Redakcijos kavarytyje – apie vasarą be kelnių, valiutų keitimo bėdas ir J. Basanavičiaus gatvę

Kokia buvo vasara Palangai? Svečiams, palangiškiams ir kurorto verslininkams? Ko pasigesdavo svečiai?

„Gal kas nors nepatikės, bet bene dažniausiai atvykėliai, ypač iš Rusijos ir Baltarusijos, klausdavo, kur galima po bankų darbo valandų Palangoje pasikeisti valiutą“, – pastebėjo tradicinio „Palangos tilto“ antradienio kavaryčio (po vasaros sezono jis vyks kiekvieną antradienį, 9 val. redakcijoje – aut.) metu Palangos turizmo informacijos centro (TIC) vadybininkė Alma Slaboševičienė.

Kur Palangoje galima išsikeisti valiutą?

Nuolatinis redakcijos antradienio kavaryčio svečias, miesto aktyvistas Vitalijus Litvaitis visiems prisipažino, kad vasarą  buvo „pabėgęs“ į „Pavėsio“ sodų bendriją, kur, vyras šmaikštavo, kitąkart „ir kelnių nereikėję“.

„Kiti vasarą palieka savo butus ir keliasi gyventi vasarai į sodus, kad galėtų butus miesto svečiams išnuomoti“, – pastebėjo Palangos kredito unijos (PKU) administracijos vadovė Sandra Garjonytė.

„Kiti ir dviračius, mačiau skelbimus, siūlė nuomininkams sodų bendrijose, kad galėtų lengviau miestą pasiekti“, – įsiterpė A. Slaboševičienė.

Pokalbiui pakrypus apie nuomą, V. Litvaitis pastebėjo, kad „valdžia blogai daro“, jog išnuomoja prekybininkams plotus prie pripažintų kultūros ar kultūros paveldo vietų. „Pavyzdžiui, šią vasarą nebuvo galima prieiti prie atminimo lentos „Stella“  teatrui, nes buvo apstatyta prekybininkų vežimėliais“, – sakė miesto aktyvistas.

Alma sakė, kad vasarą į centrą „suplaukia visa Palanga“. „Kaip ir kiekvienais metais“, – šypsojosi A. Slaboševičienė. Labai daug žmonių varstė TIC duris, teiraudamiesi, kur Palangoje po darbo valandų galima išsikeisti dolerius ir eurus. „Kai kurie buvo paklaikę dėl to“, – sakė redakcijos viešnia.

S. Garjonytė sutiko su A. Slaboševičiene, sakydama, kad prie šalia Kredito unijos esančio SEB banko regėjusi žmonių, norinčių pasikeisti valiutą, eilutę, net nusitęsusią pro banko duris lauke.

„Mes unijoje keičiame valiutą tik savo nariams. Kai kurie rusai ir baltarusiai buvo labai suirzę, kad kurorte negalima be stumdymosi ir laukimo pasikeisti valiutos. Tai – labai opi problema. Ir pernai, ir užpernai tas pats“, – sakė S. Garjonytė. Anot jos, bankai, reaguodami į tokį poreikį, galėtų vasarą sustiprinti savo gretas – priimti daugiau darbuotojų.

„Vienintelis DnB bankas dirbo vasarą ir šeštadieniais, ir dirbo ilgiau nei paprastai. Laimei, tokia problema atkris nuo Naujųjų metų, įvedus eurą. Tie, kas atvažiuodavo su doleriais ir svarais kišenėse, patyrę tokią problemą, tikiu, kad kitą sezoną atvyks tik su eurais“, – sakė TIC vadybininkė. Ji prisipažino, kad vasarą ir pačiai teko gerą pusvalandį stovėti DNb banke, kad išsikeistų valiutą.

PKU administracijos direktorė pastebi Palangoje ir turistų, kišenėse turinčių svarus, antplūdžius. „Tai – mūsų emigrantai. Mano pastebėjimu, jų sulaukiame prieš didžiausias metų šventes – ypač Kalėdas – ir vasarą“, – sakė S. Garjonytė.

Kokia turi būti triukšmo J. Basanavičiaus gatvėje prevencija?

Į kavarytį atskubėjęs Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (PVRA) prezidentas Darius Miklovas irgi pritarė, kad valiutos keitimas daugeliui miesto svečių buvo didelis galvos skausmas. „Juolab, kad ne visose kavinėse buvo sudaryta galimybė atsiskaityti kreditine kortele“, – sakė jis.

Pasak PVRA prezidento, verslininkus nuvylė šaltas birželis, bet nudžiugino „Afrikos karščiu“ liepa ir dalis rugpjūčio. „Viskas gerai, bet rugpjūčio viduryje jau beveik nebeliko žmonių. Toks įspūdis, kad visi dingo po branduolinio sprogimo“, – sakė D. Miklovas.

Pokalbiui pasisukus apie J. Basanavičiaus gatvę, jis teigė, kad verslininkai, siekę užsidirbti, nemažai dėmesio teikė triukšmo kontrolei. „Kiti ir garso matuoklius yra įsigiję. Pagal Tarybos nustatytą leistino triukšmo lygį, J. Basanavičiaus gatvėje gali būti 60 decibelų, bet vasarą jis dažniausiai visur buvo apie 80 decibelų. Palanga yra parengusi triukšmo J. Basanavičiaus gatvėje prevenciją, bet daug kam neaišku, kaip ją vykdyti. Ar leisti mažiau žmonių į J. Basanavičiaus gatvę? Ar ką daryti?“ – svarstė D. Miklovas.

Jam kai kurie verslininkai skundėsi, kad buvo „nepagrįstai“ nubausti savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistų dėl triukšmo viršijimo. „Manau, kad Taryba dar turi sugrįžti prie triukšmo mūsų pagrindinėje gatvėje“, – sakė asociacijos vadovas.

A. Slaboševičienė „neprisiėmė“ kaltinimų, kad TIC-o darbuotojai siunčia miesto svečius į J. Basanavičiaus gatvę. „Pirmiausia mes svečiams siūlome pamatyti Birutės parką, Gintaro muziejų. Svečius įspėjame, kad J. Basanavičiaus gatvėje ramybės jie neras, bet jiems ji dažniausiai patinka. Smagi ir man ji, įdomu pasižiūrėti, kaip gyvena lietuviai“, – sakė A. Slaboševičienė.

Ją ne viskas nudžiugino. „Į vieną kavinę Palangoje gyvenime kojos daugiau nekelsiu. Pusantros valandos padavėja nesiteikė ateiti. Turėjau ją „išsitraukti“ iš virtuvės“, – sakė moteris.

V. Litvaitis tvirtino, kad J. Basanavičiaus gatvė yra „sugadinta“: „Negaliu aš į ją žiūrėti“. „Žiūrėkite, vila „Jūros akis“. Viską restauravo, o žalią veją aplink uždengė lentų grindiniu. Pastatė šalia „balaganą“. Kas iš tos restauracijos tada?“ – retoriškai klausė visuomenininkas.

Verslininkams reikia aiškumo ir pastovumo

Anot jo, triukšmo prevenciją mieste „įdomiausiai“ sprendė buvęs miesto meras Vytautas Stalmokas. „Buvo užėjęs ir tada vajus sumažinti triukšmą. Verslininkai raukėsi, o jis visiems piršo mintį apsitverti kavines ir restoranus stiklinėmis sienomis. Ir visur iškilo jos tada. Uždengė ne tik sienas, bet ir stogus. Iš visų merų tik šis meras (Š. Vaitkus – aut.) pasielgė principingiausiai J. Basanavičiaus gatvėje – išvarė „Leander“, kuri valdė olandų atrakcionus gatvės pabaigoje“, – sakė V. Litvaitis.

D. Miklovas jam prieštaravo teigdamas, kad verslininkams pirmiausia turi būti sudarytos sąlygos dirbti. „Valdžia turi turėti aiškią J. Basanavičiaus gatvės vizualiciją. Dabar ateina verslininkas į savivaldybę pasiimti leidimų. Jam sako: „Galios pusę metų“. Ką gali per pusę metų padaryti? Kas investuos tokiam laikui? Išduokime leidimus nors trims ar penkiems metams“, – siūlė verslininkas.

„Palangos vizitinė kortelė – J. Basanavičiaus gatvė, todėl būtina ja pasirūpinti“, – reziumavo V. Litvaitis.

Palangai reikia visokių turistų – ne tik turtingų

Pakrypus pašnekesiui apie turistų srautus praėjusį sezoną, A. Slaboševičienė sakė, kad šiek tiek sumažėjo rusų, bet „ryškiai“ padaugėjo baltarusių. „Baltarusiai – ne tokie turtingi  kaip rusai. Bet siunčiama bloga žinia visiems, kad Palangai reikalingi tik turtingi svečiai, – pastebėjo TIC darbuotoja. – Man atrodo, kad geriau baltarusiai, kurie atvažiuoja į Palangą savaitei, nei kai kurie lietuviai, pavyzdžiui, „bambalinis“ jaunimas. Baltarusiai – mieli žmonės, jie neturi itin didelių pageidavimų“.

Ji pastebėjo, kad Palangoje neišvydusi vasarą tiek negerovių, kiek apie jas buvo rašoma kai kurioje šalies spaudoje.

S. Garjonytė, sprendžianti apie sezoną pagal kurorto smulkiųjų verslininkų Palangos kredito unijoje paimtų paskolų skaičių, sakė, kad „sezonas išties buvo neblogas“. „Dauguma jų apsilankė pas mus pavasarį. Dabar – grąžinimo metas. Ne maža dalis jų grąžina paskolas didesnėmis sumomis, nei numatyta sutartyse. Tai – ženklas, kad jie pakankamai užsidirbo vasarą“, – sakė PKU atstovė. Ji sakė, kad PKU vasarą padidėjo ir gyventojų indėlių portfelis.

V. Litvaitis teiravosi S. Garjonytės, ar bankams pinigai yra našta. „Girdi, bankai daro didelę paslaugą, kad priima pinigus. Keista“, – stebėjosi palangiškis.

S. Garjonytė atsakė, kad „galbūt yra tiesos“ tokiame tvirtinime ir teigė, kad kredito unijų reikalavimai yra „minkštesni“. „Mums pinigai ir klientai nėra našta. Šiame regione Palangos kredito unija moka didžiausias palūkanas. Stengsimės tai išlaikyti. Nariams teiksime ir nemažai nemokamų paslaugų“, – šypsojosi teisininkės išsilavinimą turinti moteris. Ji neatmetė galimybės, kad ateityje kai kurios kredito unijos stambės. Bet tai nebus greitas procesas.

V. Litvaitis prisipažino, kad „pabėgo“ iš vieno banko ir „atbėgo“ į Palangos kredito uniją. S. Garjonytė priminė, kad visi indėliai iki 100 tūkstančių eurų bankuose ir kredito unijose yra apdrausti.

Svarbiausia – galimybė rinktis

Užėjęs į redakciją pasiimti naujausio „Palangos tilto“ numerio ir prisijungęs prie kavaryčio svečių, Tarybos narys Eimutis Židanavičius sakė, kad Palangos verslui reikia dviejų dalykų: gero oro ir laisvės. „Savivaldybė turi nustatyti aiškias taisykles, kurios kiekvienais metais nesikeistų“, – sakė politikas. Anot jo, didžiausia problema šiemet, kaip ir anksčiau, buvo transporto problema. „Pakelti parkavimo kainą iki 6 litų – ne išeitis, – sakė jis. – Toks sprendimas atgrasina verslą“.

D. Miklovas teisino tokį Tarybos sprendimą, kad jis buvo priimtas, siekiant sumažinti automobilių eismą miesto centrinėje dalyje, bet, anot jo, kažin ar tikslas buvo pasiektas. „Vadinasi, ir dėl šešių litų už valandą parkavimo visiems nėra daug“, – reziumavo V. Litvaitis.

A. Slaboševičienei neįgali pažįstama moteris skundėsi, kad besigailinti Palangoje įsigijusi butą, nes negali nuvažiuoti į J. Basanavičiaus gatvę. Prie jos nėra ženklo, leidžiančio stovėti neįgaliųjų vairuojamam transportui. Anot jos, mieste reikia ieškoti netradicinių transporto problemų sprendimo. „Gradialis“ paleido traukinuką, ir visiems tapo labai įdomu. Niekam net nekilo mintis lipti į autobusą – visi norėjo pasivažinėti traukinuku“, – sakė TIC vadybininkė.

Priminus, kad Palanga šiemet tarp 60 šalies savivaldybių buvo 8-a pagal gyvenimo kokybę, pašnekovai pastebėjo, kad vietos verslui būdinga skųstis. „Svarbu, kad Palangoje yra galimybė rinktis. Kur eiti, kur valgyti. Tai – daug“, – sakė kurorto viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas D. Miklovas.