Tekančios Saulės gyventojai laukiami ir pajūryje

Rasa GEDVILAITĖ, 2011-03-20
Peržiūrėta
2673
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Tekančios Saulės gyventojai laukiami ir pajūryje

Japonams pastaruoju metu tenka išgyventi itin neramius laikus. Po cunamio ir dviejų žemės drebėjimų, užklupusių Japonijos šiaurės rytų ir pietinę pakrantę policijos duomenimis dingo arba žuvo maždaug 11 tūkstančių žmonių. Oficialiai patvirtinta bemaž 4 tūkstančiai mirčių. Užklupti didžiulės katastrofos japonai išgyvena ypatingai sunkias akimirkas. Netoli Palangos, Kretingos rajone įsikūręs „Japoniškas sodas“, jo puoselėtojas Šarūnas Kasmauskas taip pat jaučia šios skaudžios nelaimės padarinius, nes kaip pats papasakojo, su ten gyvenančiais japonais bendrauja kasdien. Šiuo metu renkamos lėšos jų kelionei čia.

 

Gyvenimas visgi nestovi vietoje

„Jau keletą metų Lietuvoje japonai kuria didžiausią Europoje japonišką parką šalia Palangos, Kretingos rajone. Šis parkas jau porą metų yra lankomas tiek į Palangą atvykstančių poilsiautojų, tiek specialiai tam atvykstančių lankytojų iš įvairių šalių. Lankytojai jau spėjo susibičiuliauti su Lietuvai kuriančiais japonais, todėl jie uoliai siūlo savo pagalbą. Mano telefonas nuolat skamba“, - atskleidė Š.Kasmauskas, drauge su japonais kuriantis japoniškąjį sodą.

Keisčiausia, o gal labai įkvepiama yra tai, jog japonai net ir tokiomis situacijomis sugeba išlikti ramūs. Gal todėl, kaip paminėjo Š.Kasmauskas, jog jų kitoks tikėjimas. „Tų žmonių, su kuriais bendraujam, ypatingai stichinė nelaimė nepalietė, nieko nesugriovė, tačiau baiminamasi radiacijos“, - apie pasekmes užsiminė japoniško sodo kūrėjas. Žinoma, ruošiamasi evakuacijai, sandarinami langai, jog apsisaugoti, tačiau vis tik gyvenimas nestovi vietoje. Pasak Š.Kasmausko, žmonės toliau sėja laukus, nors neaišku, kas iš tokio derliaus gali išaugti. „Veikt kažką reikia. Nors ir ten pavasaris, žmonės dirba laukuose, bet ar bus įmanoma užaugintą derlių valgyti. Dirba iš inercijos, nors suvokia, kas gali įvykti bet kurią akimirką. Tačiau vien besiklausant žinių gali prasidėti panika“, - atskleidė dabartinio japonų gyvenimo detales kretingiškis.

 

Ruošiamasi sutikti japonus

Kaip papasakojo Š.Kasmauskas, kasdieninis bendravimas su japonais atskleidžia daug jų dabartinio gyvenimo niuansų. Jau savaitė nėra kuro, ribojamas elektros energijos vartojimas, trūksta maisto, vandens. Natūralu, jog žmonėms tenka evakuotis, tačiau ne visi turi tokią galimybę. „Reikia nepamiršti, kad Japonija – sala, turinti apie 130 milijonų gyventojų, žmonės gana uždari, didžioji dalis kalba tik japoniškai. Klostantis esamiems įvykiams, kur dingti. Prie žemės drebėjimų, cunamių jie pripratę, bet radiacija nematoma, tarp dantų negirgžda“, - konstatavo japoniško sodo įkūrėjas. Pasak jo, atvykę emigrantai grįžta namo, o japonai laukiami Kretingos rajone įsikūrusiame japoniškame sode. „Mes stengiamės padėti bent tiems, kuriuos pažįstame. Suteikti jiems galimybę. Juk esame vienos Žemės Motinos vaikai“, - kalbėjo kretingiškis. Būtent dėl šios priežasties japoniškame sode verda darbas – ruošiamasi sutikti atvykstančius draugus.

 

Badu tikrai nemirs

„Daug žmonių skambina ir siūlo užleisti kambarį ar butą atvykstantiems japonams. Šiuo metu mes organizuojame bent jau mums pažįstamų japonų ir jų šeimų atvykimą, apgyvendinimą, maitinimą. Japonai juokauja, kad čia aplink kuriamą parką daug žemės, tai badu nemirsim, patys užsiauginsim maisto“, - atsiliepimus atpasakojo vyras. Pasak jo, dabar svarbiausia yra visų galinčių prisidėti parama. Tai, jog žmonės nėra abejingi, jau buvo įrodyta, netylantys skambučiai, kuriais žmonės išsako norą bet kokiais būdais padėti. Tai padaryti galima.

„Šiuo metu renkame lėšas nupirkti bilietus jiems atvykti į Lietuvą. Norintiems ir galintiems padėti dėkojame japonų vardu“, - puikią misiją vykdydamas kalbėjo Š.Kasmauskas.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Prieš metus palangiškis Edvinas Vygontas namuose, dirbdamas prie kompiuterio, nukrito nuo savo namų antrojo aukšto antresolės ir susilaužė stuburą. 


Sekamdienį Kretingos rajone įvyko tragiška avarija. Pranešama, jog nelaimės metu žuvo du vyrai, dar trys asmenys buvo sužaloti. 


Kaip informavo „Palangos tiltą“ Jurgita Vanagė, Palangos mero patarėja, įmonių, įskaitant UAB, vadovų visos pareigybės šiuo metu yra užimtos. Šiuo metu laisvos yra dviejų biudžetinių įstaigų – Palangos miesto botanikos parko direktoriaus ir Palangos sanatorinės mokyklos direktoriaus – pareigybės. PT info


Šalies gyventojai vis labiau pasitiki profesinėmis sąjungomis, bet jų nariais tapti ryžtasi ne kiekvienas. „Mūsų tikslas – kad kiekvienas darbuotojas, kokį darbą jis dirbtų, jaustųsi oriai tiek dėl atlyginimo, tiek dėl požiūrio į jį.


„Laukinių vakarų salūnas“ – legenda tapusi Palangos vieta, pagarsėjusi visai ne iš gerosios pusės. Basanavičiaus gatvėje laisvai besiliedavę pigūs alkoholiniai gėrimai lyg magnetas traukdavo skandalingas konfliktines situacijas.


Daugeliui šalies savivaldybių tarybų narių vos ne iki cento išgrandant leidžiamą paimti išmoką, pasirodo, yra ir vietos politikų, kurie biudžeto nemelžia.


Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos...


Penktadienį, vasario 4 d., su Palangoje besilankiusiu aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir Valstybinių miškų urėdijos generaliniu direktoriumi Valdu Kaubre kurorto meras Šarūnas Vaitkus, Seimo narys Mindaugas Skritulskas ir kiti Savivaldybės administracijos darbuotojai aptarė pajūryje prasiautusios audros sukeltus padarinius bei iškilusios problemos sprendimo būdus.


Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad iki 2020 m. labiausiai paplitusia ir daugiausia mirčių lemiančia liga taps depresija. Prognozė ypač aktuali lietuviams – mūsų šalis, pagal suvartojamą antidepresantų kiekį, jau dabar yra antroji Europos Sąjungoje, o nuo 2000 m. iki dabar susirgimų skaičius išaugo dvigubai.


Japonams pastaruoju metu tenka išgyventi itin neramius laikus. Po cunamio ir dviejų žemės drebėjimų, užklupusių Japonijos šiaurės rytų ir pietinę pakrantę policijos duomenimis dingo arba žuvo maždaug 11 tūkstančių žmonių. Oficialiai patvirtinta bemaž 4 tūkstančiai mirčių. Užklupti didžiulės katastrofos japonai išgyvena ypatingai sunkias akimirkas. Netoli Palangos, Kretingos rajone įsikūręs...


Renginių kalendorius