Prancūzijos lietuvio Perkūno Liutkaus sąsajos su Palanga – ir artimos, ir netikėtos

Rasa GEDVILAITĖ, 2018-09-13
Peržiūrėta
2137
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Perkūnas Liutkus atvežė dar 1969 metais tapytą plakatą, skirtą Antano Mončio ekspozicijai, ir perdavė jį A. Mončio namų-muziejaus vadovei Loretai Turauskaitei.
Perkūnas Liutkus atvežė dar 1969 metais tapytą plakatą, skirtą Antano Mončio ekspozicijai, ir perdavė jį A. Mončio namų-muziejaus vadovei Loretai Turauskaitei.

Aštuntą dešimtmetį bebaigiąs Prancūzijoje visą savo gyvenimą gyvenantis lietuvis Perkūnas Liutkus Lietuvoje apsilanko ne taip ir dažnai, bet kai čia būna, nepamiršta aplankyti bičiulių ir Palangoje. Šįkart jis atvežė dovanų Antano Mončio namų-muziejaus vadovei Loretai Turauskaitei, o taip pat sutiko pasidalinti savo atsiminimais ir netikėtomis sąsajomis su Palanga.

Naujieji namai – Prancūzijoje
Iš Leckavos Mažeikių rajone kilusio prieškario diplomato Antano Liutkaus ir telšiškės Janinos Mikulskytės-Liutkienės sūnus Perkūnas Lietuvai prieš keletą metų padovanojo vertingus savo tėvo archyvus. Už istorinio palikimo puoselėjimą ilgametis Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkas P. Liutkus buvo apdovanotas Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.
Prancūzijos lietuvis į Lietuvą parvežė ne tik tėvelio, prieškario diplomato, archyvą, bet ir savo krikštatėvio Jurgio Savickio bei poeto Jono Aisčio laiškus jo tėvams, knygas, susijusias su generolo Stasio Dirmanto šeima.
Šįkart į Palangą jis atvežė atrastą nupieštą dar 1969 metais plakatą, skirtą būtent Antano Mončio ekspozicijai pareklamuoti.
Šiuo metu Nicoje gyvenantis Perkūnas pasakojo, jog į Prancūziją jo tėvai išvyko, kai Lietuvą okupavo sovietai. Nors jie išvyko iš savo šalies, jos neatsisakė ir namie visuomet kalbėjo tik lietuviškai. „Namie visada kalbėdavomės tik lietuviškai, o tik išėjus laukan pajusdavau, jog gyvename Prancūzijoje. Aš niekad lietuvių kalbos nesimokiau, o kalbėti mokėjau, nes tėvai taip kalbėjo. Jie dar kalbėdavosi tarpusavyje ir rusiškai, kai nenorėdavo, kad vaikai suprastų, bet aš rusiškai jau nei vieno žodžio nežinau“, – puikia lietuviška kalba, su prancūzišku akcentu, pasakojo apie savo gyvenimą P. Liutkus.
1940 m. nacistinei Vokietijai užėmus Paryžių, trijų Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių diplomatai privalėjo palikti pasiuntinybes, savo namus Paryžiuje ir persikelti į Pietų Prancūziją. Taip P.Liutkaus tėvai – Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje konsulas A.Liutkus su žmona Janina– septyni kilometrai nuo garsaus Viduržemio jūros kurorto Nicos esančiame miestelyje Vilfranše įsigijo „Amerikos vilą“.

Mama – Palangos grožio karalienė
Perkūnas papasakojo, kad netoli jų gyveno jo krikšto tėvas Jurgis Savickis, dėdė Eduardas Turauskas, taip pat kiti diplomatai lietuviai, užsienio reikalų ministras Petras Klimas. Ir jau nuo mažens Perkūnas namie girdėdavo visus kalbant tik lietuvių kalba. Tėvo bičiulių ratą sudarė ir menininkai – Adomas Galdikas, Antanas Jonynas, Jonas Aistis, taip pat ir vienas žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų Algirdas Julius Greimas.
Į Lietuvą P. Liutkus pirmą kartą atvažiavo 1990-aisiais, nuo tada stebi, kaip keičiasi šalis, aplanko čia vis dar gyvenančius gimines. Pabuvęs Palangoje jis ketino vykti į Mažeikius, kur gyvena jo pusbrolis. O pakeliui sustoti ir Telšiuose, mieste, iš kurio kilusi jo mama Janina.
Beje, ėmus kalbėti apie Perkūno mamą, paaiškėjo netikėtos sąsajos su Palanga. „Mano mama dažnai atvažiuodavo atostogauti į Palangą. Daug yra išlikusių nuotraukų iš tų laikų. O 1929 metais ji čia buvo išrinkta Palangos gražuole, viename žurnale buvo išspausdinta. Labai įdomu, kad tą nuotrauką kažkur atrado vienas Brazilijoje gyvenantis žmogus. Pamačiau aš tą nuotrauką ir išsisaugojau. Man labai įdomu, kur ji yra išlikusi, bandysiu ieškoti internete“, – pasakojo apie mamos paliktą pėdsaką Palangoje.
Po nuotrauka parašyta: „Studentė Janė Mikulskytė, š. m. Palangos grožio karalienė. Nešioja ilgus plaukus, nevartoja kosmetikos, yra 19 m. amžiaus“.

Kalbos atveria pasaulį
Perkūnas papasakojo, jog jo ir Loretos draugystė prasidėjo nuo to, jog pirmiausia draugais tapo Perkūno tėvas Antanas ir Loretos dėdė Antanas Mončys, kurių draugystė užsimezgė Vokietijoje (ten A. Liutkus dirbo trejus metus, padėjo emigrantams), o paskui ir tęsėsi. „Kai jau gyvenome Prancūzijoje, maždaug kartą per savaitę A. Mončys apsilankydavo pas mano tėvą. Tėvas ruošdavo silkes, o A. Mončys pasirūpindavo bulvėmis, o štai aš parnešdavau vyno. Tokia būdavo mūsų vakarienė. Jiedu labai draugaudavo. O su Loreta susipažinau, kai į Lietuvą atvykau pirmą kartą“, – pasakojo P. Liutkus, džiaugdamasis įkurtais A. Mončio namais-muziejumi.
Šiuo metu Perkūnas moka net keletą kalbų, tačiau jo pirmoji kalba buvo lietuvių. Jis įsitikinęs, kad būtina mokėti kuo daugiau kalbų, ir kaip skaitė citatą, kad kuo daugiau jų mokėsi, tuo didesnis patriotas būsi, nes galėsi visom kalbom ir muštis, ir kariauti, ir mylėti, būsi tikras Vytauto palikuonis.
„Nereikia užsidaryti. Lietuviai iš visų trijų Baltijos šalių mažiausiai užsidarę, labiausiai uždari yra estai. O lietuviai – truputį pietiečiai, žmonės bendraudami žiūri į akis, o estai nežiūri, jie šaltesni. Nors nieko blogo negaliu pasakyti apie šiuos žmones, neteko su jais nei bartis, nei nieko, bet tą skirtumą pastebėjau“, – įžvalgomis pasidalino P. Liutkus.
Atvykęs į Lietuvą Perkūnas, kurį Prancūzijoje dėl sudėtingo vardo visi vadina Una, stengiasi kuo daugiau pamatyti, aplankyti visus bičiulius ir giminaičius. „Man nepatinka vienoje vietoje ilgai būti, nenustygstu vietoje. Dirbau turizmo gidu, paskui kelionių organizatoriumi, tai man įprasta laikytis tempo. Palanga man patinka, bet taip pat ilgiau nei dvi paras nebūnu. Šiuo metu užsiimu fotografija, mėginu rašyti straipsnius apie cigarus. Šia aistra užsikrėčiau dirbdamas Kuboje“, – apie savo veiklą papasakojo pašnekovas.

Vaikai lietuviškai jau nebekalba
Perkūnas buvo dukart vedęs, pirmoji jo žmona buvo kubietė, garsi aktorė Mirta Ibarra, su kuria susilaukė sūnaus ir pavadino jį lietuvišku vardu – Sauliumi, o šis, kai į pasaulį pasibeldė jo sūnus, Perkūno ir Mirtos anūkas, pavadino jį senelio garbei Antanu. Su antrąja žmona, kuri jau buvo prancūzė,Sofi, jis susilaukė dar keturių vaikų. Apgailestauja Perkūnas, bet nei vienas jo vaikas lietuviškai nebemoka, kadangi augo jau kitokioje aplinkoje nei jis pats. Tačiau jie visi Lietuva labai domisi, kaip ir jis pats, atvyksta čia atostogų metu.
Pašnekovas pripažino, kad lietuviškos aktualijos jamyra įdomios, bet jam daug ką sunku perprasti. „Lietuvoje man patinka susitikti su žmonėmis, valgyti šaltibarščius ir kitus lietuviškus patiekalus, labiausiai mėgstu šaltibarščius ir bulvinius blynus. Čia – puiki maisto kokybė. Kai lankėmės Dzūkijoje, ragavome jų tradicinį patiekalą – bandą, labai panašu į cepelinus“, – lietuviško maisto nepeikė Perkūnas.
O maisto kainos, anot Prancūzijoje gyvenančio P. Liutkaus, Lietuvoje, palyginti su jų, yra mažos. Prancūzijoje už tokias kainas jie nepavalgytų. „Kadangi lietuviai gauna labai mažus atlyginimus, jiems kainos atrodo neįkandamos, o mums, turistams, atrodo viskas ganėtinai pigu“, – pastebėjo Perkūnas, kuris pripažino, jog į Lietuvą atvykti kaskart maloniau – viskas keičiasi į gerąją pusę, gražėja kraštas, kaip ir Palanga, kasmet bekeičianti savo veidą, kurį turistai greit įvertina.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Gruodžio 20 d. – vieno ryškiausių lietuvių kompozitorių, Eduardo Balsio, gimimo diena. 2024 m. minėsime 105-ąsias jo gimimo metines. 


Rugsėjo 9 d., penktadienį, 17 val. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia į edukacinį renginį, skirtą šiuo metu čia veikiančiai parodai ,,Laikmečių pokalbis”.


Vasario 16-oji užima svarbią vietą kiekvieno lietuvio širdyje. Ši diena – ypatinga data Lietuvos valstybės istorijoje, skaičiuojančioje jau antrą tūkstantmetį.


Žmogus net ir su mažu kompiuteriniu raštingumu pasakys, kad atnaujinta Palangos miesto savivaldybės svetainė www.palanga.lt atrodo, švelniai tariant, neįspūdingai, net primityviai. Kaimyninių savivaldybių interneto svetainės yra žymiai labiau vizualiai patrauklesnės, jose lengviau ir mieliau naršyti. Palangos miesto savivaldybė tokią kuklią miesto interneto svetainę...


Dėl koronaviruso įvairiose pasaulio šalyse įstrigę palangiškiai jau sugrįžo ar sugrįžta į Palangą, kurioje jie jaučiasi saugūs. Matyt, iš tolimiausios kelionės– net iš Australijos – į Palangą paskubomis grįžo saulėtoje kengūrų šalyje atostogavusi palangiškių šeima. Dėl koronaviruso pandemijos užsidarant pasaulio oro uostams, taip pat...


Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt


Aštuntą dešimtmetį bebaigiąs Prancūzijoje visą savo gyvenimą gyvenantis lietuvis Perkūnas Liutkus Lietuvoje apsilanko ne taip ir dažnai, bet kai čia būna, nepamiršta aplankyti bičiulių ir Palangoje. Šįkart jis atvežė dovanų Antano Mončio namų-muziejaus vadovei Loretai Turauskaitei, o taip pat sutiko pasidalinti savo atsiminimais ir netikėtomis sąsajomis su...


  Prieš šventas Kalėdas UAB „Kauno būstai“ Palangoje organizavo gerumo akciją – vienuolikai vaikus auginančių ir sunkiau besiverčiančių šeimų padovanojo Kalėdų stebuklą: nupirko ir vargstančioms šeimoms padovanojo dujinę viryklę, skalbimo mašiną, telefonų, lovų, kompiuterį ir kitų vertingų daiktų. „Kai moteris, gavusi dujinę...


Kiek yra Palangoje aktyviai veikiančių partijų skyrių, mokančių ir save bei kitus linksminti? Sprendžiant pagal jų pasirodymą per Stintų šventę praėjusį šeštadienį, labai nedaug.


Naujasis laikmetis ir Palangos istoriniame metraštyje įrašė naujas, vietos bendruomenės gyvenimo pulsą įtakojančių asmenybių pavardes. Tarp jų yra ir pirmosios, 1990 metais palangiškių išrinktosios miesto tarybos narys, penkerius metus buvęs Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinės Palangos kuopos vadas Algirdas Montvydas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius