Tikrų palangiškių užkaboriuose...
Palangos miestelėnai teigia, jog tikras palangiškis yra tas, kuris gimė šiame mieste ant Baltijos kranto. Tačiau ar to pakanka? Ar tik įrašas „Palanga“ asmens dokumentuose, kur pažymima gimimo vieta, jau leidžia vadintis garbingu palangiškio vardu, ir kalbėti už daugelį kitų, tikrai ne mažiau vertų šio vardo? Atsakymas paprastas: ne, nepakanka. Reikia dar ir labai nuoširdžiai mylėti savo miestą, savo kraštą, jį puoselėti, labiausiai rūpintis ne kur nors palaukėje augančiais brūzgynais, lyg neįkainojamu perlu, o čia pat, šiapus ir anapus savojo kiemo tvoros esančiais daug didesniais lobiais.
Deja, kai kurie Palangos verslininkai meilę savo miestui, savo bendriesiems namams supranta tik nupieštą ant banknoto. Jiems nesvarbu nei kitų tikrųjų palangiškių problemos, nei visų miestelėnų bendri reikalai. Tad ką jau bekalbėti apie meilę savo krašto kultūrai, o ypač istorijai?
Praėjusį ketvirtadienį, šviečiant šiltai pavakario saulutei, pasivaikščiojome ten, kur neblizga spalvingos „tikrų palangiškių“ restoranų, viešbučių iškabos, kur vargu ar kada nors užsuka kultūringas poilsiautojas. Paėjėti reikėjo labai nedaug – gal tik 15-20 metrų į kairę nuo prestižinės J.Basanavičiaus gatvės. Ton pusėn, kur, ačiū Dievui, dar galima pamatyti tūkstantį metų menančias senąsias, reliktines kopas. Šiandien dar galima, bet ar jos tebebus rytoj?..
Bet kuris, ne tik Lietuvos, gyventojas galėtų pavydėti J.Basanavičiaus gatvėje įsikūrusių restoranų, kavinių šeimininkams išpuoselėtos tvarkos. Dabar, tik pradedant įsibėgėti vasaros sezonui, visur spindi ideali švara ir tvarka. Tačiau tai – tik paradinė pusė...
Palangiškis architektas, Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus straipsnyje „Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis“ rašė: „Įdomiausias gamtos darinys, labai primenantis žmogaus sukurtus įtvirtinimus, yra šalia J.Basanavičiaus gatvės. Šių paslaptingų pylimų pjūvyje, padarytame archeologų, nebuvo jokių žmogaus rankų darbo pėdsakų, o šurfai ir gręžiniai parodė, jog ir aikštelėje nėra jokių kultūrinių sluoksnių. Tų „įtvirtinimų“ atsiradimo kaltininku reikėtų laikyti pajūrio vėjus, kurie, senųjų palangiškių pasakojimu, virš šioje vietoje buvusio žvejo Erliaus daržo tvorų supūtė taisyklingos formos smėlio kopas.“
Taip archeologas kalbėjo apie senąsias reliktines kopas, jau skaičiuojančias apie tūkstantį metų. Gaila, bet restorano „Elnio ragas“ šeimininkui, taip skambiai pavadinusiam savo įstaigą ir labai energingai kovojančiam už medžių išsaugojimą Palangos apylinkėse, tai nė motais. Atvirkščiai, kamuojamas nenumaldomo noro turėti kuo daugiau, save vadinantis Palangos senbuviu žmogus pasikėsino į reliktines kopas ir negailestingai jas niokoja.
Senosios reliktinės kopos kenčia ne nuo vieno žmogaus, sėkmingai plėtojančio restoranų verslą J.Basanavičiaus gatvėje. Jei žmogus save vadina Žemaičių kultūros draugijos nariu, vadinasi, būtent kultūros ir jos šimtmečius skaičiuojančių vertybių išsaugojimas turėtų būti svarbiausias prioritetas. Deja, apie tai viešbučio „Lašas“ gaspadorius galvoja kitaip. Jam, matyt, reliktinės kopos, šalia kurių Palangos krašto istoriją šimtmečiais kūrė senieji pajūrio gyventojai, yra tik paprasta smėlio krūva.
Kiekvienas verslininkas, ypač savo verslą sukūręs J.Basanavičiaus gatvėje, kasmet stengiasi kuo labiau pasipuošti, pasidabinti naujomis spalvomis. Tačiau ryškiai raudonos lūpos ir graži suknelė ne visada yra tikrasis paveikslas. Tvarkingas „Prekybos centras“ iš prestižinės kurorto gatvės pusės nė iš tolo neprimena šio vaizdelio. Arba atvirščiai, žiūrint viskuo užgriozdintus balkonus sunkiai įmanoma įsivaizduoti, jog jau kitoje pastato pusėje blizganti parduotuvė...
Ar pietaujant „Elnio rage“, gurkšnojant vyną kiltų mintis, kad visai netoliese gali būti štai toks „kariškas vaizdelis“? Vargu. Viduje bei „paradinėje“ pusėje nieko panašaus nepamatysite. Tačiau sugalvoję sužinoti, kur yra ir kaip atrodo reliktinės Palangos kopos, geriau tokios minties atsisakykite, nes teks pasižvalgyti ir po minėto restorano užkaborius...
Šioje, medžių pavėsiais nuostabioje vietoje kažkada vaikščiojo, ant vieno iš reliktinių kopų pastatytoje altanoje gurkšnojo arbatą nepalyginamai kultūringesni žmonės. Tačiau iš anų laikų išliko tik nežymūs pėdsakai. Šiandien dažnai galima išgirsti nemažai Palangos valdžią bei komunalininkus liaupsinančių žodžių: esą, jų dėka puikiai tvarkoma J.Basanavičiaus gatvė, kasdien ir kitomis gatvėmis važinėja birbiančios šluotos. Atrodytų, kad kurorte sunku būtų ir su žiburiu surasti didesnę šiukšlę.
Taip manantys apsirinka. Tik keliolika metrų pasitraukus nuo prestižinės Palangos gatvės atsiveria štai toks vaizdelis. Netoliese vaikštinėję palangiškiai teigė, jog aplinkos tvarkdarių čia nepastebėjo nuo pat sezono atidarymo dienos, o gal ir dar seniau juos matė...
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Palangoje pernai gimė 145 kūdikiai, mirė 254 gyventojai, užpernai gimė 151, mirė 263
Linas JEGELEVIČIUS, 2024 09 14 | Rubrika: Miestas
Pastaraisiais metais Palangoje žmonių miršta beveik dukart daugiau nei gimsta kūdikių. Kaip „Palangos tiltą“ informavo Žaneta Žulkuvienė, Palangos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, 2022 metais Palangoje gimė 151 kūdikiai, mirė 263 gyventojai, 2023 metais gimė 145, mirė 254. Tiesa, Palanga yra viena iš nedaugelio savivaldybių šalyje su teigiamu gyventojų saldo – į ją...
Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės – tai 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos pabaigos.
Mandatų naujoje miesto Taryboje siekia 194 kandidatai, priklausantys 9 partijoms, mero posto – 8 kandidatai
Linas JEGELEVIČIUS, 2023 01 17 | Rubrika: Miestas
Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos...
Nors šią vasarą Palangai prireikė mažiau geriamojo vandens negu praėjusiais metais, vandentvarkininkų pajamas sparčiai didina gausėjantys nuolatiniai vartotojai.
Kristijonas Matonis: "Mano apsisprendimą lėmė paprastas suvokimas: reikia ir kažkas turi tuo užsiimti, tad kodėl ne aš?"
Linas JEGELEVIČIUS, 2020 04 06 | Rubrika: Miestas
Suprasdamas, kokią didelę svarbą savanorystė turi dabar, esant ekstremaliai situacijai šalyje, „Palangos tiltas“ skelbia seriją mini-interviu su Savivaldybės savanoriais, kurie jau padeda žmonėms esantiems saviizoliacijoje, miesto senjorams. Pirmasis mūsų pašnekovas – Savivaldybės darbuotojas Kristijonas Matonis.
Miesto gimtadieniui – paroda „Palanga leidiniuose, dokumentuose, nuotraukose“
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 04 07 | Rubrika: Miestas
Pirmąkart švęstos Palangos dienos vainikuotos netradicine Viešojoje bibliotekoje surengta paroda „Palanga leidiniuose, dokumentuose, nuotraukose“. Vieną dieną vykusioje parodoje pristatyti neeiliniai eksponatai, liudijantys mūsų miesto istoriją. Nuo dešimtos valandos į Palangos miesto viešąją biblioteką iki pat 15 valandą skelbto klasikos atlikėjų...
Kuris poetas artimesnis – ar tas, kuris tą patį pasako paprastai, ar tas, kuris paklaidina?
Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2013 12 02 | Rubrika: Miestas
Tokią aikštingą ir atšiaurią žiemą ypač sunerimę buvo Lietuvos upių pakrančių gyventojai, – kuo arčiau upės, tuo labiau niaukstėsi: „ Kiaurą parą privalome stebėti upės elgseną, ledų sangrūdas, kad požeminės srovės, „kunkulai“ neišstumtų ledų į krantą, o tada... o tada... ne tik turtui gali būti „amen“. Upė upei nelygi. O gal kitaip...
Aštuntosios A. Mončio dienos jau stebina ir dar stebins meno lobiais
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 08 08 | Rubrika: Miestas
Antradienį simboliniu P. Lapės parodos uždarymu bei B. Šarkos performansu „TAKA“, kurį menininkas pavadino mišiomis už prieš 20 metų Anapilin išėjusį skulptorių Antaną Mončį bei dailininką Praną Lapę, prasidėjo aštuntosios A. Mončio dienos, iki kitos savaitės pabaigos kviečiančios gėrėtis garso, vaizdo, žodžio menu.
Žymūs palangiškiai: „Vien Palangos vizijų nepakanka - reikia jas įgyvendinti“
Rasa GEDVILAITĖ, 2011 02 01 | Rubrika: Miestas
Pastaruoju metu kurorte vis aktyviau diskutuojama, kaip sukurti modernesnį kurortą ir jame geresnį gyvenimą žmonėms. Natūralu, jog metams bėgant ir situacijai menkai tesikeičiant žmonėms patikėti kažkuo geresniu pernelyg sunku. Apie dabartinę Palangą su „Palangos tiltu“ sutiko padiskutuoti Palangos miestą jau daugelį metų garsinantys, nepaisant jos klestėjimo ar nuosmukio, žymūs palangiškiai.
Tikrų palangiškių užkaboriuose...
Aistas MENDEIKA, 2009 06 13 | Rubrika: Miestas
Palangos miestelėnai teigia, jog tikras palangiškis yra tas, kuris gimė šiame mieste ant Baltijos kranto. Tačiau ar to pakanka? Ar tik įrašas „Palanga“ asmens dokumentuose, kur pažymima gimimo vieta, jau leidžia vadintis garbingu palangiškio vardu, ir kalbėti už daugelį kitų, tikrai ne mažiau vertų šio vardo? Atsakymas paprastas: ne, nepakanka. Reikia dar ir labai nuoširdžiai mylėti savo...
