Šaukėnų muziejaus kūrėja Elena Burdulienė neabejoja: jūra karaliavo toli Žemaitijoje

Kaip čia nebūsi žurnalistu ar smalsuoliu „vaikišku“ rašytoju, jeigu likimas suvedė su nerealiai savo pašaukimui atsidavusiais mokytojais, savo asmeniu skatinančiais stebėti Pasaulio gyvenimą, ugdančiais žingeidumą, įdėmiai žvalgyti jo gelmes, jokiu būdu nesustojant, neverkšlenant, netrypčiojant vietoje, o kasdien visais metų laikais save raginti eiti tik į priekį, pažinti žmones, žodžius, vertinant gerą ir apeinant klastas, viską, kas pigu ir netikra, žvelgti į jūros ir miškų gelmes, ir iki paskutinio saulėlydžio kartoti sau – „DAR“, „DAR“, „DAR“... Juk kiekvieno iš mūsų gyvenimas yra nepakartojamas stebuklas, kuris neša, vedasi, dovanoja ne vien tik ašaras, o spalvingą, širdį ir sielą pamaloninančią kelionę – kruizą, parodantį, kaip iš kasdienybės dulkių ir rūpesčių išsijoti reto grožio įspūdžių vėrinius, kurie stiprina, augina vidinę aistrą ir jėgą.
Auštant sausio 30-osios rytui šias mano mintis Palangoje padiktavo prisiminimai apie už TEN, Šaukėnuose, už aštuonių kalnų ir vieno didelio – Šatrijos kalno, už Akmenos, Minijos ir dar gal šešių upiukų, peršokus Žemaitijos aukštumas, gyvenančią Eleną Burdulienę, unikaliai savo vidine šviesa ir žiniomis gražią mokytoją, toli Lietuvoje žinomo Kraštotyros muziejaus priešais Vlado Pūtvio – Putvinskio vidurinę mokyklą kūrėją.
Žaliųjų širdžių karalienę. Ko tik nežino ši nedidukė, o visa tarsi muziejus, enciklopedinių žinių sklidina moteris, 1961-1965 metais buvusi mano ir dar kelių šimtų Šaukėnų mokinukų biologijos, anatomijos mokytoja!
Prieš 50 metų ir... šiandien. Žavimės Elena Burduliene, vis laukiam susitikimų su savo krašto patriote. Ne veltui ji – Kelmės rajono Garbės pilietė, nors tokie titulai gal suteikiami ne tik už nuopelnus bendruomenei, bet, visų pirma, už žmogiškumą, už paskatas šviesinti kiekvieną gyvenimo dalyvį, savą, šaukėniškį ir svečią. Juk taip ir pasireiškia meilė „artimui savo“...
Gal prieš penkmetį šaukėniškė, Lietuvoje žinoma kraštotyrininkė ir netgi kino festivalių gamtoje iniciatorė Elena Burdulienė telefonu išsakė štai tokias savo įžvalgas apie jūrinę Žemaitijos ir mūsų Lietuvos valstybės prigimtį: „O jūs ten, Palangoje, Gediminai su Vlada, nemanykit, kad jūra artima ir priklauso tik, palangiškiams. Ne, ne, ne! Aš čia, Šaukėnų apylinkėse, miškuose, laukuose, prieupiuose atradusi išstudijavau ir tebestudijuoju daugybę akmeninių riedulių, įdubas ir žemės pakilimus ir neabejoju, kad ten, kur teka Gancė visai netoli Šaukėnų prieš daugybę metų irgi buvo „atėjusi“ mūsų visų Baltijos jūra. Taip, taip, jūra, kuri krašto geomorfologų ir marinistų, rašytojų vadinama Anciliaus ežeru, Joldijos Litorinos jūra. Juk Baltijos jūros dubuma pradėjo formuotis devono periode. Prieš 10-12 tūkstančių metų dubumoje telkšojo Baltijos ledyninis ežeras, o jo vandens lygis kelis kartus kelių šimtų kilometrų spinduliu labai svyravo: čia – vanduo, čia – vėl sausuma. Daug kur Žemaitijoje gali aptikti transgresijos krantinių darinių ir jūrinių nuosėdų, bangas primenančių kauburių, taip pat akmeninių riedulių. Yra jų palei Ventą ir Gancę, ir visai netoli Šaukėnų, net viduryje tankių mūsų miškų. Juk miškų ežerėlių priekrantėse iš dumblo išsiskiria paties tikriausio jūros smėlio sąnašų sluoksnių, – žvaliai dalijosi įžvalgumais 2008 metais biologė ir istorijos – kultūros tyrinėtoja Šaukėnuose žinoma pedagogė Elena Burdulienė.
2011 metų rugsėjo pradžioje su Palangos ir Klaipėdos senjorais universiteto autobusiuku nuvažiavome ne tik iki Rietavo, Užvenčio, garsiųjų rašytojos Žemaitės Ušnėnų, bet, peršokę ties Slabada Ventos upę, pabuvojome arti Šiaulių, Kelmės rajone esančiame ir Šaukėnų kraštotyros muziejuje. Prisiminiau šiame miestelyje 35 metus stomatologe dirbusią mamytę. Mus giminiškai šiltai priėmė, pavaišino, aprodė ir „žaliųjų širdžių karalienė“, jaunatviškos sielos moteris Elena Burdulienė, ir Šaukėnų kultūros centro direktorė Sofija Blažienė, taip pat Izolina Bružaitė, Aldona Bacevičienė. Įvyko įspūdinga literatūrinė popietė! Atsisveikinant geroji mano mokytoja Elena Burdulienė vėl užsiminė, kad Šaukėnų apylinkėse nesunku įžvelgti buvusios Baltijos jūros pėdsakų.
„Lengviau, Gediminai, tikėti negu netikėti. Gal nebuvo, tačiau aš linkusi manyti, kad ir palangiškiai, ir šaukėniškiai randamės ant tos pačios Baltijos jūros kranto“, – ramiai rimtu balsu teigė už neeilinę inteligenciją ir taktą už auksą vertesnė humanistė-muziejaus vadovė Elena Burdulienė. O aš tikiu. Mūsų mokytojos ir mokinio įžvalgas sustiprina televizijos ir internetiniais ryšiais garsinamos mokslininkų naujausios prognostinės žinios apie tai, jog Šilalės rajone, jau 200 metų Bijotuose esančiuose Dionizo Poškos Baubliuose eksponuojamas vietos pelkynuose iškasto ne tauro ar mamuto, o mėlynojo banginio – tikro jūrinio gyvūno žandikaulio fragmentas. Šaukėnai ir Bijotai eina ta pačia platuma – Žemaitijos aukštumų pakraščiu, tad, ko gero, čia bangavo ir Baltija.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Mandatų naujoje miesto Taryboje siekia 194 kandidatai, priklausantys 9 partijoms, mero posto – 8 kandidatai
Linas JEGELEVIČIUS, 2023 01 17 | Rubrika: Miestas
Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos...
80-etį pasitinkantis Adolfas Sendrauskas: „Pydų“ – kaip dabar madinga sakyti, gėjų – visais laikais buvo, yra ir bus, o jų likimai dažnai – baisūs“
Linas JEGELEVIČIUS, 2021 06 02 | Rubrika: Jūros vaikai
Iš „Palangos tilto“ sužinojęs, kad palangiškis TS-LKD Seimo narys Mindaugas Skritulskas balsavo už lyčiai neutralų partnerystės įstatymo projektą palangiškis Adolfas Sendrauskas, žinomas kurorto aktyvistas, šaulys ir ilgametis TS-LKD narys, sakė: „Na, ir teisingai padarė – tų žmonių visada buvo, yra ir bus. Man teko jų nemažai pažinti ir sovietmečiu – kai kurių jų istorijos yra žiaurios.“
Šeštadienį, rugpjūčio 1-ąją dieną Palangą užburs mada ir grožis. Palangos sporto arenoje vyks viena didžiausių, nemokama mados ir grožio mugė „Design for life“. „Design for life“ renginiai Palangą aplanko jau ne pirmą kartą, šią vasarą čia susitiko jau daugiau kaip keli šimtai mados ir grožio industrijos kūrėjų bei tūkstančiai lankytojų, tad...
Laimingas žmogus yra tas, kuris visą gyvenimą daro tai, kas jam patinka 1
"Palangos tilto" informacija, 2019 01 12 | Rubrika: Miestas
Palangos kurhauzo pastate, kuriame įsikūręs Palangos kultūros ir jaunimo centras (PKJC), kultūrinis gyvenimas virte verda. Prieš beveik dvejus metus jam pradėjo vadovauti klaipėdietė Vita Petrauskienė. „Čia į darbų sūkurį įsitraukę visi, ne tik aš“, – sakė direktorė, kuri mielai sutiko „Palangos tiltui“ papasakoti apie centro veiklą bei savo potyrius...
Mero sekretorė Živilė: „Mano aistrą žvejybai išugdė jūra ir Palanga“ 3
Linas JEGELEVIČIUS, 2017 02 13 | Rubrika: Miestas
Šį savaitgalį Palangoje šurmuliuos tradicinė Stintų šventė, o stintų žvejojimo varžybų dalyvių akys kryps ne tik į atšiaurią jūrą, bet neabejotinai ir į varžybų organizatorę bei komisijos pirmininkę Živilę Mačenskienę – gražią moterį ir, svarbiausia, žinomą žveję. Moteris yra ne kartą dalyvavusi įvairiose žuvų žvejojimo varžybose, o 2013-ųjų Stintų...
Kai gyvenimas pats priverčia eiti prašyti išmaldos 1
2016 08 08 | Rubrika: Miestas
Palanga su kiekvienais metais vis gražėja: fontanai, gėlės, nauji statiniai. Tačiau yra žmonių, kurie to grožio nemato ar tiesiog gyvenimas jiems neleidžia jo pastebėti. Prie bažnyčios kiekvieną dieną galima matyti vieną kitą, kuriam pasaulis nebemielas. Ten prašantiesiems išmaldos laimė sutelpa saujoj. Vieną dieną monetų joje mažiau, kitą – daugiau. Viena tokių –...
Vis gardžiuojuosi savu laiku: eiti, stebėti, nesistebėti ir... landsbergiškai sau juoktis
Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2013 11 25 | Rubrika: Miestas
Su intelektualiuoju literatūrinės kūrybos ir žurnalistikos autoritetu, naujienų piligrimu Algimantu Čekuoliu (82 m.) galima diskutuoti, bet ginčytis – nepatartina. Šventa yra ši jo bevargės gyvensenos taisyklė: „Svarbiausia yra nesustoti ir dirbti, kitaip pradėtų pulti ligos. Visiems, o ypač – žurnalistams, svarbiausia domėtis ir būti tokiems smalsiems...
Šaukėnų muziejaus kūrėja Elena Burdulienė neabejoja: jūra karaliavo toli Žemaitijoje
Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2013 02 11 | Rubrika: Miestas
Kaip čia nebūsi žurnalistu ar smalsuoliu „vaikišku“ rašytoju, jeigu likimas suvedė su nerealiai savo pašaukimui atsidavusiais mokytojais, savo asmeniu skatinančiais stebėti Pasaulio gyvenimą, ugdančiais žingeidumą, įdėmiai žvalgyti jo gelmes, jokiu būdu nesustojant, neverkšlenant, netrypčiojant vietoje, o kasdien visais metų laikais save raginti eiti...
Klusnusis maištininkas Gediminas Griškevičius juokų eilėraščiais šluosto sielos ašaras
Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 01 09 | Rubrika: Miestas
Smagi naujametinė dovana palangiškiams ir visiems satyrinės poezijos mylėtojams – antroji (literatūrinėje bibliografijoje – jau aštuntoji) Lietuvos žurnalistų sąjungos nario, „Palangos“ laikraštį 1990-1991 metais redagavusio, dabar mūsų laikraščio „Jūros vaikų“ sudarytojo Gedimino Griškevičiaus knyga „Tiek to...
Teismo sprendimas įstrigo painiose miškų plotų schemose
Linas JEGELEVIČIUS, 2010 09 26 | Rubrika: Miestas
Vadovaujantis Aplinkos ministerijos ministro 2009-ųjų metų įsakymu ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo“, buvo parengtas Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas. Šio žemės ir miško savininakms svarbaus projekto organizatorius yra Aplinkos ministerija, o rengėjas –Valstybinė miškų tarnyba. Šią savaitę su projektu buvo...