„Pasitvirtino Seimo nario P. Žeimio žodžiai: „Elena, politikoje moralės nėra, yra tik interesai“

Ryški – nebūdingai mažam provincijos miesteliui, laisvai – pagal sąžinę ir suvokimą – balsuojanti politikė, stipri asmenybė ir kartu paprasta, lengvai gebanti rasti bendrą kalbą su kiekvienu. Tokia –Palangos miesto savivaldybės Tarybos narė Elena Kuznecova. Sutikusi atviram pokalbiui su „Palangos tiltu“, politikė suabejojo kai kuriai valdžios „oficialiais“ sprendimais. Merą Šarūną Vaitkų vadina „subrendusiu ir patyrusiu politiku“, bet nurodė ir jo silpnybes- nenorą girdėti oponuojančios nuomonės ir skausmingą reakciją į kritiką.

– Kokie yra jūsų trejų metų darbo Palangos miesto savivaldybės Taryboje nusivylimai ir atradimai?

– Įsitikinau, kad suvienijus jėgas, galima padaryti daug miestui. Tai – ne atradimas, bet malonus faktas. Nesakyčiau, kad patyriau kokių nors nusivylimų, bet politikoje pamačiau ir išgirdau daug intrigų ir melo, vadovavimosi nepamatuotomis ambicijomis ir net asmeniškumais, nesikoncentruojant atviriems pokalbiams, diskusijoms, neretai peržengiant ir pagrindinius moralės principus. Pasitvirtino dar kadencijos pradžioje man pasakyti Seimo nario Prano Žeimio žodžiai: „Elena, politikoje moralės nėra, yra tik interesai“. Pamačiau, kaip per vieną dieną, žiniasklaidos pagalba, tu gali būti išaukštintas, arba visai sumenkintas, ir einant į politiką reikia būti tam pasiruošus.

– Kokias savo mintis, tikslus jums pavyko įgyvendinti kaip Tarybos narei? Ko ne?

– Kadangi aktyviai dalyvavau konservatorių rinkiminėje kampanijoje, tai nebuvau nuošalyje ir kuriant programą. Teko dalyvauti aptariant ir siūlant ne vieną jau dabar įgyvendintą projektą. Todėl tai, kas vyksta dabar Palangoje, turiu mintyje naujai kuriamus objektus, yra ir mano, ir kitų kolegų akivaizdus indėlis. Tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi, kad mano siūlymu į programą buvo įtrauktas Trečiojo amžiaus universiteto filialo kūrimas Palangoje, kuris jau treti metai sėkmingai gyvuoja. Dėl darbo Klaipėdoje neturėjau galimybės dalyvauti jo kūrimo pirmuosiuose etapuose, tai frakcijos pavedimu atliko mano kolega ir šios idėjos bendramintis Antanas Sebeckas. Kiekvienas, kas lanko šiuos užsiėmimus, patvirtins, kad tai labai pavykęs projektas.

Siūliau, o vėliau ir inicijavau, kad greičiau būtų pradėta laidojimo namų rekonstrukcija. Taip pat, sugrįžus iš vienos kelionės, kaip vieną iš priemonių, galinčių paįvairinti pramogas mūsų kurorte, pasiūliau merui idėją ir dėl Ledo arenos statybos. Atsiradus finansavimui iš Susisiekimo ministerijos kaimo žvyrkeliams sutvarkyti, pasiūliau įtraukti Kalgraužių gatvę Būtingės soduose. Dėkinga buvo tai, kad ši gatvė jau turėjo parengtą projektą, tad beliko gauti patvirtintą finansavimą ir kaip žinome, šis kelias jau antri metai kaip yra išasfaltuotas.

Mano darbas Taryboje neapsiribojo vien posėdžiais. Taryboje dirbau Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoja, esu Ekonomikos ir finansų komiteto, Investicijų priežiūros į šilumos ūkį komisijos, UAB „Palangos klevas“ ir UAB „Palangos šilumos tinklai“ stebėtojų tarybų narė, buvau kelių sudarytų darbo grupių nare. Ir nei viename iš jų nebuvau pasyvi stebėtoja, teikiau siūlymus, aktyviai dalyvavau diskusijose.

Ko nepavyko? Ogi įgyvendinti tai, kad kiekvienam palangiškiui jau dabar būtų gyventi pigiau ir patogiau. Visą laiką savyje neramiai nešiojuosi, ir ne kartą sakiusi kolegoms, vieno palangiškio pasakytus žodžius, kai pasidžiaugiau įgyvendinamais projektais: „Visa tai gerai, bet ką man, man kaip palangiškiui padarei?“ Ir baigiantis kadencijai, nelabai daug ką galėčiau išvardinti. Galėčiau vardinti išplatintas ir atnaujintas gatves, įrengtas aikšteles, bet juk kasdienybėje žmogui to nepakanka.

Kas svarbiausia kiekvienam? Visų pirma vandens, šilumos, rinkliavų kainos. Reikia pripažinti, kad tai nepavyko, o ir padaryti tai nėra lengva, bet ar išnaudojom visas galimybes bent kiek prie to priartėti, manau, kad ne. Štai kad ir dėl „Litesko“ galimai priskaičiuotų sumų gyventojams už nedeklaruojančius/nemokius kaimynus – beje problema viešai Taryboje iškelta pačių gyventojų. Išklausėm, išgirdom, o toliau... ar padaryti bent kokie veiksmai? Atliktas prieš dvejus metus sutarties su „Litesko“ vertinimo teisinis auditas, kainavęs apie 100 tūkst. litų, o ar nuo jo rezultatų kas nors pasikeitė... matyt, galėtų atsakyti tik tie, kurie jį užsakė. Galime sakyti, kad pasinaudosime nepratęsiant jau besibaigiančios sutarties. Kai kurie iš mano kolegų dar iš inercijos vis deklaruoja pasisakantys už šios sutarties nutraukimą, tačiau manau, kad laikas tam jau praėjo ir nebereikia apgaudinėti nei savęs, nei gyventojų, lygiai po 2 metų – 2016 m. gegužę ji arba bus pratęsta, arba ne. Dabar jau svarbu žiūrėti, kad pasekmės būtų kuo palankesnės miestui ir tam reikia labai atsakingai ruoštis.

Nors darbo grupė kadencijos pradžioje ir peržiūrėjo rinkliavos už atliekų tvarkymą tarifus, tačiau čia taip pat dar yra daug spręstinų dalykų. Klaipėdoje pradėjo veikti atliekų deginimo įmonė, ar imtasi priemonių, kad miesto atliekos būtų vežamos ten, o ne į Klaipėdos KRATC ir taip bent jau „vartų“ mokesčio sąskaita galėtumėm atpiginti rinkliavą už šiukšles? O gal tam trukdo iki šiol nerūšiuojamos atliekos? Dar daug ką būtų galima vardinti, bet juk per 4 metus visų darbų tikrai nenudirbsi. Žmonėms reikia visko: ir darbo savam mieste, ir fizioterapijos paslaugų miesto centre, ir kelio ženklo, nesukeliančio kasdieninių nepatogumų, ir vietoje įrengtų suoliukų, kad galėtum pailsėdamas pasiekti nutolusius nuo centro rajonus, ligoninę ar aplankytum nepavargęs kapus, kad gatvę galėtum vietoje ir saugiai pereiti, kad patogūs mieste būtų automobilių srautai, kad privažiavimas prie įstaigų nebūtų apmokestintas, kad ir palangiškiai patogiai galėtų pasiekti ir pasidžiaugti jūra, įrengta prie jos vaikų žaidimo aikštele.

Parsivežusi idėją iš viename kurorte pasinaudota paslauga siūliau, kad vasaros sezono metu pradėtų kursuoti maršrutinis autobusas, apjungiantis naujuosius mikrorajonus, nutolusius nuo miesto (Rytų, Vilimiškės) su pajūrio zona už simbolinį 1 ar 2 litų mokestį, kitą dalį vežėjui kompensuojant iš biudžeto. Taip mes galėtume išspręsti kelias problemas: visų pirma tiek pagyvenę, sunkiau judantys žmonės, tiek jaunos mamos su vaikais galėtų pigiai ir patogiai nuvykti prie jūros, vaikai pasidžiaugtų žaidimų aikštele; antra – rajonas taptų patrauklesnis ir verslesnis, nes esant patogiam susisiekimui su jūra, mieliau apsigyventų poilsiautojai ir palangiškiai galėtų uždirbti nuomodami patalpas; ir trečia – gerokai sumažėtų automobilių srautai mieste. Tikiu, kad tai bus ateities sprendimas.

Manau, kad šioje kadencijoje mes tikrai įrodėme meilę savo miestui, pritardami ir įgyvendindami naujus objektus, dabar jau laikas įrodyti ir meilę miestiečiams. Ne deklaracijomis, ne šūkiais, bet konkrečiais, pradžioje gal ir mažesniais darbais, bet būtinais kiekvienam jo kasdienybėje.

– Kodėl jūsų ir kitų konservatorių frakcijos, kuriai priklausėte, narių balsavimas dažnai išsiskirdavo?

– Nepasakyčiau, kad tai buvo dažnai, pavieniai atvejai – taip. Bet paprastai frakcijoje iš karto pasakydavau, kuriuo klausimu nebalsuosiu, ar susilaikysiu, jei man trūkdavo pagrindimo. Tačiau nebuvo tokio atvejo, kad dėl mano balso būtų sužlugdytas vienas ar kitas politinis sprendimo priėmimas. Aš turiu savo nuomonę, bet visada linkusi įsiklausyti į argumentus, ir jei jie būna, mano nuomone, nepakankami – balsuoju taip, kaip man atrodo teisinga.

– Ne paslaptis, vietos konservatorių vadovų strėlės dėl UAB „Klevas“ faktiško direktoriaus E. Židanavičiaus galimų pažeidimų ypač lėkė ir į jus, kad kaip įmonės stebėtojų tarybos pirmininkė jūs deramai nekontroliavote įmonės ir jos direktoriaus veiklos. Ar tokie kaltinimai jums atrodo pagrįsti? Ar visi kaltinimai E. Židanavičiui jums atrodo aiškūs? Ar nebuvo jo atleidimas ir su politikos kvapu?

– UAB „Palangos klevas“ vadovu E. Židanavičius šioje kadencijoje nedirbo, jis atliko vyriausiojo finansininko pareigas ir iš darbo išėjo šalių susitarimu. Apie jo, kaip vadovo, veiklą galėtų pasisakyti praėjusios kadencijos stebėtojų taryba. Mūsų stebėtojų taryba vykdė direktorės I. Vitkienės vadovaujamos įmonės veiklos priežiūrą. Įstatymas labai aiškiai apibrėžia akcininko, stebėtojų tarybos ir įmonės vadovo kompetencijas, veiklos ribas bei numato atsakomybę. Mes dirbome neperžengdami šių ribų. Stebėtojų tarybos sprendimai priimami kolegialiai, kiekvienas narys turi teisę išsakyti savo nuomonę ir ją išreikšti balsavimu. Ir tikrai įstatyme nenumatyta teisė jos nariams vykdyti tiesioginę įmonės kontrolę, tam yra kitos institucijos. Todėl dar ir šiandien man nesuprantama, kad du iš stebėtojų tarybos narių pasitraukė, neva, jie žinojo kas ten vyksta, neinformavę net manęs, tuo metu dar buvusios pirmininkės. Nežinau ar jie dabar gerai jaučiasi. Jie buvo pakeisti E. Židanavičiaus buvusiais partiečiais, o vienas iš jų pakeitė ir mane. Visa tai leidžia manyti, kad visa ši istorija yra su gerai apgalvota politine režisūra. O man metamus kaltinimus, beje, jie tiesiogiai man ir nebuvo išsakyti, nes su meru niekada neteko pakalbėti šia tema, laikau nepagrįstais. Visada vadovaujuosi savo ilgamete profesine patirtimi – neviešinti to, kas nėra patvirtinta ir įrodyta. Šiuo atveju buvo viešinama viskas, net ir tie faktai, kuriuos patikrinti visai nesunku. Manau, kad dėl šios įmonės veiklos reikia pabūti visiems kantriems ir palaukti tyrimo rezultatų. Tada ir bus galima kalbėti kas ir kaip, ir kodėl. Dabar gali džiaugtis tik tie, kurie žino ar galvoja, kad tyrimas tęsis iki rinkimų ir vienas iš aktyviausių Tarybos narių bus visą laiką po Damoklo kardu.

– Pastebėjau, kad Tarybos posėdžiuose jūs su juo dažnai balsuodavote kitaip nei visa valdanti koalicija. Kodėl?

– Tokios statistikos neturiu ir ji manęs nedomina. O kad sutapdavo, tai malonu, kad esama panašiai mąstančių ar vienodai suprantančių vieną ar kitą dalyko esmę. Be to, nenuostabu, Taryboje mes tik du ekonomistai.
– Savivaldybės vadovų visiškai netenkino ir jūsų kaip  UAB „Palangos šilumos tinklai“ stebėtojų tarybos narės veikla, ypač dėl jau buvusio direktoriaus R. Gliožerio galimai su savivaldybės vadovais nesuderinto sprendimo dėl konkurso biokuro katilams pirkti. Kaip jūs vertinate vadovo veiksmus, organizuojant konkursą katilui pirkti?

– Iš tikrųjų esu nustebusi pateiktu vertinimu. Nežinojau, kad eiliniai stebėtojų tarybos nariai yra taip išsamiai vertinami. Tačiau šį kartą nebūsiu kukli ir įvertinsiu save kaip vieną iš labiausiai kompetentingų, galinčių diskutuoti šilumos tema iš visų narių, esančių stebėtojų taryboje (o gal ir Taryboje), nes nuo pat 1998 m., dar ir nesant išnuomotam turtui, domiuosi šia veikla, ji buvo mūsų tikrinimų ir auditų objektu. Ne kartą nagrinėti gyventojų skundai, atlikti ir sutarties su „Litesko“ vertinimo auditai, ir finansiniai UAB „Palangos šilumos tinklai“ auditai. Tikrai nemažai atrastų dalykų, turinčių įtakos ir įmonės veiklai, investicijų užskaitymui ir galimai turės užbaigiant sutartį. Dėl to man ir buvo kadencijos pradžioje pasiūlyta tapti šios stebėtojų tarybos ir investicijų priežiūros komisijos nare. Kaip greit viskas keičiasi...

Negalėčiau visai objektyviai vertinti buvusio direktoriaus veiksmų, nes išsamiai nežinau visų detalių. Bet tiek, kiek man žinoma, tai drįsčiau Jums paprieštarauti dėl jo nederintų veiksmų su savivaldybės vadovais, gal, greičiau pasakyčiau, nepavykus atlikti šių veiksmų. Žinau, kad direktorius rašė raštus Savivaldybei dėl užsitęsusio biokatilų montavimo darbų pirkimo, nes patys katilai nupirkti šalies mastu centralizuotai iš fondo, finansuojančio šių įrenginių statybą. Vadovas turi teisę pagal įstatymą pasirinkti, kas vykdys viešąjį pirkimą: ar patys, ar samdys kitą, ar prašys savivaldybės komisijos. Mane šioje istorijoje labiausiai nustebino tai, ką pasakiau ir stebėtojų tarybos posėdyje, kad savivaldybės administracija, žinodama, kokios svarbos šis projektas visam miestui, gavus vadovo prašymą, neatliko pirkimo per įstatymiškai trumpiausią terminą, tęsė net 6 mėnesius. Visi svertai buvo administracijos, kaip akcijų valdytojos, rankose. Įsitikinusi, kad katilai galėjo būti jau sumontuoti, ir gyventojai galėjo gauti šilumą pigesne kaina jau šį šildymo sezoną. Kiek man žinoma, šį projektą finansuojantis fondas mažina 2014 metais lėšas, skirtas šių projektų įgyvendinimui. Būtų gerai, kad tai mūsų nepaliestų. O vadovo atleidimas buvo toks pat skubotas, kaip ir UAB „Palangos klevas“, jis atleistas net neišklausius jo argumentų, nedarbingumo laikotarpiu. Ar tai buvo atlikta teisėtai, pasisakys teismas. Jei ne – įmonė patirs nemažą nuostolį.

– Oficialiai palikote TS-LKD frakciją dėl sveikatos priežasčių. Ar buvo kitų priežasčių?
– Jūs, turbūt, turėjote mintyje neoficialiai išsakytas mintis, nes pareiškime aš jų nenurodžiau. Paprasčiausiai sprendimą subrandino laikas. O, be to, ir frakcija yra jau visai kitos sudėties, nei aš į ją atėjau. Ją sėkmingai papildė kiti kolegos: tai ir perėjęs iš Liberalų sąjūdžio Tomas Žulkus, iš Tvarkos ir teisingumo partijos Gediminas Valinevičius, ir po amžino atilsio išėjusio bendraminčio kolegos Giedriaus Šatkausko vėl sugrįžęs į politiką Vaidas Šimaitis.

– Dėl ko dažniausiai nesutardavote su meru ir TS-LKD skyriaus pirmininku Š. Vaitkumi?

Kaip jis jums atrodo kaip žmogus ir politikas, meras?

– Tikrai negalėčiau pasakyti, kad mes dažnai nesutardavome. Gal ne visada pritardavome vienas kito nuomonei, kol jos neišdiskutuodavome. Natūralu, ir amžius skirtingas, ir aš atėjusi iš tarnybos, kur visa profesinė veikla buvo nukreipta į tai, kas ne taip daroma, atitinkamai buvo ir mano pastabos. Meras gi, kurianti asmenybė. Š. Vaitkus yra subrendęs ir patyręs politikas, kuris politiniams tikslams pasiekti moka išnaudoti visas galimybes, ir naudoja tam visas įmanomas priemones. Kaip meras – aktyvus ir mylintis miestą, na, o kaip ir kiekvienas žmogus be teigiamų savybių turi ir savo silpnybių: įvardinčiau nenorą girdėti kitaip manančio nuomonės, ir skausmingą reagavimą į kritiką.

– Ar tiesa, kad jūs galite papildyti Liberalų sąjūdžio gretas?

– Tokio pasiūlymo nesu gavusi.

– Kaip vertinate, kad vienu etatu buvo sumažintas Kontrolės ir audito tarnybos pareigybių skaičius?

– Vertinu neigiamai. Ir keliais aspektais: visų pirma galima įžvelgti kaip vieną iš grėsmių – netiesioginį spaudimą kontrolieriui, nes parodoma, kad dauguma yra tokia stipri, kad esant bet kokiam nepaklusnumui galimos ir kitos priemonės, kitu atveju įžvelgiu tarnybos silpninimą – siekiant kad kuo mažiau būtų atliekama auditų, pateikiančių patikimas ir pagrįstas išvadas. Bet juk auditorius, kartu yra ir patarėjas, teikiantis rekomendacijas. Šis etatas buvo Tarybos patvirtintas 2007 metais ir už šį sprendimą tuometinė Taryba balsavo vienbalsiai. Jis buvo neužimtas trejetą metų dėl „įtempto“ biudžeto ir Savivaldybės biudžeto lėšos jam nebuvo naudojamos, o grąža iš tarnybos visada buvo ir bus. Tai, kad pareigybės mažinimui pagrindiniu argumentu pateiktas gyventojų skaičius, yra visai nepriimtinas, nes šios tarnybos apimtys priklauso nuo biudžetų pajamų ir asignavimų paskirstymo įvairioms programoms, nuo valdomo ir naudojamo turto, nuo imamų paskolų ir atliekamų investicijų, nuo vykdomų savivaldybės administracijų funkcijų, o jų, kaip žinia, tik didėja: štai ir socialinių išmokų administravimas, ir sveikatos stiprinimo priemonių įgyvendinimas ir kt. Man asmeniškai, kaip buvusiai kontrolierei – Savivaldybių kontrolierių asociacijos vienai iš vadovų, daugelį metų atstovavusiai visiems Lietuvos savivaldybių kontrolieriams Seime ir įrodinėjančiai šios institucijos nepriklausomumo aspektus, didžiausias akibrokštas buvo, kad į sprendimo projekto derinimą nebuvo įtraukta pati kontrolierė. Tai – akivaizdus nesiskaitymas ir ignoravimas. Per ilgametę mano darbo praktiką tokio atvejo dar neteko girdėti. Juk kontrolierius nėra pavaldus nei administracijai, nei merui, o tik atskaitingas miesto Tarybai. Ir tai padarė tie, kuriuos kontrolės ir audito tarnyba audituoja. Mane stebina, kad net ir juristai pastabų nėra pateikę, kad toks derinimas privalo būti. Ir tikrai jau visai kitas klausimas, kodėl šis Tarybos sprendimo projektas buvo svarstytas tik Statybos komitete, o ne Kontrolės komitete bei Ekonomikos ir finansų.

– Ar kaip buvusiai Savivaldybės kontrolierei neatrodo, kad dabartinei kontrolierei yra sunkiau dirbti? Dėl kokių priežasčių?

– Savivaldybės kontrolieriaus darbas visada buvo nelengvas ir savo apimtimis, ir darbų atlikimo procedūromis, teisės aktų taikymo prasme ir be jokios abejonės sunkus psichologiškai. Skirtingai nuo kitų auditų, kontrolieriaus audito ataskaitos privalomai yra viešinamos internete, todėl tenka didelė atsakomybė, kad nebūtų paskleisti tikrovės neatitinkantys faktai. Aš asmeniškai pasigendu jų viešinimo vietinėje spaudoje. O ar dabartinei Savivaldybės kontrolierei sunkiau dirbti, reiktų paklausti jos pačios. Bet darbus organizuoja ir juos atlieka tikrai gerai. Tą patvirtino ir Valstybės kontrolės, kuri atlieka šios tarnybos darbų peržiūrą, jau antrus metus iš eilės pateiktos teigiamos išvados. Tikiu, kad ir savivaldybės vadovai tam pritaria.

– Ar dalyvausite aktyvioje politikoje toliau? Po kokia vėliava?

– Pasinaudosiu savo gyvenimiška patirtimi, patikrinta liaudies patarle: „Niekada nesakyk niekada“.