Restoranuose drastiškai trūksta darbuotojų: sugrįžusieji iš prastovų susirenka išmokas ir patraukia kitur

"Delfi", 2021-05-10
Peržiūrėta
1116
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Restoranuose drastiškai trūksta darbuotojų: sugrįžusieji iš prastovų susirenka išmokas ir patraukia kitur

Neseniai atsidarius lauko terasoms, maitinimo įstaigos jau jaučia darbuotojų stygių. Pusę metų prastovose išbuvę darbuotojai, prie kurių išlaikymo iki šių metų prisidėjo ir darbdaviai, nebenori grįžti į darbus. Dažnas nusprendžia ir pagudrauti: padavėjai ir kiti restoranų darbuotojai per šį laiką jau spėjo susirasti naujus darbus, o sugrįžę iš prastovų iš darbdavio susirenka išeitines išmokas, atostoginius ir atsuka nugaras. Ekonomistas prognozuoja, kad dėl šios problemos šiemet turėtų sparčiai augti atlyginimai, rašo delfi.lt žurnalistė Aistė Žebrauskienė.

Šiškauskienė: situacija – siaubinga
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė Delfi pasakoja, kad dauguma restoranų šiuo metu susiduria su darbuotojų trūkumo problema – daug jų nenori grįžti iš prastovų arba jau susirado naują darbą.
Restoranų ir kavinių sektorius atgyja, tačiau sunkumai neapleidžia: dėl kelių staliukų veiklą atnaujins ne visi. Vilniuje duris užveria „Žuvinė“, „Boff“, centre esantys „Peri Peri“, „Zatar“, eilėje – kiti restoranai.
„Vieni kalba apie bedarbystę, o restoranai ir viešbučiai negali susirasti darbuotojų. Nėra darbuotojų lojalumo – jie nebeišlaukia prastovose, susirado naujus darbus, o kai grįžta iš prastovų į įmonę, už du mėnesius pasiima išeitines išmokas, dar jiems už kelis mėnesius atostoginių priskaičiuota, ir išeina iš darbo, nes jau būna susiradę kitą. Daug jaunimo važiuoja į Palangą ieškotis trumpalaikio darbo, nes ten tikrai bus daug žmonių. Dideliuose miestuose, Birštone ir Druskininkuose labai didelė problema su darbuotojais. Situacija – siaubinga“, – pasakoja E. Šiškauskienė.

Dalis persikvalifikavo

„Amber Food“, kuri valdo tokius restoranų tinklus kaip „Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Katpėdėlė“ ir kt. vadovas Gediminas Balnis sako, kad besiruošdami atsidarymui vasaros sezonui restoranai jaučia darbuotojų trūkumą. Jis įvardija kelias esmines priežastis.
„Dalis žmonių persikvalifikavo. (...) Vieni išėjo į pristatymą, ne tik maisto, kiti į gamybą. Kitas dalykas – ilgai nedirbdami dalis žmonių jau įprato nedirbti ir nebenori dirbti. Jų ir darbo našumas kritęs. Taip pat nemažą dalį tiek mūsų, tiek statybų sektoriuje darbo jėgos anksčiau sudarė ukrainiečiai, virtuvės pareigybėms restoranai veždavosi darbuotojus iš užsienio, o dabar tai padaryti – labai ilgos procedūros“, – problemas su darbuotojais vardija verslininkas. Anot jo, dar sunku pasakyti, kokie yra šios problemos mastai, mat dauguma restoranų dar tik ruošiasi atsidarymui. Palanga ir Nida galvoja, kad bus didelės apyvartos. Birželį matysime, kad tie jų lūkesčiai gali ir nepasiteisinti. Dabar vyksta pasiruošimas, verslas tikisi, kad bus pilnai atlaisvintas, grįš turizmas, o dažnai ir nepasiteisina. Tarkim, prie jūros restoranai renkasi komandas, prižada, o birželį didelė dalis tų žmonių, jei orai būna prastesni ir lūkesčiai nepasiteisina, grįžta atgal į miestus“, – sako G. Balnis.

Kelia klausimus valdžiai

Pasak E. Šiškauskienės, verslas šią problemą žada kelti Trišalėje taryboje: „Reikia tikriausiai keisti Darbo kodeksą, nes įstatymai taikomi kaip nebūtų tokios pandeminės situacijos. Dabar būdami prastovose jie gali susirasti kitą darbą. Keliame klausimą, kad būtų panaikintas išmokų dalinimas, jeigu žmogus grįžta į darbą – tegul grįžta.“ Restoranai ir viešbučiai su Vyriausybe ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat kalbasi ir dėl darbo vietų išsaugojimo ir naujų sukūrimo subsidijų. „Sakome, kad reikia paramą ne darbuotojams dalinti, o darbo vietai sukurti. Pavyzdžiui, 2019 m. įmonė turėjo 60 darbuotojų, tai tiek darbo vietų, o ne darbuotojams, ir būtų skirtos subsidijos. Verslas tada sukurtų naujas darbo vietas su kitais žmonėmis. Norime, kad po prastovų būtų subsidijos, skirtos tik tiems sektoriams, kurie labiausiai nukentėjo, t. y. mes, sporto klubai, turizmas. Valdžia nenori, nes praeitą kartą išdalijo 600 mln. Eur, bet pasiekė reikalingus tik 20 proc. Manome, kad 20 proc., kuriems reikia, labai paprasta išsigryninti: tai – tie, kurių apyvartos kritusios 50 ir daugiau proc. ir kurie buvo ilgai uždaryti. Lygiai taip pat kaip ir su subsidijomis – nereikia bet kam duoti, nes, pavyzdžiui, „Mc'Donaldai“, picerijos, kebabinės ar sušinės – jų apyvartos kilo“, – komentuoja E. Šiškauskienė.

Prognozuoja milžinišką atlyginimų augimą

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad šiuo metu yra kelios problemos, susijusios su darbo rinka. Anot jo, šiuo metu Lietuvoje esantis didelis struktūrinis nedarbas kelia nerimą.
„Apie 27 proc. visų bedarbių yra ilgalaikiai. Tai reiškia, kad tik nedidelė dalis bedarbių, kurie šiuo metu neturi darbo, yra motyvuoti sugrįžti į darbo rinką. Visi kiti bus bedarbiai amžinai ir labai priklausomi nuo socialinių pašalpų, jie nenori grįžti į darbo rinką. Problemos yra dvi: pirma, kai šalis turi didelį struktūrinį nedarbą, ekonomikos atsigavimas lėtėja, nes įmonės nebespėja surasti tinkamų darbuotojų, antra – užsienio darbo jėgos importas. Lietuva paskutiniu ekonomikos augimo ciklo metu buvo labai stipriai priklausoma nuo darbo jėgos importo iš Ukrainos ir Baltarusijos – ne tik statybos, bet ir pramonė, paslaugų sektorius. Dabar galimybės importuoti darbuotojus iš Ukrainos, Baltarusijos bus stipriai apsunkintos, nes tos šalys labai lėtai „juda“ su vakcinacija, o baltarusiai skiepijami „Sputnik“ vakcina, kuri nėra licencijuota Europoje. Tai reiškia, kad lietuviška bendrovė, kuri nori importuoti darbuotoją iš Baltarusijos ar Ukrainos, turės galbūt savo lėšomis vakcinuoti, kad jis galėtų čia atvažiuoti. Tai yra ir finansine, ir laiko prasme – problema“, – dėsto ekonomistas.
Galiausiai jis prognozuoja, kad Lietuvoje šiemet turėsime milžinišką darbo užmokesčio augimą, kai ekonomika po COVID-19 pradės augti. Dviženklį augimą jis numato ir maitinimo įstaigose, kur šiuo metu aktuali darbuotojų trūkumo problema.
„Šiemet, jei ekonomika pradės augti, karantinas bus švelninamas ir darbuotojų trūkumas pasijus labai stipriai, atlyginimai gali augti ir iki 15 proc. Tai reiškia ir spartesnę infliaciją – kylant atlyginimas, didžioji dalis jų bus perskirstyti ant vartotojų pečių, kas yra normalu, verslo dėl to negali kaltinti“, – sako A. Izgorodinas.

Balnis: atlyginimais susilygintume su Ispanija

Vis dėlto „Amber Food“ vadovas šiemet nesitiki tokio spartaus atlyginimo augimo.
„Jau dabar kai girdžiu, ką žada, praktiškai galėsime vežtis ne tik ukrainiečius, bet ir ispanus, italus. Vis dėlto nesame Šveicarija, o norime tokių atlyginimų, kurie kartais jau arčiau Vokietijos nei Ispanijos. Kol kas vis dar turime didžiausią 21 proc. PVM Europoje. Tas pats darbo užmokestis yra vienas labiausiai apmokestintų Europoje. Iš ko tada mokėti? Tada kainos su mūsų dabartiniais mokesčiais ne vokiškos, o šveicariškos bus. Tai nerealu. Jei bus didesnis augimas, tai ateityje bus didesnė problema – verslas bus netvarus. Reikia paraleliai ir mokesčius tvarkyti. Tikimės, kad nuo liepos sumažintas PVM padės spręsti ir dėl atlyginimų augimo. Dalis atlyginimų augs vien todėl, kad buvo pakelta minimali alga, bet nesiryžčiau sakyti 15 proc., nes tai jau – labai didelis skaičius. Tokiu atveju mūsų atlyginimai susilygintų su Ispanija. Tada jau turėtų būti smarkiai aukštesnės kainos“, – komentuoja G. Balnis.

Restoranų apyvartos siekia 10 procentų

Tuo metu E. Šiškauskienė sako, kad atlyginimai per kelerius metus ir taip esą kilo 4 kartus. Anot jos, kol restoranai uždaryti, sunku pasakyti, ar šiemet atlyginimai augs.
„Kai pakyla minimalus atlyginimas, ir verslas turi 1200 darbuotojų, tai labai jaučiasi. Aišku, kertiniams darbuotojams kels, bet iš ko kelti algas verslo viešbučiams, kurie uždaryti nuo praeito kovo (pirmo karantino – Delfi) ir jie nemato prošvaisčių atsidaryti. Restoranuose dirba kas antras staliukas lauko terasoje, o daug kas net to neturi. Iš ko tada kelti atlyginimus, iš ko išmokėti išeitines? Terasoje užimti keturi staliukai. Nėra apyvartų: restoranai turi po 10 proc. apyvartų, yra atidėti mokesčiai, kuriuos reikės susimokėti, paskolos, nuoma atidėta arba kapsi, nes niekas jos nesumažino. Tai galima įsivaizduoti, kokias skolas turi tik pradėję dirbti. Jeigu neleis ir toliau dirbti (viduje – Delfi), nebus iš ko kelti atlyginimų, nei kam, nei su kuo dirbti. Matysime: jei reikės gerų šefų ir virėjų, verslas iš paskutinių nersis, bet imti paskolas ir mokėti atlyginimus ar išeitines darbuotojams – nelabai verslo logika“, – dėsto restoranų ir viešbučių atstovė.


Delfi.lt žurnalistė Aistė Žebrauskienė

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Besibaigianti vasara, artėjantis ruduo ir dabartinė situacija visame pasaulyje suteikia puikią progą keliauti savame krašte. Nebūtina trenktis į kitą pasaulio kraštą, užtenka atvažiuoti į Kretingos rajoną – jis garsus ne tik senuoju pranciškonų vienuolynu ar gražiuoju Tiškevičių dvaru. Kretingos krašte tikrai rasite egzotikos, smagumo ir niekur kitur neaptinkamų dalykų. 


Prasidėjus vasaros sezonui pajūrio verslininkai intensyviai ieško darbuotojų, tačiau pandemija taip pakeitė darbo rinką, kad išmokas už prastovas gaunantys darbuotojai nenori grįžti į darbą. Situaciją, ypač pajūrio kavinėse, gali išgelbėti nebent studentai, rašo Edgaras Valeckas, „Vakarų ekspreso“ žurnalistas.lt


Neseniai atsidarius lauko terasoms, maitinimo įstaigos jau jaučia darbuotojų stygių. Pusę metų prastovose išbuvę darbuotojai, prie kurių išlaikymo iki šių metų prisidėjo ir darbdaviai, nebenori grįžti į darbus. Dažnas nusprendžia ir pagudrauti: padavėjai ir kiti restoranų darbuotojai per šį laiką jau spėjo susirasti naujus darbus, o sugrįžę iš prastovų...


Tik trečdalis savivaldybių bent penktadalį socialinei paramai nepanaudotų lėšų skiria socialinių darbuotojų atlyginimams, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Pasak jos, trijų miestų – Birštono, Biržų ir Molėtų – valdžia papildomai finansiškai visai neparėmė šių darbuotojų, tuo metu maždaug penktadalį likusių lėšų jiems skyrė...


Buvęs emigrantas, asosiacijos Ex-emigrantai įkūrėjas ir prezidentas Dovydas Petrošius zuja tarp Vilniaus bei Palangos. Energingas jaunas vyras aktyviai patarinėjo Gitanui Nausėdai Prezidento rinkimų kampanijos metu, o ypač didelis Dovydo rūpestis – ekologija. „Palangoje trūksta proveržio žaliosios energetikos srityje,“ – sakė jis „Palangos tiltui.“


Palangos lankytojams labiausiai trūksta ne gero oro ar pramogų, bet patogesnių ir pigesnių automobilių parkavimo vietų. Tokį trūkumą minėjo ne vienas 15min žurnalistės pakalbintas kurorto svečias. Kitiems stinga prieinamesnių kainų, tretiems – tiesiog ramybės ar kinų maisto. Praeiviams buvo užduodami du klausimai: kokia yra jų mėgstamiausia vieta šiame kurorte ir ko čia vis dar...


„Kas ieško, tas randa“, – sakė kai kurie verslininkai, paklausti, kaip sekasi ieškoti beprasidedančiam vasaros sezonui darbuotojų. Tačiau visi kalbintieji sutiko, jog kasmet į Palangą vasaros sezonu prisikviesti kvalifikuotų darbuotojų tampa vis sunkiau, apskritai pastebi tendenciją, jog žmonių, kuriuos galėtum priimti dirbti, nebėra. Kur kas aktyviau darbų...


Tai, kad trūksta visos šalies gydymo įstaigose gydytojų, girdėti jau kurį laiką. Gydytojai sensta, o jauni jų pakeisti neatvyksta. Nors Palanga negali būti lyginama su savivaldybe gilioje provincijoje, jauni gydytojai į Palangą neskuba. „Jie čia tikriausiai nemato perspektyvų. Mūsų ligoninė nėra daugiaprofilinė, tad jie ieško kur galėtų geriau save realizuoti“...


Neretai galime išgirsti nuomonių, kad vaikas po pamokų laisvu metu neturi kuo užsiimti, tad dažniausiai pasirenka vienintelę veiklą – sėdėjimą prie kompiuterio. Tačiau radus kuo sudominti vaiką, neformaliojo ugdymo metu atsiskleidžia neregėti talentai. „Palangos tiltas“ domėjosi, ar kurorto mokiniai aktyvūs neformaliojo ugdymo veikloje, kokie popamokinio užimtumo...


„Ko mums labiausiai trūksta? Meilės Lietuvai. Šiandien mes labai jau linkę dejuoti ir verkti dėl to, kad neva „prastai“ gyvename, šiandien mums labai trūksta vienybės ir suvokimo, kiek daug Lietuva yra pasiekusi“, – Gedulo ir vilties dienos išvakarėse sako Laisvės kovų dalyvė Ona Veličkaitė-Gricienė ir nuo vaikystės tremtinės duonos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius