Pristatyti Lietuvos aviacijos tikslai: norima turėti ne mažiau kaip 150 krypčių

Ne mažiau kaip 150 krypčių, kuriomis oru bus pasiekiama Lietuva, klimatui neutralios ir tvarios aviacijos plėtra, reikšmingai aukštesnė pozicija pasauliniame pasiekiamumo vertinimo reitinge, iki 5 proc. didesnė sukuriamo šalies BVP dalis – tokią šalies aviacijos viziją iki 2030 metų ir pagrindinius tikslus išskyrė susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį surengtame Lietuvos aviacijos gairių iki 2030 m. pristatymo renginyje.

„Kokybiškas pasiekiamumas oro transportu – būtina Lietuvos ekonomikos plėtros sąlyga. Aviacijos sektorius yra didelės pridėtinės vertės, taigi ir didelių atlyginimų, sritis. Lietuvos aviacijos gairių iki 2030 m. tikslas – užtikrinti svarbiausių sprendimų oro transporto srityje nuoseklumą ir prognozuojamumą, sutelkiant visas šioje srityje veikiančias įstaigas ir įmones, skatinant jų bendradarbiavimą. 

Aiškūs prioritetai ir strateginės kryptys, visų pirma aktualios investicijų pritraukimo ir atvykstamojo turizmo srityse, per artimiausią dešimtmetį leis geriau planuoti darbus, orientuotis į paslaugų apimties didinimą bei transporto jungčių gerinimą“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.

Skaičiuojama, kad 2021 m. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose buvo siūlomos 94 tiesioginės reguliarios skrydžių kryptys. Aviacijos gairėse numatoma siekti, kad Lietuva iki 2030 m. būtų pasiekiama ne mažiau kaip 150 krypčių. Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) pasauliniame pasiekiamumo vertinimo reitinge Lietuva turėtų pakilti į 85 vietą – bent per 10 pozicijų, palyginti su 2019 m.

Kaip rašoma pranešime spaudai, gerinant mūsų šalies junglumą su pasauliu, planuojama patvirtinti prioritetinių rinkų ir krypčių, turinčių didžiausią potencialą ir ekonominę naudą Lietuvai, sąrašą. Kartu ketinama sukurti ir įgyvendinti naują oro susisiekimo skatinimo modelį, koordinuotai didinti Lietuvos, kaip patrauklios turizmo ir verslo krypties, žinomumą.

Kitas Lietuvos aviacijos gairėse užsibrėžtas siekis – didinti aviacijos sektoriaus grąžą valstybei. Šiuo metu Lietuvos aviacija sukuria apie 3 proc. BVP. Siekiant, kad iki 2030-ųjų aviacijos sektorius generuotų 5 proc. šalies BVP, planuojama toliau plėsti Vilniaus ir Kauno oro uostų infrastruktūrą: 2024 m. pabaigti išvykimo terminalo statybas Vilniuje, o iki 2025 m. – išplėsti esamą keleivių terminalo infrastruktūrą Kauno oro uoste. Taip pat bus plėtojamos orlaivių remonto ir priežiūros įmonės, didinami oro transportu gabenamų krovinių priežiūros pajėgumai.

Susisiekimo ministro teigimu, greitoji „Rail Balticos“ vėžė, kuria bus sujungti Vilniaus ir Kauno oro uostai, turėtų iš esmės pakeisti keliavimo tarp Baltijos valstybių ir Lenkijos įpročius. Naujų galimybių aviacijos sektoriui taip pat suteiks nuo 2023 m. Lietuvos vežėjams planuojama atverti JAV rinka, tobulinama ir bepiločių orlaivių technologijų komercinio naudojimo teisinė aplinka.

Dar vienas aspektas – aviacijos poveikio aplinkai mažinimas. Šalies oro uostų veikoje numatoma nuosekliai mažinti tiek orlaivių keliamą triukšmą, tiek išmetamų teršalų kiekį. Iki 2030 m. tvarių degalų skrydžiams naudojimas turėtų padidėti ne mažiau kaip 6 proc. punktais. Be to, Lietuvos oro uostuose toliau augs hibridinių ir elektrinių transporto priemonių dalis, oro uostų infrastruktūra bus pritaikoma aplinkai neutralių rūšių degalams – hibridiniams, elektriniams, vandeniliu varomiems orlaiviams.

2021 m. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose buvo aptarnauta beveik 2,5 mln. keleivių, tai yra 37 proc. daugiau nei 2020 m. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos oro uostai fiksavo apie 80 proc. priešpandeminio laikotarpio skrydžių skaičiaus.

DELFI