Riešinių mezgėjoms – sertifikatai už Lietuvos tautinio paveldo saugojimą

Rasa GEDVILAITĖ, 2011-01-26
Peržiūrėta
161
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Praėjusių metų pabaigoje Seime vyko konferencija „Lietuvos tautinis paveldas: dabartis ir perspektyvos“. Šios konferencijos metu buvo įteikti tautinio paveldo produkto sertifikatai ir dviem Palangos miesto riešinių mezgėjoms Birutei Čepienei bei Mildai Zubernienei. Jų mezgamų riešinių sertifikavimas yra jų daugelio metų darbo įvertinimas.

 

Konferenciją organizavo Žemės ūkio ministerija drauge su Seimo Kaimo reikalų komitetu, įgyvendindama ilgalaikę tautinio paveldo produktų išsaugojimo, populiarinimo, sukūrimo ir realizavimo skatinimo strategiją bei Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2008–2015 metų programą.

Niekas neabejoja tautinio paveldo išsaugojimo būtinumu. Tautinio paveldo gaminius svarbu ne tik kitiems parodyti, jie reikalingi ir mūsų pačių tapatybei ugdyti bei stiprinti. Iš mūsų protėvių perimtos tradicijos vėl atgyja, tapdamos svarbia Lietuvos etninės kultūros dalimi, palaikančią tautos gyvybingumą ir parodančią pasauliui šalies tautinį veidą.

Tautinis paveldas apima daug ir įvairių sričių – tai ir tradiciniai maisto gaminiai, amatininkų dirbiniai, senųjų veislių augalai ir gyvūnai, muzikos instrumentai ir net paslaugos, kaip, pavyzdžiui, giedojimas, tradicinių renginių, kalendorinių švenčių organizavimas.

Žemaitijoje šiandien yra 36 amatininkai – daugiausia audėjai, tekstilininkai, gintaro dirbinių gamintojai.

Kaip papasakojo riešinių mezgėjos, riešinės Lietuvoje buvo nešiojamos jau XIX a. pradžioje. Jas nešiojo tiek vyrai, tiek moterys. Jos turėjo praktinę reikšmę ir buvo dėvimos dėl šilumos, taip pat ir dėl grožio. Tuo laikotarpiu tai buvo madinga aprangos detalė. Šiuo metu jos vėl „atgimsta“ kaip dekoratyvi, puošni aprangos dalis.

B.Čepienė ir M.Zubernienė mezgimu susidomėjo jau prieš daugeli metų, paskatintos etnoklubo „Mėguva“ vadovės Zitos Baniulaitytės. Megzdamos riešines naudojasi muziejuose esančiais, žemaičių ir kitų Lietuvos vietovių, riešinių raštais. Taip pat kuria savo raštus. Riešinės raštams jos naudoja įvairius karoliukus ir siūlus. Dabar riešinės vėl tampa madingos, bet tenka panaudoti ir kitų anksčiau nenaudotų medžiagų. Riešines palangiškės mezga ir su „svarovskio“, sidabro karoliukais. „Tokiomis riešinėmis moterys pasipuošia prie vakarinių suknelių“, - pasakojo miestelėnės apie savo įdėto triūso rezultatus.

Įsitraukusios į riešinių mezgimo amatą, moterys tam skiria didžiąją savo laisvo laiko dalį. Nors, kaip teigė abi riešinių mezgimo profesionalės, kartais nebaigti darbai užsiguli, tačiau ir jie anksčiau ar vėliau būna užbaigti. Šis darbas labai sunkus, reikalaujantis didelio kruopštumo bei kantrybės.

„Finansiškai, megzti ir tikėtis iš to uždirbti, tikrai neapsimoka“, - kalbėjo palangiškės, tačiau pasidžiaugė, jog riešinės turi paklausą ir jas mielai perka ir dovanoms, ir savo reikmėms. Riešinių mezgimas joms tapo užsiėmimu, kurio nebegali atsisakyti. Moterys domisi riešinių mezgimo istorija, dalyvauja tautinių amatų parodose, seminaruose. Pačios per daugeli metų įgijusios patirties veda riešinių mezgimo seminarus, mokina kitas moteris mezgimo paslapčių.

Šiuo metu Palangoje jos yra vienintelės gavusios riešinių sertifikatus, o ir Lietuvoje jų yra tik keletas, ir tai pripažinimas, kad palangiškės daug prisideda prie tautinio paveldo išsaugojimo ir populiarinimo.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Vaikų klegėjimas, krykštavimas kelia džiaugsmą daugeliui žmonių, tačiau tuomet, kai tenka prisiimti atsakomybę už visą būrį mažųjų – toks darbas tampa sunkiai įveikiama užduotimi. Bet ne visiems. Su „Palangos tiltu“ apie savo profesiją pasakojusios lopšelio-darželio „Nykštukas“ auklėtojos Violeta Petravičienė ir Snieguolė Kairienė bei...


Europos paveldo dienų metu bus atsigręžta į bendruomenes

Palangos m. savivaldybės informacija, 2016 09 08 | Rubrika: Miestas

Jau tapo tradicija, kad rugsėjo viduryje visoje Lietuvoje minimos Europos paveldo dienos. Šios dienos nepamiršta ir Palangos bendruomenė, aktyviai organizuojanti įvairias pramogas, supažindinančias su didžiosiomis kurorto architektūrinėmis vertybėmis. Europos paveldo dienos bus minimos rugsėjo 16-18 dienomis, šiemet dėmesys bus skiriamas kultūros paveldui ir bendruomenėms.


Palangos kurhauzo salėje (Grafų Tiškevičių al. 1) vyko konferencija „Medinio kultūros paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“, kurioje dalyvavo kultūros paveldo objektų savininkai, restauratoriai, architektai, istorikai, paveldosaugininkai ir kt. Konferenciją vedė Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Viktoras Liachovičius.


Palangos miesto savivaldybės biudžeto planas 2014 m. buvo įvykdytas 102 procentais – viršplaninių pajamų praėjusiais metais gauta 1,6 mln. litų. Šios lėšos pateko į 2015 m. miesto biudžetą bei bus panaudotos Savivaldybės paimtų paskolų investiciniams projektams finansuoti grąžinimui.    


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo objektas....


„Labai laiku sugalvota ir labai laiku surengta paroda“, – penktadienio vakarą atidarydamas Rasos Strielaitės vilnonių veltų riešinių parodą dailės salone „Mostas“ sakė tuo pačiu vardu vadinamos kūrybinės grupės vadovas dailininkas Juozas Griušys. Ir išties geresnio laiko spalvingai ir visomis prasmėmis šiltai parodai, kai už langų tos...


Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentui Dainiui Kepeniui rugpjūčio 18 d. sukako 60 metų. Šia proga Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas D. Kepeniui įteikė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Garbės ženklą.


Riešinių mezgėjos pristatė savo parodą

„Palangos tilto“ informacija, 2011 04 25 | Rubrika: Miestas

Praėjusį ketvirtadienį dar vieną pavasario gūsį padovanojo palangiškės, tautinio paveldo sertifikatus gavusios riešinių mezgėjos Birutė Čepienė ir Milda Zubernienė. Jos savo riešinių parodą atidarė dailės salone „Mostas“, kur susirinko gausus būrys sveikintojų.


Praėjusių metų pabaigoje Seime vyko konferencija „Lietuvos tautinis paveldas: dabartis ir perspektyvos“. Šios konferencijos metu buvo įteikti tautinio paveldo produkto sertifikatai ir dviem Palangos miesto riešinių mezgėjoms Birutei Čepienei bei Mildai Zubernienei. Jų mezgamų riešinių sertifikavimas yra jų daugelio metų darbo įvertinimas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius