankiškai. „Toliau dirbau ir mokiausi savarankiškai, apsieidamas be marksizmo­leninizmo dogmų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, man buvo suteiktas menininko statusas. 1975 m. buvau priimtas į LTSR meno draugiją, o 1977 m. pašalintas už neteisingos tematikos pasirinkimą“, – apie netikėtus likimo posūkius kalbėjo pašnekovas.

 Domisi etnine kultūra

G. Radzevičius yra neabejingas etninei kultūrai. Paklaustas, kuo pastaroji menininkui svarbi, ar domisi tik lietuvių, ar ir kitų tautų etnine kultūra, pašnekovas sakė: „Kas liečia domėjimąsi etnine kultūra, tai be mūsų aš pagal galimybes domiuosi ir viso pasaulio kultūromis, kurios sujungtos nematomais siūlais į vieną pasaulio kultūros audinį, kuris pasireiškia įvairiomis meno formomis, spalvomis, garsais. Kūryba duota Aukščiausiojo kaip dovana žmonijai“.

Šiandien neretai būgštaujama, kad lietuviai pernelyg pasiduoda vakarietiškiems vėjams, vis labiau nutolsta nuo savo etninių šaknų bei tradicijų, tačiau skulptorius to sureikšminti nelinkęs. „Jeigu tu suvoki, kad tavo gyvenimas prasidėjo nuo etninio lopšio, kuriame gimei – nuo kalbos, papročių, istorijos ir kitų dalykų, tai jokie rytų, pietų, vakarų, šiaurės vėjai neišmuš tavęs iš vėžių. Svarbiausia, kad tie vėjai suktų mūsų malūnų girnas ir maltų grūdus mums, mūsų lietuviškos duonos kepimui“, – įsitikinęs pašnekovas.

 Dirba su jaunimu

Kūryba – ne vienintelė G. Radzevičiaus darbo sritis. Skulptorius taip pat prisideda ir prie jaunosios kartos ugdymo – jau ne vienerius metus vadovauja „Lietos“ fondo laisvalaikio centrui „Kūrybos avilys“. „Su jaunimu dirbu seniai, nuo to laiko, kai pats dar buvau jaunas. Jaunimas – mūsų ateitis, išlikimo garantas, todėl palydint juos į ateitį, kad nenuklystų nuo kelio, turi būtinai dalyvauti senoliai. Tai mane ir skatina dirbti su jais, todėl ir parodą pavadinau „Praeitis, dabartis, ateitis“, kurioje sudalyvavo ne tik mano vaikai, bet ir mokiniai, mokinių vaikai, bei anūkai su draugais, kurie lanko „Lietos“ fondo Vilniuje įsteigtą laisvalaikio centrą „Kūrybos avilys“, – pasakojo menininkas.

G. Radzevičius neretai pristatomas kaip dievdirbys. „Mano tikslas, kad kiekvienas mano sukurtas darbas būtų dvasingas ir prasmingas. Išdrožiau, iškaliau, išskobiau nemažai šventųjų, nemažai abstrakčių, modernių darbų, – žmonėms jie patinka. Jie žavisi, džiaugiasi jais, dėkoja už tai. Kai klausia, kokiu stiliumi aš dirbu, tai atsakau: dvasingojo modernizmo. Viena menotyrininkė nusistebėjo, kad apie tokį nėra girdėjusi, nėra niekur rašyta, – kalbėjo menininkas ir pridūrė. – Tokie klausimai savotiškai mane įkvepia dirbti toliau, nepaisant to, kad niekur nėra parašyta, kaip ir mano eilėraščiai, kurių daugiau niekas neparašys taip kaip aš. Kūryba, darymas to, ko dar nebuvau daręs, yra didžiausias mano įkvėpimo šaltinis, kurį papildau būdamas ir tarp žmonių, ir vienumoje, ypač gamtoje. Pagrindinę, pradinę idėjos dalį sukuriu tik vienumoje, tyloje ar grojant gerai muzikai  – nuo etninės iki klasikos. Baigdamas iš savo Avino žvaigždyno, linkiu visiems kūrybingos tylos, kurioje galima būtų išgirsti savo vidinio balso šnabždėjimą ir telydi Lietuvą vienybės dvasia“.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava


Antradienį, rugsėjo 22 d., 20 val. Palangoje, ant Birutės kalno, sužibs vienybės laužas – bus minima Baltų vienybės sąšauka. Bendruomenė kviečiama aktyviai dalyvauti renginyje.  


Žmogus net ir su mažu kompiuteriniu raštingumu pasakys, kad atnaujinta Palangos miesto savivaldybės svetainė www.palanga.lt atrodo, švelniai tariant, neįspūdingai, net primityviai. Kaimyninių savivaldybių interneto svetainės yra žymiai labiau vizualiai patrauklesnės, jose lengviau ir mieliau naršyti. Palangos miesto savivaldybė tokią kuklią miesto interneto svetainę...


Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos lyderių suvažiavimas, liepos viduryje turėjęs vykti Palangoje, atšauktas – pranešė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.


Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt


Palangos meras Šarūnas Vaitkus pirmadienį Vilniuje prasidėjusio Lietuvos Respublikos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžio metu pasaulio lietuvių bendruomenę pakvietė apsilankyti Palangoje bei kituose šalies kurortuose ir kurortinėse vietovėse. Pristatydamas viešnagės Lietuvoje galimybes, visų Lietuvos kurortų ir kurortinių vietovių infrastruktūrą bei...


Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui, skulptorius, didingo monumento „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ statybos idėjos autorius Gediminas Radzevičius dažniau užsuka ir į pajūrį – ne tik pristatyti per milijoną kainuojantį projektą, bet ir pasisemti jėgų iš galia almančios Baltijos. O Palanga jam yra tapusi netgi įkvėpimo šaltiniu....



Rugsėjo 13 d. Šventosios seniūnijos bendruomenė, Palangos kultūros centras ir ansamblio „Bočiai“ atstovai lankėsi „Baltų vienybės dienoje“ Rucavoje. Šių metų šventėje buvo pristatyti Latvijos ir Lietuvos programos 2007-2013 m., dalinai remiamos Europos sąjungos, nuveikti darbai bei 2014 - 2020 m. perspektyvos. Renginys vyko latvių ir lietuvių...


„Tautiška giesmė“ – viso pasaulio lietuvių lūpose

„Palangos tilto“ informacija, 2009 07 07 | Rubrika: Miestas

Praėjusio sekmadienio vakarą, Valstybės – Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse sugiedoti Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ pakviesti viso pasaulio lietuviai. Palangos bei Šventosios gyventojai, poilsiautojai irgi aktyviai prisijungė prie didžiulio choro.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius