Prie tremtinių kryžiaus prisiminti tremties vargai
Praėjusį antradienį visa Lietuva minėjo Gedulo ir vilties dienos 70-ąsias metines, ne išimtis ir palangiškiai. Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos skyriaus nariai iškilmingai minėjo šią dieną, kuri istorijoje palikusį gilų ir skausmingą pėdsaką. Palangiškiai šią dieną minėjo su akcija „Uždekim žvakutes sielvarto stotyse“, filmo „Misija Sibire“ peržiūra, ekspozicijos lankymu Tremtinių rezistencijos muziejuje. Vakarop visi susirinko prie Tremtinių kryžiaus.
Visa diena buvo skirta prisiminti tremtyje žuvusius lietuvius, atkartoti prisiminimus, išlikusius sugrįžusiųjų namo atmintyje.
Priešpiet prasidėjęs minėjimas, lydimas žvakelių liepsnos tęsėsi iki vakaro. Vakarop minėjimo dalyviai, po Šv.Mišių Palangos bažnyčioje patraukė link Tremtinių kryžiaus.
Tądien jubiliejinė Gedulo ir vilties diena buvo aktyviai minima visoje Lietuvoje. Neveltui apie tai užsiminė ir tremties duonos ragavusi, susirinkus visiems minėjimo dalyviams prie tremtinių kryžiaus, Irena Galdikaitė. „Gaila, jog šiemet su mumis mažai jaunimo, kuris mums padainuodavo gražių dainų“, - pastebėjo ji. Išties, jaunųjų palangiškių vyresniųjų gretose nebuvo matyti.
Uždegtų žvakelių apsuptyje susirinkę palangiškiai drauge prisiminė labiausiai įsiminusius anuometinius įvykius, palietusius daugelį lietuvių šeimų. Tačiau kaip užsiminė renginį vedusi Aušra Latonienė, tai ne tik gedulo, bet ir vilties diena. Viltis visuomet palaikė tuomet atskirtus nuo gimtinės lietuvius, kai kuriems pavyko pasiekti savąjį kraštą. Juk išties laisvė įvertinama tik tuomet, kuomet jos netenkama.
Minėjime dalyvavo ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, taręs savąjį žodį tremtiniams pagerbti, taip pat atvyko dvasininkai – Telšių vyskupas bei Palangos klebonas Marius Venskus. Visi drauge patyrė išgyventą vargą ir neišnykusį tikėjimą.
„Išveš mano šeimą, išveš“, - prisimintą palangiškės Stefos Večerskytės-Daukšienės sapną atkartojo A.Latonienė. „Vilties ratu“ pavadinta prisiminimų, dainų, tylos valanda nepaliko abejingų nei tremties vargus išgyvenusių žmonių, nei tokias istorijas tik knygose skaičiusiųjų.
Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Palangiškiai birželio 14-ąją paminėjo Gedulo ir vilties dieną (FOTO GALERIJA)
2025 06 14 | Rubrika: Miestas
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos skyrius, miesto Tarybos nariai, palangiškiai birželio 14-ąją paminėjo Gedulo ir vilties dieną.
105-ąsias Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo metines Palangos šauliai atšventė išvykoje
2024 07 02 | Rubrika: Miestas
Šiemet švenčiame 105-ąjį Lietuvos šaulių sąjungos gimtadienį. LŠS įkurta 1919 m. birželio 27 d. Kaune.
Vieni iš pirmųjų tremties pažymėtųjų Palangoje
Rasa GEDVILAITĖ, 2019 06 22 | Rubrika: Jūros vaikai
Birželio 14-ąją buvo minima Gedulo ir vilties diena, primenanti skaudžią tautos istorijos dalį, kai žmonės buvo pradėti tremti 1941 metais į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Toji diena visada paminima buvusių tremtinių ir jų šeimų. Šiemet paminėtas ir tremties 70-metis, kai 1949 m. buvo vykdomi patys masiškiausi trėmimai. Dar kiek anksčiau nei dauguma buvo ištremta...
Tradicinis, jau 27-asis Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis, kuriame dalyvavo ir 18 buvusių politinių kalinių ir tremtinių bei jų artimųjų iš Palangos, rugpjūčio 5 dieną įvyko Ariogaloje, Dubysos slėnyje.
Kurorte paminėtos 76-osios tremties pradžios metinės
Rasa GEDVILAITĖ, 2017 06 15 | Rubrika: Miestas
Trečiadienio vakare Palangos tremtiniai, politiniai kaliniai kartu su kitais visuomenės nariais minėjo Gedulo ir vilties dieną. Prisiminti skaudūs tremties pradžios Lietuvoje įvykiai. Net ir praėjus 76 metams, tremtiniai su giliu skausmu pamena kiekvieną akimirką, kai buvo prievarta išvežti iš savo gimtųjų namų. „Dabar daug žmonių emigruoja, gyvena ir dirba užsienio...
Politinių kalinių ir tremtinių sąjungai Palangoje – dvidešimt penkeri
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 11 18 | Rubrika: Miestas
Šį lapkritį sukako 25 metai nuo tos dienos, kai susirinkę Kurhauze Palangos politiniai kaliniai ir tremtiniai įkūrė „Tremtinio klubą“, vėliau išaugusį į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialą. Sukaktis paminėta iškilmingais renginiais praėjusį ketvirtadienį ir jaukia vakarone šeštadienį, kurios metu dalintasi...
Prie tremtinių kryžiaus prisiminti tremties vargai
Rasa GEDVILAITĖ, 2011 06 16 | Rubrika: Miestas
Praėjusį antradienį visa Lietuva minėjo Gedulo ir vilties dienos 70-ąsias metines, ne išimtis ir palangiškiai. Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos skyriaus nariai iškilmingai minėjo šią dieną, kuri istorijoje palikusį gilų ir skausmingą pėdsaką. Palangiškiai šią dieną minėjo su akcija „Uždekim žvakutes sielvarto stotyse“, filmo „Misija Sibire“ peržiūra, ekspozicijos lankymu...
Klebonas, įspaudęs gilų pėdsaką miesto istorijoje
Šarūnas Vaitkus, Palangos miesto gyventojas, 2010 08 15 | Rubrika: Miestas
Šį sekmadienį Palanga išlydi Palangos bendruomenės Pilietį. Rytoj per Žolines Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas ir dekanas dr. Algis Genutis atsisveikins su parapijiečiais. Po pajūryje praleistų septynerių metų dr. A.Genutis perkeliamas dirbti į Šilalės parapiją. Tačiau per tuos septynerius metus bažnyčios klebonas savo parapijos tikintiesiems ir pačiam...
Tremtinių kryžiaus skverelis – užuomaršų įkaitas
Dalia JURGAITYTĖ, 2009 05 26 | Rubrika: Miestas
Palangos Senosios vaistinės kieme kurorto Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos skyriaus narių iniciatyva pastatytas įspūdingas medinis kryžius, kurį sukūrė palangiškis tautodailininkas Albertas Žulkus. Šalia kryžiaus išdėlioti akmenys su Palangos žmonių tremties vietų pavadinimais. Jų – aštuoniolika. Pastarosiomis dienomis kurorto tremtiniai, sumanę sutvarkyti aplinką prie kryžiaus...