Tautieti, palangiški,
sekmadienį, birželio 14 d., 12 val. Palangos bažnyčioje bus aukojamos Šv. mišios už gyvus ir mirusius tremtinius, politinių represijų aukas ir jų artimuosius. 13.15 val. Palangos tremtiniai ir bendruomenė rinksis prie Tremtinių kryžiaus pagerbti represijų aukas ir paminėti Gedulo ir vilties dieną.
Palangos tremtinių vardu maloniai kviečiu visus dalyvauti Gedulo ir vilties dienos renginiuose.
Istorinė atmintis yra mūsų atmintis ir gyvuoja tol, kol yra gyvų liudininkų, kol yra žmonių, mačiusių ir patyrusių išgyvenimus, prisimenančių jau praeitimi tapusius dramatiškus asmeninio ir valstybės gyvenimo laikotarpius.
Birželio 14-jąją – Gedulo ir vilties dieną vėl pagerbsime pirmosios ir vėlesnių sovietų okupacinės valdžios vykdytų masinių ir kitokių Lietuvos gyventojų trėmimų, ginkluoto partizaninio pasipriešinimo aukas. Palangoje vis dar yra beveik šimtas gyvų šios istorinės atminties liudininkų, represijas patyrusių asmenų. Dėl sveikatos būklės didelės jų dalies jau nematome viešumoje.
Sovietinė valdžia iš anksto buvo numačiusi sunaikinti visą Lietuvos visuomenės elitą, juos pavadindama liaudies priešais: antisovietiškai nusiteikusius mokytojus, Šaulių sąjungos narius, teisininkus, policininkus, savivaldybių, apskričių tarnautojus, politinių organizacijų vadovus. Juos 1941 metais trėmė pirmuosius. Žmonių areštai buvo vykdomi naktimis, šeimos su mažais vaikais, nėščiomis moterimis iš namų buvo vedami į sunkvežimius ir vežami į geležinkelio stotis. Pagal iš anksto parengtas instrukcijas prieš sodinant į vagonus šeimos vyrai buvo atskirti nuo žmonų ir vaikų ir senų tėvų. Dar prieš masinį civilių trėmimą sovietinė valdžia pradėjo naikinti ir Lietuvos kariuomenės karininkus - buvo sakoma, kad jie vyks į mokymus Maskvoje, tačiau daugybė karininkų buvo sušaudyti. Žinoma, išvežtųjų gyvenimas kalėjimuose, lageriuose, tremtyse yra plačiai aprašyti. Aiškėja, kad sąmoningai buvo laikomi tokiose sąlygose, kad nuolat kęstų badą, šaltį ir mirtų pažeminime. Nėra nieko neįtikėtina, kad ypatingai daug birželio pradžios suimtųjų mirė nuo bado, ligų ir nepakenčiamų gyvenimo sąlygų prie Laptevų jūros, Rešiotų ir kitokiuose lageriuose. Mums žinomi beveik visi taip mirusieji kankiniai.
Dar prieš 1940 metais įvykdytą sovietinę Lietuvos okupaciją Rusijoje buvo sudarytas numatomų Lietuvoje represuoti asmenų sąrašas su daugiau nei 700 tūkst. pavardžių. O 1941 m. birželio 14 -osios represuotų asmenų sąrašas buvo patvirtintas dar kovo mėnesį. Vėliau iki pat paskutinės dienos buvo tik tikslinamas
1948-1952 metais masiškai iš Lietuvos buvo tremiami daugiausia ūkininkai, kurie rėmė partizaninį judėjimą, partizanų ryšininkai, giminyste, bendravimu susiję asmenys. Tačiau jie, skirtingai nuo 1941 m. išvežtųjų, Sibire buvo laukiami kaip vergiška darbo jėga – gyveno ankštuose barakuose, dirbo sunkų fizinį darbą praktiškai be atlyginimo. Daug mirė nuo ligų ir sekinančio darbo.
Po 1944 m. okupacinės valdžios sugrįžimo Lietuvoje veikė 50 tūkst. partizanų, iš kurių 20 tūkst. žuvo. Visus juos reikėjo maitinti, aprengti, apskalbti ir priimti peržiemoti, slaugyti, aprūpinti vaistais. Masiniai trėmimai buvo siekis palaužti Lietuvos partizaninį pasipriešinimą. Nebuvo atsitiktinių ištrėmimų. Visi ištremtieji buvo iš anksto įrašyti į tokių pasmerktųjų sąrašus ir laikomi dalyvavę ir rėmę Lietuvos ginkluotą pasipriešinimą. Pagal tarptautinę teisę okupuotoje valstybėje teisėta valdžia laikoma ginkluoto pasipriešinimo valdžia, o valstybės aukščiausias pareigūnas – ginkluoto pasipriešinimo išrinktas vadovas. Todėl Jonas Žemaitis -Vytautas ir laikomas laikinai ėjusiu Lietuvos valstybės prezidento pareigas.
Tremtys, tremtiniai, ginkluotas pasipriešinimas ir Lietuvos valstybingumo siekio palaikymas okupacijos sąlygomis yra glaudžiai tarpusavyje susijusi visuma. Šiandien vienas iš gražiausių tremtinių tikslų yra istorinės atminties palaikymas, valstybės laisvės gynėjų pagerbimas ir jaunuomenės įtraukimas į istorinės atminties išsaugojimo lauką.
LPKTS Palangos filialo pirmininkas
Leonas Šidlauskas
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Tautieti, palangiški,
2026 06 09 | Rubrika: Miestas
Sekmadienį, birželio 14 d., 12 val. Palangos bažnyčioje bus aukojamos Šv. mišios už gyvus ir mirusius tremtinius, politinių represijų aukas ir jų artimuosius.
Gegužės 8–11 dienomis bus vykdomi šilumos tinklų hidrauliniai bandymai
2023 04 26 | Rubrika: Miestas
Balandžio 21-ąją sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Seime pristatė sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką, kuri yra vienas svarbiausių šios Vyriausybės programoje numatytų darbų. Pertvarkos tikslas – geresnė gyventojų sveikata ir kokybiškesnės sveikatos priežiūros paslaugos.
Laikas namuose su „Tele2“: išskirtiniai pasiūlymai namų internetui, telefonams ir televizoriams
"Palangos tilto" redakcija, 2021 01 15 | Rubrika: Miestas
Dirbant ar mokantis namuose svarbu skirti laiko poilsiui bei malonioms pramogoms. Nauji „Tele2“ pasiūlymai visai šeimai jau laukia jūsų internetinėje parduotuvėje www.tele2.lt. „Šiuo metu svarbiausia išlikti saugiems. Geriausias būdas tai padaryti – leisti laiką namuose su savo šeima. Todėl siūlome ypač patrauklias sąlygas naujiems...
Mirė palangiškis verslininkas Raimondas Karpavičius
Linas JEGELEVIČIUS, 2019 08 11 | Rubrika: Miestas
Raimondai, negaliu patikėti, kad Tavęs jau nėra...Vos prieš metus Tu mane priėmei savo jaukiuose namuose Nidoje, vaišinai riešutais, kurių neberasime Lietuvoje, pasakojai apie jų didelę naudą sveikatai. Žinoma, didžiausias „pasigardžiavimas“ buvo ne jie, o tas įsimintinas pusantros valandos pokalbis su tavimi – apie verslą, politiką, jų užkulisius, sveiką...
Seimo nario A. Vinkaus apsilankymai Palangoje – ne visiems prie širdies 8
Linas JEGELEVIČIUS, 2017 03 13 | Rubrika: Miestas
Socialdemokrato Seimo nario Kretingos-Palangos rinkimų apygardoje Antano Vinkaus apsilankymas mėnesio pradžioje savivaldybės įmonėje UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atsirūgo šios bendrovės direktoriui Konstantinui Skierui, taip pat socialdemokratui. „Man labai skaudžiai kliuvo. Sulaukiau nepatenkintų kai kurių Palangos politikų skambučių, teko aiškintis. Man...
Kaip gyveni, palangiški?
Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 02 22 | Rubrika: Miestas
Ligas ir sunkumus praskaidrina dalyvavimas renginiuose ir visuomeninėje veikloje
Uraganinė liūtis, jūros – dangaus šėlas ir žmogaus „smegenų audros“
Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2015 01 22 | Rubrika: Nuomonės
Nudžiugau, kad ir sausio antroji, jau po 2015-ųjų sutikties fejerverkų, atgaivino pačią smagiausią mano gyvenime svaigomanijos atmainą – „Neramių kojų sindromą“.
Tautinių tradicijų bei amatų šventė „Baltijoje“ – nuotaikingoji Kaziuko mugė
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 03 07 | Rubrika: Jūros vaikai
Antradienį „Baltijos“ pagrindinės mokyklos moksleiviai, mokytojai, besimokančiųjų tėveliai – žodžiu, visa visa bendruomenė nuo mažiausiojo iki didžiausiojo – sukvietė ne tik „baltijiečius“, bet ir visus, norėjusius prisidėti prie jau devintąjį kartą rengiamos smagios pavasario šventės – Kaziuko mugės.
Eimutis Židanavičius: „Sutvarkęs miesto turgavietę, norėčiau imtis ir kurorto sutvarkymo reikalų“
Linas JEGELEVIČIUS, 2010 10 17 | Rubrika: Miestas
Sukako metai, kai UAB „Palangos klevas“, kitaip tariant, miesto turgaus vadovu paskirtas Eimutis Židanavičius. Koks buvo miesto turgus dar prieš metus geriausiai liudija nuotraukos – prišnerkšti kampai, tuščios turgaus erdvės, maisto produktai, neapsaugoti nuo oro sąlygų – saulės spindulių ar lietaus, sužvarbę ir pikti turgaus prekeiviai bei, svarbiausia, ne itin dideli turgaus pirkėjų...
