Po neefektyvių kosmetinių remontų - mokyklos pastatų rekonstrukcija

Linas JEGELEVIČIUS, 2010-07-18
Peržiūrėta
2897
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Į ką panaši mokykla, per 35 metus nemačiusi kapitalinio remonto, o tik retus kosmetinius pataisymus?

„Ką ir kalbėti – prieš pradedant mokyklos rekonstrukciją už Europos Sąjungos lėšas 2007-ųjų pabaigoje, mokyklos statinių būklė buvo labai bloga. Stogai - kiauri, langai – lengvai vėjo perpučiami, sanitariniai mazgai, mokinių persirengimo kambariai – baisūs“, - vardijo išgyventus nepatogumus Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Kazimieras Galinauskis.

 

Padaryta daug darbų

Anot jo, retsykiais mokyklos lėšomis buvo daromi, kaip jis juos vadina, kosmetiniai remontai, bet jų nauda buvusi ribota, nes pagrindinės šilumos ir vandens instaliacijos dėl tokių darbų didelių kaštų nebuvo keičiamos.

„Vidutiniškai kosmetiniams darbams galėjome skirti apie 5 tūkstančius litų. Nereikia sakyti, kad už tokius pinigus gali tik padažyti klases ar koridorius, o ne imtis rimtų darbų“, - sakė direktoriaus pavaduotojas.

Atsivėrus galimybėms gauti Europos Sąjungos finansinę paramą, mokyklos vadovai kartu su savivaldybe paruošė mokyklos rekonstrukcijos projektą – iš šešių milijonų litų, numatytų jo vykdymui, beveik keturis milijonus – 3 996 000 litus – skyrė ES.

Kaip sakė K. Galinauskis, pagrindinis projekto tikslas - didinti energijos vartojimo efektyvumą, nes anksčiau labai daug lėšų kainavo mokyklos šildymas.

Po rekonstravimo darbų bus ne tik prailgintas pastato gyvavimo laikas, sumažintas šalto oro patekimas per duris ir langus, pagerinta pastato eksploatacinė būklė, mokyklos pastatų konstrukcijų elementai bus apsaugoti nuo priešlaikinio irimo, bet energijos suvartojimo efektyvumui didinti įgyvendintos ir kitos priemonės – langai ir lauko durys pakeisti naujais plastikiniais, pastatų fasadai ir cokoliai buvo apšiltinti, šlaitinis stogas – rekonstruotas ir apšiltintinas.

2007-2008-ais metais, anot pašnekovo, buvo visiškai suremontuota sporto salė ir valgykla, taipogi apšiltintos pastatų sienos. 2009-ais metais buvo renovuotas pagrindinis pastatas, taip pat apšiltintas iš išorės, pakeistos šildymo ir vandentiekio sistemos.

 

Trečdaliu sumažino šildymo išlaidas

Kai lankiausi mokykloje praėjusį ketvirtadienį, renovacijos darbus atliekantys Telšių bendrovės „Dovirma“ darbininkai plušo prie sanitarinių mazgų ir tualetų – jau pilnai renovuotas vienas aukštas, kituose dviejose  renovacija netrukus prasidės.

„Projekto  įgyvendinimas  maždaug trečdaliu sumažino pagrindinės mokyklos ūkines išlaidas šildymui, pagerino moksleivių mokymosi, mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygas. Mūsų mokykla yra pirmoji mokykla mieste, kurioje buvo atliktas kapitalinis remontas. Visiems aišku, kad mes patys savo jėgomis tokių darbų niekada nebūtume galėję atlikti. Pasižiūrėkite į šių metų Lietuvos biudžetą -  daugiau kaip trečdalis biudžeto įplaukų sudaro ES lėšos. Tai daug pasako apie Europos Sąjungos paramos dydį ir reikšmę mūsų gyvenime“, - teigė K. Galinauskis.

Reiklus direktoriaus pavaduotojas nuolat sukiojasi darbų vietose – nori savo akimis įsitikinti, ar kokybiškai atliekami darbai.

„Tiesą pasakius, jau esu radęs nemažai defektų, bet, tokiais atvejais, kalbuosi su „Dovirma“ darbininkais ir jie juos ištaiso“, - teigė pavaduotojas.

Pagal darbų vykdymo planą pastatas turi būti priduotas iki mokslo metų pradžios. Nors darbai šiandien  - pačiame įkarštyje, K. Galinauskis neabejoja, kad mokslo šventės neapkartins plaktukų kaukšėjimas.

„Jeigu ir reikės atlikti kai kuriuos nebaigtus darbus, tai bus padaryta ne pamokų metu“, - patikino pašnekovas.

 

Įvertino ir kiti

Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos rekonstrukcija buvo pastebėta ir visoje šalyje.

Praėjusias metais Finansų ministerija kartu su kitomis ES struktūrinę paramą administruojančiomis institucijomis jau trečią kartą rengė rinkimus, kuriuose siekė išrinkti ir įvertinti didžiausią naudą žmogui, kraštui, visuomenei ir valstybei teikiančius ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus bei jų vykdytojus. Rinkimams buvo suteiktas „Europos burių“ pavadinimas.

 Net 23 tūkstančiai DELFI skaitytojų  už projektus atidavė  savo balsus. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos apšiltinimas surinko 1072 balsus ir konkurse laimėjo antrąją vietą.

Iš niūrios, nemalonios mokytis ir mokyti mokyklos  į estetiškai patrauklią, šilumą efektyviai naudojančią ugdymo įstaigą  virtusi Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla dalyvauja ir ugdymo procesą remiančiuose Europos Sąjungos projektuose.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko vystymą ir Baltijos jūroje atlieka projektui reikalingus vėjo ir hidrometeorologinius matavimus. Tam tikslui į būsimo parko teritoriją atplukdyta ir pritvirtinta plūduriuojanti matavimų stotis su specializuota įranga. Ant specialaus plūduro iškelta matavimo stotis...


Jau netolimoje ateityje Palangoje per teleskopus galėsime stebėti dangaus šviesulius – baigiama rengti Pradinės mokyklos su observatorija kapitalinio remonto projektą. Šia žinia Facebook penktadienį, vasario 9 dieną, pasidalino Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Numatoma, kad Pradinės mokyklos pastatas bus apšiltintas, pakeisti langai, stogo danga, praplėstas bei įstiklintas tambūras, taip...


Lietuvos nacionaliniam muziejui priklausantis Palangoje esantis Jono Šliūpo muziejus atveria duris po kapitalinio remonto. Šis istorinis pastatas, įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą, vertingas objektas ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai.


Pastaruosius keletą mėnesių viso pasaulio oro uostai patiria aktyvų augimo laikotarpį.


Iš „Palangos tilto“ sužinojęs, kad palangiškis TS-LKD Seimo narys Mindaugas Skritulskas balsavo už lyčiai neutralų partnerystės įstatymo projektą palangiškis Adolfas Sendrauskas, žinomas kurorto aktyvistas, šaulys ir ilgametis TS-LKD narys, sakė: „Na, ir teisingai padarė – tų žmonių visada buvo, yra ir bus. Man teko jų nemažai pažinti ir sovietmečiu – kai kurių jų istorijos yra žiaurios.“


Važiuojant Kretingos gatve Palangoje pro Vlado Jurgučio progimnaziją, žvilgsnį traukte traukia visiškai atnaujintas mokyklos stadionas – baigtas jo kapitalinio remonto pirmasis etapas. Jo metu buvo įrengti nauji bėgimo takai, šuolio į tolį ir trišuolio sektorius, natūralios vejos futbolo aikštė, atnaujintos krepšinio bei tinklinio aikštelių...


„Kalbant apie kultūros vertybių būklę Palangoje, derėtų pasakyti, jog, palyginti su kitomis savivaldybėmis, situacija pas mus gana gera, – sakė paveldosaugos klausimus kuruojanti Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė. – Didžiosios daugumos objektų būklė yra gera arba patenkinama, ir tik dešimties procentų – bloga“.


Pagal Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinių fondų veiksmų programą yra finansuojamas projektas „Dviračių turizmo plėtra Palangos miesto savivaldybėje, rekonstruojant Meilės alėją“, kurio darbai šiek tiek užsitęsė. Palangos miesto savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Butenienė sakė, kad projektas turėjo būti užbaigtas gegužės...


Jau visai arti ta valanda, kai mokyklų koridoriuose vėl sučirškės skambutis. Mokytojai ir mokiniai po greitai prabėgusios vasaros sugrįš į klases pailsėję, įdegę ir pasiruošę mokslo metams. O kaip mokyklos pasiruošė sutikti  mokinius?


Į ką panaši mokykla, per 35 metus nemačiusi kapitalinio remonto, o tik retus kosmetinius pataisymus? „Ką ir kalbėti – prieš pradedant mokyklos rekonstrukciją už Europos Sąjungos lėšas 2007-ųjų pabaigoje, mokyklos statinių būklė buvo labai bloga. Stogai - kiauri, langai – lengvai vėjo perpučiami, sanitariniai mazgai, mokinių persirengimo kambariai – baisūs“, - vardijo išgyventus...


Renginių kalendorius