Senstanti Palanga taip pat neišvengia emigracijos

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2018-01-11
Peržiūrėta
1894
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Senstanti Palanga taip pat neišvengia emigracijos

Šią savaitę šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, susikvietusi visus Lietuvos savivaldybių merus, pranešė, kad dėl sparčiais tempais didėjančios Lietuvos piliečių emigracijos atsakomybę turėtų prisiimti ir savivaldybės. Esą, jos nesudarančios patrauklių sąlygų, kurios emigrantus viliotų grįžti į Tėvynę.
Merai tokių priekaištų purtėsi, sakydami, kad užsienyje emigrantus sulaiko nedidelės algos Lietuvoje, ir dar mažesnės šalies provincijoje. Kad menkai didėjantiems atlyginimams įtakos turi verslui nepalanki bendra ekonominė atmosfera šalyje ir darbo santykius reguliuojantys teisės aktai. O jų priėmimui savivaldybės įtakos neturi.
Apverkdami gausėjančius emigrantus valstybės vadovai lyg ir pamiršta vieną aksiomą – ekonomikos nuosmukius, karo negandas išgyvenančias valstybes emigracijos bangos ištikdavo amžinai. Geresnio gyvenimo ieškodami emigrantai iš Lietuvos į užsienį važiavo bėgdami nuo Pirmojo pasaulinio karo. Netrūko jų ir ne visiems sočiajame tarpukaryje. Kas galėjo, nuo artėjančių sovietų spruko besibaigiant Antrajam pasauliniam karui.
Ar šie emigracijos bangų nuo Lietuvos nuplauti lietuviai sugrįžo namo? Sovietmečiu tai buvo neįsivaizduojama, tačiau net ir mūsų šaliai atgavus Nepriklausomybę, iš senųjų emigrantų į Tėvynę sugrįžo vos vienas kitas. Todėl tikėtis, kad į Lietuvą sugrįš naujieji emigrantai yra naivu. Kol Lietuvoje atlyginimai nepriartės prie turtingųjų Europos šalių, papildomo gyventojų srauto iš vakarų nesulauksime.
O jei po kokių 10 metų Lietuvos ekonomika ir atsigaus, kas iš savo namų besikels atgal, kai svečioje šalyje jau gyvenimas nugyventas, vaikai ten gimę, užaugę ir, žiūrėk, lietuviškai nebemokantys, o kadaise buvusi svetima valstybė jau seniai sava pavirtusi.
Užtvenkti emigraciją Lietuva gali eidama tik Airijos keliu. Visai neseniai iš buvusios skurdžios savo valstybės airiai būriais taip pat išsilakstė po visą pasaulį. Tačiau dabar darbo jėga iš kitur plūsta į Airiją, kurioje atlyginimai – vieni didžiausių Europoje.
Lietuvos valdžiai užtektų ne kalbomis, o realiais veiksmais šalyje skatinti gimstamumą, sparčiau modernizuoti ekonomiką, lanksčiau pasinaudoti darbo jėga iš rytinių kaimynų ir neilgai trukus Airijos lygį pasieksime ir mes.
Europoje ir už jos nusėdę lietuviai vargu ar besugrįš, tačiau tuomet Lietuvoje gyvenantiems nebus jokio reikalo važiuoti į užsienius. Gyventojų ir darbo jėgos gausės pačių lietuvių augimo ir ekonominių imigrantų iš svetur sąskaita.
Kaip stabdant emigraciją gali prisidėti Palanga? Pradžiai – mėginant sulaikyti nors menką dalį savo jaunimo, kuris išvažiuoja studijuoti į užsienį ir nebesugrįžta.
Palangos valdžia jau antrą kadenciją vis rutulioja pažadą kurorte įsteigti aukštosios mokyklos filialą ar fakultetą, kuriame būtų galima įgyti perspektyvią specialybę. Gal susijusią su medicina, reabilitacija, nes strateginės gydomosios ir sveikatinimo krypties Palanga dar nėra išsižadėjusi.
Teko girdėti, kad šiuo klausimu buvo kalbėta su Klaipėdos universiteto vadovais ir gautas jų principinis pritarimas. Buvo kalbinamas ir Šiaulių universitetas. Ir patalpas tokiam fakultetui turėjome – buvusi mokykla prie Rąžės upės, kurią kiek praplėtus būtų užtekę vietos ir studentų bendrabučiui.
Tačiau gera idėja užgeso dorai net ir negimusi. Suprantama – mėginant ją įgyvendinti lauktų didelis darbas, įtikinėjimai Vilniuje, finansų kaulinimas ir daug neaiškumo. Geriau ir paprasčiau statyti universalią sporto salę ar baseiną.
Ginkdie, nesakau, kad šių objektų nereikia. Jie kurortui yra būtini ir turėjo atsirasti dar prieš 10 metų. Tačiau juos statyti juk paprasčiau, nei į Palangą prisivilioti aukštąją mokyklą?
Gyventojų skaičių Palanga galėtų padidinti, o ir besiruošiantį išvažiuoti suturėti į miestą priviliodama kokią nors gamyklą pastatyti galintį investuotoją. Tam turime ir tinkamą sklypą, tačiau jį bevelijama atiduoti pramogų verslui.
Kalbos nėra, pramogų reikia, kurorte jų niekuomet nebus per daug, tačiau menkai apmokamu atrakcionų prižiūrėtojo ar vandens parko darbuotojo darbu sparnus pakėlusius palangiškius vargu ar sustabdysime.
O gal nieko stabdyti ir nėra būtina? Juk per paskutiniuosius 6 metus Palangos gyventojų skaičius yra stabilus – palangiškių sumažėjo vos 73 žmonėmis – nuo 17 tūkst.668 iki 17 tūkst.595.
Tačiau kiti skaičiai rodo, kad darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas Palangoje yra grėsmingas, o atsiveriančias demografines miesto spragas užpildo pagyvenę žmonės.
Štai palyginti 2012 ir 2018 metų pradžią iki 18 metų vaikų sumažėjo 135 (nuo 2860 iki 2725). Per 6 metus išgaravo 800 darbingų ir labiausiai emigracijai pasiruošusių žmonių nuo 18 iki 45 metų – turėjome 6361, liko 5560.
Užtat pagyvenusių, daugiau nei 65 metų amžiaus sulaukusių palangiškių nuo 2012 iki 2018 metų pagausėjo 622 – nuo 3221 iki 3843.
Taigi, emigruojama ir iš Palangos. Jei nieko nedarysime, po kokių dešimties metų ji labiau bus panaši į didelę senelių prieglaudą.
 

Jūsų komentaras:

emigrantas 2018-01-23 06:22 ([email protected] / IP: 88.119.39.72)
Na ir kas gali dirbtiti viešbutyje už 400Eur., nesamone.

Palangiskis 2018-01-18 07:46 (IP: 193.219.12.61)
Tai jau dabar cia seneliu prieglauda. Ka cia liks jaunimas vafliuku kepti uz 10 eur per diena? Ar po mokslu grys padaveju dirbti po 16 val uz 250eur per menesi? reikia geru darbo vietu, tik gerai apmokami darbai gali pritraukti kazkiek. Bet is Palangos ir bankai isejo, liudnos perspektyvos manau. Juk palangoje darbdaviai uz sunku darba net minimumo moketi nesugeba, formina ten visokiais puse etato ir tt...

Taip pat skaitykite


Šeimoms, auginančioms ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaiką (-us), grįžusioms iš emigracijos, kurioje šeima gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, mokama tikslinė išmoka.


Pajūrio kurortai lepinasi saulėtais orais, o Palangos ir Neringos savivaldybių atstovai pastebi džiuginančias tendencijas.


Moterys nori ne tik auginti vaikus, o vyrai – ne tik „daryti karjerą“. 


Kilus karo grėsmei Ukrainoje, Lietuvos valdžia taip pat susigriebė, ko imtųsi neramumams kilus pas mus bei atnaujino mobilizacijos planus. Paaiškėjo, kad beveik pusei šalies gyventojų būtų kur laikinai slėptis – daugiausia mokyklose, o kiti turėtų saugotis kaip išmano. Visgi dauguma ministerijų, nors ir turėjo įsirengti slėptuves, jų neturi. Savivaldybės taip pat jų neįsirengė.


Žmogus net ir su mažu kompiuteriniu raštingumu pasakys, kad atnaujinta Palangos miesto savivaldybės svetainė www.palanga.lt atrodo, švelniai tariant, neįspūdingai, net primityviai. Kaimyninių savivaldybių interneto svetainės yra žymiai labiau vizualiai patrauklesnės, jose lengviau ir mieliau naršyti. Palangos miesto savivaldybė tokią kuklią miesto interneto svetainę...


Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt


Senstanti Palanga taip pat neišvengia emigracijos  2

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2018 01 11 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Šią savaitę šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, susikvietusi visus Lietuvos savivaldybių merus, pranešė, kad dėl sparčiais tempais didėjančios Lietuvos piliečių emigracijos atsakomybę turėtų prisiimti ir savivaldybės. Esą, jos nesudarančios patrauklių sąlygų, kurios emigrantus viliotų grįžti į Tėvynę.


„Turi visgi Palangos miesto ligoninė budintį pediatrą ar ne?“ – iškėlė klausimą populiariame socialiniame tinkle palangiškė Ramunė Černeckienė. Moteriai toks klausimas kilo, kai susirgus mažamečiui sūneliui ir atvykus Greitosios pagalbos medikams iš Klaipėdos, jie pasiūlė vežti į Palangos priimamąjį, nors ten pediatro nėra. „Negi Klaipėdos medikai...


Gal labai „nepersūdysime“ jeigu pasakysime, jog komunalininkai yra darbščiausi žmonės kurorte. Tikime, jog rūpintis šiukšlių išvežimu, paplūdimių valymu, žolės pjovimu, gatvių šlavimu, želdynų prižiūrėjimu, gatvių kokybe, apšvietimu – nelengva. Galbūt todėl miesto meras Šarūnas Vaitkus pirmą kartą miesto istorijoje garbės...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius