Skautai ryžtingai siekia sugrąžinti istorinį skautų įkūrėjo lordo Roberto Baden–Povelio gatvės vardo pavadinimą Palangoje

Lietuvos skautai suvienijo jėgas siekdami sugrąžinti istorinį gatvės pavadinimą suteiktą 1933 metais dabartinėje Dariaus ir Girėno gatvės dalyje Palangoje. Gatvės pavadinimas buvo panaikintas kaip ir daugelis kitų gatvių pavadinimų okupacijos metu. Skautai ne kartą ėmėsi pastangų dėl istorinio vardo sugrąžinimo ir 2023 metais ėmėsi ryžtingesnių žingsnių. Organizuojamos parodos, žygiai, susitikimai, filmų peržiūros, diskusijos, komunikacijos kampanija ir kitos akcijos.

Skautiškų renginių maratonas Palangoje

Palangoje visą mėnesį dar iki naujų metų vyko renginių ciklas „Palanga ir skautai”, jo metu Palangos miesto viešojoje bibliotekoje buvo eksponuojama paroda „Pirmoji atgimusios Lietuvos jubiliejine skautų stovykla „Lituanica 93” Palanga” ir įvairūs susitikimai, pokalbiai skautybės tema su režisieriumi, aktoriumi Pauliumi Tamole, LR Seimo nariu Valdu Rakučiu, kun. Viliumi Viktoravičiumi, Plungės skautu Žydrūnu Pilitausku ir kt. Miestiečiai galėjo susipažinti su skautiška istorija, renginiuose susitikti su įdomiais svečiais skautais, kurie dalyvavo atkurtoje skautų organizacijos veikloje ir dabar puoselėja skautų istoriją.

Paulius Tamolė: mūsų darbai turi gerą ir teisingą energiją

„2023 vasarą organizavome didžiausią skautišką renginį jubiliejinę stovyklą „Tarp trijų vandenų.” Joje dalyvavo per 2300 skautų iš Lietuvos kitų pasaulio valstybių. Stovyklos metu pirmą kartą istorijoje turėjome įkūrę tikrą skautišką muziejų su mums brangiais eksponatais – LR prezidento A. Smetonos palapine, skautiškų pašto ženklų ir filatelijos kolekcija, Palangos kurorto muziejaus parengta ekspozicija skirta paminėti skautų įkūrėjo lordo Roberto Baden–Povelio ir 650 britų skautų vizitui Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad mūsų pradėti darbai turi tęstinumą. Stovykla baigėsi, o skautiškas muziejus gyvuoja toliau ir keliauja po Lietuvą pasakodamas apie skautus ir Lietuvos istoriją. Vadinasi mūsų darbai turi gerą ir teisingą energiją,“ – džiaugiasi žinomas režisierius, aktorius ir skautas, minėtos stovyklos  viršininkas Paulius Tamolė.

Minint 90-ąsias skautų įkūrėjo Roberto Baden-Povelio vizito mūsų šalyje metines, Lietuvoje veikiančios skautų organizacijos vasarą kreipėsi į Palangos savivaldybę grąžinti sovietinės okupacijos metu pakeistos gatvės pavadinimą. Šia iniciatyvą pradėjo skautų istorijos tyrimo grupė kartu su Nomeda Bepirštyte. Gatvės pavadinimo sugrąžinimo idėja palaiko Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir nemažai kitų ryškių šalies asmenybių.

Skautai ir istorinis teisingumas

„Skautai yra neatsiejama Lietuvos valstybingumo istorijos dalis. Istorinis teisingumas: dėl Roberto Baden-Povelio vardo gatvės atstatymas svarbus ne tik patiems skautams, bet ir visai pilietinei visuomenei. Džiaugiuosi, jog tiek daug įvairių sričių profesionalų prisidėjo prie skautiškos istorijos projektų puoselėjimo šiais metais. Tikiuosi, jog greitu metu sugrąžintas gatvės pavadinimas pradžiugins Lietuvos žmones bei skautus visame pasaulyje. Vakarų valstybes veikia skautiški muziejai, yra statomi klasikiniai ar modernūs paminklai ir kiti atminimo ženklai,“ – teigia gatvės sugrąžinimo iniciatyvos vadovas „Strateginių Iniciatyvų centro” direktorius Alkas Paltarokas.

BTU akcija Palangoje

Kiekvienais metais prieš Kalėdas skautai visame pasaulyje skleidžia Betliejaus taikos ugnį, šiame tarptautiniame projekte dalyvauja ir Lietuvos skautai nuo atgimimo laikų. Betliejaus takos ugnis aplankė ir Palangą. 

„Betliejaus taikos ugnelės akcija simbolizuoja taiką, susiklausymą, pagarbą vieni kitiems. Kasmet įvairiose pasaulio šalyse skautai neša šią ugnelę į valdžios įstaigas, mokyklas, nevyriausybines organizacijas skleisdami bendrystės ir taikos idėjas. Lankėmės įvairiose Palangos įstaigose ir istorinėje skautų įkūrėjo gatvėje taip siekdami pristatyti ir skautų judėjimą vietos bendruomenei,” – sako Betliejaus taikos ugnies dalinimo akcijos Palangoje koordinatorė skautė Aurelija Mažeikytė.

Svarbūs faktai apie skautus Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje yra apie penkis tūkstančius įvairioms skautiškoms organizacijoms priklausančių narių. Nuo 1918 m. iki 1940 m. skautais Lietuvoje galėjo būti apie 100 tūkst. vyrų ir moterų. Po okupacijos organizacija buvo uždrausta, 1988 m. lapkričio 14 d. atkurta.Įkūrus visos Lietuvos partizanus vienijusį Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį (LLKS) – net penki iš aštuonių 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signatarų buvo tarpukario Lietuvos skautai.Lietuvos skautai priklauso tarptautinėms skautų organizacijomis, tokioms kaip daugiau nei 57 mln. skautų iš 174 šalių vienijančiai Pasaulinei skautų judėjimo organizacijai (angl. Word Organisation of the Scout Movement, WOSM), glaudžiai bendradarbiauja su įvairių Europos ir pasaulio šalių skautais.Lietuvos skautai yra viena iš didžiausių ir aktyviausių jaunimo organizuoju šalyje. Prezidentas V. Adamkus yra skautas, garsūs kultūros, meno ir kitų sričių profesionalai augo su skautiškomis idėjomis.