Už iš istorijos dulkių ir pelenų naujam gyvenimui pakilusio Kurhauzo – ryžtingi veiksmai ir diplomatija

Linas JEGELEVIČIUS, 2013-12-12
Peržiūrėta
1931
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

2002 m. rugpjūčio 25 d., 11 val. 20 min.
2002 m. rugpjūčio 25 d., 11 val. 20 min.

Rytoj Palangoje – šio tūkstantmečio didžiausias miesto įvykis: po renovacijos bus iškilmingai atidarytas Kurhauzas. Bylojąs Palangos miesto istoriją, menąs Lietuvos didžiavyrių ir aukštuomenės žingsnius, piktavalių užsakymu padegtas,  beveik 10 metų stūksojęs ir vadintas gėdingu „vaiduoklio“ vardu, šios Palangos miesto savivaldybės Tarybos ir ypač mero Š. Vaitkaus pastangomis prikeltas Kurhauzas rytoj pradės naują gyvenimą – daugiau kaip 200 svečių rinksis į iškilmingą Kurhauzo atidarymą. Ir ne tik – rytoj Palanga iškilmingai perduos Lietuvos kultūros sostinės vardą 2014-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinei – Panevėžio miestui, bus įteikti Palangos miesto 760-ųjų metų jubiliejiniai medaliai.
„Palangos tiltas“, skyręs didelį dėmesį Kurhauzo atstatymo darbams, šiandien nori skaitytojams priminti, kokią praeitį byloja Palangos miesto simbolis, kokie Palangos žingsniai lydėjo Kurhauzo atgimimą.
Apie tai mena jau archyvinė-dokumentinė „Palangos tilto“ sukaupta medžiaga, mūsų straipsniai.
Kad būtų aiškesnė įvykių seka, pateikiame mūsų laikraštyje publikuotus straipsnius apie Kurhauzą chronologine tvarka.

2011-ųjų balandžio 18 d.:

„Palangos vasaros
estradoje premjeras
Andrius Kubilius
prisiminė jaunystėje šokinėjęs per jos tvorą vengdamas mokėti už koncertus”

...Vakar šalies premjeras Andrius Kubilius vizitą baigė Palangoje. Premjeras jau prieš mėnesį, dar neišrinkus naujojo Palangos mero, buvo suplanavęs šį vizitą...
 ...Naujo Palangos mero pageidavimu, ministras pirmininkas pirmiausia trumpam stabtelėjo prie Palangos kurhauzo ir vasaros estrados. „Mane čia lankantis apninka nostalgija. Prisimenu, kaip būdamas jaunas, nenorėdamas mokėti už bilietus, per tvorą su draugais į estradą šokinėdavome. Čia ir mano būsima žmona koncertuodavo. O kai sulaukiau vaikų, vasarodamas Palangoje, mėgau vaikų vežimėlį stumdyti vasaros estradoje. Paprastai vaikai čia labai giliai miegodavo“, – A. Kubilius dalijosi prisiminimais apie vasaros estradą. Nors gausi Palangos tarybos ir administracijos svita, vadovaujama mero Š. Vaitkaus, gaudė kiekvieną premjero žodį stengdamiesi išgauti jo pažadą dėl Kurhauzo ir vasaros estrados atstatymo, premjeras šykštėjo kokių nors pažadų...

2011-ųjų lapkričio 8 d.:

Savivaldybė tikisi pinigų „Kurhauzo restauracijai, G. Jacka – prie
suskilusios geldos”

 Kurhauzo restauracija tampa vis labiau pasiekiama: šiek tiek daugiau kaip prieš savaitę buvo paskelbta Klaipėdos įmonė, laimėjusi konkursą atlikti Kurhauzo techninį projektą, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetas rytoj paskelbs, ar, kaip buvo preliminariai vasarą sutarę Palangos meras Š. Vaitkus su Vyriausybės vadovu A. Kubiliumi, bus šalies biudžeto tvirtinimui Seime teikiamas siūlymas kitų metų biudžete numatyti 1 milijoną litų Palangos kurhauzo atstatymui...
 Kurhauzo techninį projektą atlikti konkurso būdu buvo atrinkta viena Klaipėdos projektavimo įmonė, kuri atliks projektavimo darbus už 172 tūkstančius litų.
...Po Vyriausybės posėdžio kurorte vasarą buvo priimtas ir kitas svarbus sprendimas, atvėręs kelią planavimo sąlygoms Kurhauzo techniniam projektui gauti ir, jas gavus, vėliau parengti patį techninį projektą – Lietuvos Respublikos vardu buvo įregistruotas 2000 metų detaliojo plano sprendinius atitinkantis 52,7 arų sklypas.
Įregistravus Registre šį sklypą, atstatyti savivaldybei priklausančią Kurhauzo dalį ir numačius tam finansavimą atstatyti Kurhauzą neliko kliūčių.
Š. Vaitkus tokį sprendimą vasarą vadino „dideliu žingsniu“.
„Jau tai, kad pati valstybė šį žemės sklypą įregistravo savo vardu yra didelis pasiekimas. Nei Savivaldybė, nei Jackų šeima negali diktuoti valstybei, kokį žemės sklypą suformuoti“, – sakė meras.

2012-ųjų kovo 15 d.:

„Palanga sučiupo
išslystančius kaip
detektyve 700
tūkstančius litų Kurhauzo restauracijai”

Finansų ministerijos parengtame 2012-ųjų metų Privatizavimo fondo (PF) lėšų dalies paskirstymo projekte, kuris turėjo būti pateiktas Vyriausybei praėjusį pirmadienį, nebuvo numatytas finansavimas Palangos kurhauzo restauracijai, nors 700 tūkstančių litų Vyriausybė tam buvo pažadėjusi. Apie nemalonų netikėtumą meras Šarūnas Vaitkus sužinojo  praėjusį penktadienį „tradiciškai“ lankydamasis Vyriausybės kanceliarijoje.
...Visos Palangos pastangos gauti Vyriausybės žadėtus 700 tūkstančių litų Kurhauzo restauracijai galėjo nueiti šuniui ant uodegos, jei ne laimingas atsitiktinumas ir mero nuolatinis rūpestis didžiausia miesto žaizda.
Praėjusį penktadienį trumpai susitikęs su Vyriausybės kancleriu Deividu Matulioniu, Š. Vaitkus jam priminė Vyriausybės praėjusių metų vasarą duotus pažadus dėl lėšų skyrimo Kurhauzo atstatymo darbams.
„Kancleris man pasakė, kad pirmadienį šių pinigų skyrimo klausimas bus svarstomas Vyriausybėje kartu su kitomis programomis, pretenduojančiomis į Privatizavimo fondo lėšų paskirstymą“, – sakė Š. Vaitkus.
Netrukus Palangos miesto vadovui paskambinęs D. Matulionis paragino Š. Vaitkų kuo skubiausiai paruošti papildomus dokumentus, įrodančius Kurhauzo restauracijos būtinybę, ir būtinai atvykti antradienį į kanclerio specialiai organizuojamą Ministro pirmininko tarnybos posėdį.
Jame sukviestiems atsakingų žinybų vadovams ar atstovams pats Palangos meras, D. Matulionio sumanymu, turėjo dar kartą pagrįsti būtinybę skirti 700 tūkstančius litų Kurhauzui.
 Vyriausybė per Kultūros programą jau buvo šiems metams skyrusi 300 tūkstančių litų tam tikslui.
Kitą pažadėto milijono dalį Kurhauzui Vyriausybė buvo numačiusi skirti tvirtinant šių metų biudžetą, tačiau, veržiantis „diržus“, lėšos nebuvo skirtos, bet Vyriausybė pažadėjo, kad 700 tūkstančiai litų bus skirti pavasarį iš Privatizavimo fondo lėšų.
„Man buvo paaiškinta, kad pirmadienį įvykusiame Vyriausybės posėdyje, kuriame paprastai dalyvauja ministerijų vadovai, Kultūros ministerija suabejojo dėl papildomų lėšų skyrimo Kurhauzui būtinybės, dėl to finansavimo eilutės ir neatsirado Finansų ministerijos parengtame projekte“, – prisiminė Š. Vaitkus.
...Palangos kurhauzas finansavimo projekte atsirado po posėdžio Vyriausybės tarnyboje antradienį. Š. Vaitkus į Vilnių lėkė su Tarybos nariu Mindaugu Skritulsku nešini krepšiu, pilnu dokumentų apie Kurhauzą.
„Pirmadienį savivaldybėje  teko gerokai visiems paplušėti, kad būtų skubiai surinkti papildomi dokumentai, įrodantys Kurhauzo atstatymo svarbą“, – prisiminė meras.
Pasitarime antradienį, Š. Vaitkaus prašymu, dalyvavo ir Seimo narys Pranas Žeimys, kuris puikiai išmano valdžios koridorius.
... „Atsivežiau į Vilnių šūsnį bylų, vertinimų ir sąmatų. Šnekėjau posėdyje neilgai, bet į trumpą kalbą sudėjau visą įmanomą argumentaciją, kad būtų įveiktos Kultūros ministerijos atstovo abejonės ir skirtos lėšos Kurhauzui“, – Š. Vaitkus sakė „Palangos tiltui“.
Merui teko aiškinti Kultūros ministerijos viceministrui, kad Kurhauzo atstatymo svarba – ne vien tik reprezentacinė.
„Ne tik tokia, bet ir kultūrinė, ir istorinė“, – pabrėžė kurorto vadovas.

2012-ųjų balandžio 26 d.:

„Patvirtinta Kurhauzo
restauracijos programa, bus skelbiamas
restauratorius”

Kurhauzo restauracijos pradžia tapo dar artimesnė: trečiadienį Vyriausybė patvirtino  Kurhauzo mūrinės dalies restauracijos ir pritaikymo viešajai kultūrinei paskirčiai programą. Jai įgyvendinti Vyriausybė anksčiau skyrė 700 tūkst. litų. VĮ „Lietuvos paminklai“ jau gegužės 9-ąją paskelbs, kuri įmonė laimėjo viešųjų pirkimų konkursą atlikti restauraciją. Bet Kurhauzo bendrasavininkas G. Jacka nerimsta – anot Kultūros paveldo departamento direktorės D. Varnaitės, jis skundžia savivaldybės sprendimus, kad sustabdytų restauracijos pradžią.
 Jeigu teismas neiškrės pikto pokšto, Kurhauzo restauracijos darbai bus pradėti jau šią vasarą.
Meras Šarūnas Vaitkus jau buvo sakęs anksčiau, kad darbai turėtų prasidėti vasaros pradžioje.
Be Vyriausybės 700 tūkstančių litų dar 300 tūkstančius litų restauracijai skyrė Kultūros paveldo departamentas iš Paveldotvarkos programos, Palangos savivaldybė pastato restauracijos projektui numatė 172 tūkstančius litų, restauracijai – 400 tūkstančius litų.

2012-ųjų gegužės 31 d.:

„Dešimt metų žiojėjusi žaizda ėmė gyti!”

Pagaliau! Pagaliau Palangos kurorto piktžaizdė – Kurhauzas – nyks. Pagaliau miesto valdžiai pavyko rasti išeitį iš Kurhauzo bendrasavininko vingrybių...
...Trečiadienį į pastato restauracijos pradžios iškilmes prie Kurhauzo rinkosi gausus būrys miesto valdžios ir visuomenės atstovų, atvyko Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė I. Varnaitė, VĮ „Lietuvos paminklai“, kuri yra restauracijos darbų užsakovė, direktorius V. Drumstas, premjero A. Kubiliaus patarėjas J. Survila, Seimo narys P. Žeimys, Kultūros ministras A. Gelūnas, restauracijos darbų vykdysiančios UAB „Pajūrio restauratorius“ direktorius A. Kliukas.
Į Palangos kurhauzą įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms, Palangos savivaldybės Tarybos sprendimas ir net Šv. Agotos duonos gabaliukai paliudys pastarųjų metų Palangos valdžios ir ypač jo mero Šarūno Vaitkaus pastangas kuo greičiau pradėti sudegusio miesto simbolio restauraciją.
Beveik dešimtmetį didžiausio šalies kurorto gyventojų bei svečių akis badę Kurhauzo degėsiai ims nykti – vietoje jų iškils kultūrinės paskirties statinys – Palangos miesto rotušė.
 Paskelbiant restauravimo darbų pradžią, simbolinę ceremoniją pradėjęs Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus neslėpė jaudulio: „Patikėkite, jaudinuosi: ko gero, šiandien yra pati laimingiausia mano diena per dešimtmetį, – prisipažino kurorto meras. – Su Kurhauzo atgimimu prasideda ir Palangos atgimimas“.
Nė vienam Palangos merui iki šiol nepavyko rasti išeities dėl teisinių ginčų su Kurhauzo bendrasavininku G. Jacka, kuris reikalavo, kad savivaldybė išpirktų jo Kurhauzo dalį.
2012-ųjų liepos 9 d.:

„Kurhauzo restauracijos tempai nustebino
premjerą A. Kubilių”

Praėjusį ketvirtadienį Palangoje apsilankęs premjeras Andrius Kubilius, lydimas kurorto mero Šarūno Vaitkaus, apsilankė prie Kurhauzo bei domėjosi šio istorinio pastato restauracijos eiga. Ministrą pirmininką domino, kokie darbai jau atlikti, kada planuojama pabaigti Kurhauzo išorės restauraciją. A. Kubilius taip pat teiravosi, ar šio pastato bendrasavininkiai – Jackų šeima – planuoja tvarkyti jiems priklausančią Kurhauzo dalį bei kokios priemonės paspartintų visos šios kultūros vertybės restauraciją.
„Aš galvojau, kad padaryta bus gerokai mažiau. Tai, kad mes čia esame 19.30 val., o darbai vyksta, rodo, kad tikrai tempai yra dideli“, – apžiūrėjęs Kurhauzą sakė A. Kubilius.

2012 m. spalio 22 d.:

„Rekonstrukcijos pradžiai Vyriausybė Palangai
skyrė 2 milijonus litų”

Spalio 18-ąją ūkio ministras R. Žylius pasirašė įsakymą, kuriuo pakeitė Viešosios turizmo infrastruktūros valstybės planuojamų projektų, siūlomų finansuoti pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“ sąrašą, kuris buvo patvirtintas rugsėjo 13-ąją.
Naujuoju įsakymu į sąrašą įtraukiamas dar vienas punktas, kuriuo numatoma Palangos miesto savivaldybės administracijai Vasaros koncertų salės Palangoje rekonstravimo pirmajam etapui skirti 2 mln. Lt.

2012-ųjų spalio 25 d.:

„Kurhauzo restauracija: netrukus miesto
promenadą darkiusi
tvora pasitrauks”

Gegužės 30-ąją pradėtas restauruoti beveik dešimt metų sudegusiais pastato griaučiais palangiškius ir miesto svečius gąsdinęs Palangos kurhauzas mažiau nei per pusę metų atgavo savo grožį. Kol kas praeiviai į restauruotąją Savivaldybei priklausančią vieno iš kurorto simbolių dalį žvelgia pro tvorą, tačiau iki lapkričio vidurio jos turėtų nelikti.
Einantys pro Kurhauzą juosiančią tvorą, kurios dalis palei J. Basanavičiaus gatvę papuošta istorinėmis šio pastato nuotraukomis, palangiškiai ir atvažiuojantys į kurortą poilsiautojai, dažniau apsilankantys Palangoje, jau nuo vasaros antrosios pusės nebemato – o gal jau net baigia pamiršti – degėsių krūvos, kuria kurorto simbolį buvo pavertęs 2002-ųjų rugpjūčio
25-osios gaisras. Jau liepos 18-ąją čia švęstos kazilinės, rugpjūčio antroje pusėje Savivaldybei priklausanti restauruojama mūrinė Kurhauzo dalis pasipuošė nauju stogu.

2013-ųjų vasario 11 d.:

„Valstybės vardu KPD sieks perimti Jackų
šeimai priklausančią
Kurhauzo dalį”

Valstybės vardu Kultūros paveldo departamentas (KPD) apsisprendė Jackų šeimai priklausančią Palangos kurhauzo dalį perimti į savo nuosavybę. KPD kreipėsi į teismą, kad būtų apribota Jackų šeimos teisė disponuoti savo pastato dalimi. Prieš tai departamentas pranešė Gediminui Jackai, vienam Kurhauzo bendrasavininkų, kad KPD neleis jam net pradėti atstatymo darbų projektavimo. „Jis turėjo šimtą galimybių tai padaryti anksčiau. Neabejoju, tokį leidimą išdavus, projektavimo darbai būtų vilkinami“, – „Palangos tiltui“ sakė KPD direktorė Diana Varnaitė.
KPD skundas teismą turėtų pasiekti artimiausiu metu.
„Dabar laukiame patvirtinimo, kad byla yra priimta nagrinėjimui. Kol teismas priims sprendimą, prašysime jo paskirti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti Jackoms priklausančią pastato dalį“, – sakė D. Varnaitė.
...Anot direktorės, ji turi „vilčių“, kad teismas patenkins KPD skundą dėl Jackų.

2013-ųjų liepos 8 d.:

„Palangos kurhauzas visu grožiu nušvis dar šiais metais”

 Palangos miesto savivaldybės, valstybinės įmonės „Lietuvos paminklai“ ir UAB „Pamario restauratorius“ atstovai pasirašė sutartį dėl Palangos kurhauzo pastato mūrinės dalies pritaikymo visuomenės poreikiams darbų. Kurorto meras Šarūnas Vaitkus neabejoja, jog šiandieninės sutarties pasirašymas – didžiulis žingsnis link dešimtmetį laukto rezultato – galimybės po gaisro atstatytą Kurhauzą perduoti kultūros visuomenės poreikiams.
...Restauracijos darbų tempai stebino daugelį – gegužės pabaigoje į Kurhauzo griuvėsius įmūrijus simbolinę kapsulę su laišku ateities kartoms, prieš Kalėdas restauruotas pastatas jau puošė Palangos centrą. Šie darbai atsiėjo 1,8 mln. litų.
Artimiausiu metu restauratoriai imsis aktyviai darbuotis pastato viduje – iki žiemos planuojama visiškai sutvarkyti mūrinę Kurhauzo dalį, atkurti senąjį interjerą bei apdailos detales, pritaikyti pastatą naudoti bei Kurhauzo raktus perduoti Palangos kultūros visuomenei.
Kurhauzo mūrinės dalies restauracijos antrojo etapo darbai kainuos 2 mln. 130 tūkst. litų. Per Kultūros ministeriją šiuo metu yra skirta 241 tūkst. litų.

2013-ųjų lapkričio 4:

Kurhauzo restauracijai – papildomi 500 tūkst. litų

Palangos kurhauzo restauracijos ir vidaus pritaikymo darbams Kultūros ministerija papildomai skyrė pusę milijono litų – tokią  žinią kultūros ministras Šarūnas Birutis telefonu pranešė Palangos merui Šarūnui Vaitkui. „Tai – puiki žinia Palangai ir palangiškiams“, – sakė kurorto vadovas.
...Kurhauzo vidaus pritaikymo darbai bus baigti gruodį, iš viso jie pareikalaus 2 mln. 130 tūkst. litų...

2013-ųjų lapkričio 7 d.:

„Kurhauzas be
bendrasavininkių Jackų sutikimo naujam
gyvenimui kyla teisėtai”

Palangos savivaldybei priklausančios mūrinės Kurhauzo dalies vidaus pritaikymo darbai atliekami teisėtai – tai konstatavo Klaipėdos apygardos teismas.
Palangos kurhauzas naujam gyvenimui kilti pradėjo prieš pusantrų metų – 2012 m. atstatyta Savivaldybei priklausanti mūrinė šio kurorto simbolio dalis. Šiemet darbai užvirė Kurhauzo viduje...Tačiau Kurhauzo prikėlimo naujam gyvenimui planai metų pradžioje buvo pakibę ant plauko, nes, norint atlikti kapitalinį remontą (restauravimo-pritaikymo darbus), būtina gauti pastato bendrasavininkių sutikimą. Be šio dokumento nėra galimybės gauti statybos leidimo darbams.
Įvertinę ne vienerius metus besitęsiančius ginčus su Kurhauzo bendrasavininkiais, kurorto Savivaldybės atstovai, dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato mūrinės dalies kapitalinio remonto darbams atlikti be bendrasavininkių sutikimo, gruodžio viduryje kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą. Kovą buvo priimtas Savivaldybei palankus sprendimas, ir Kurhauzo viduje vėl užvirė darbai. Jie buvo tęsiami nepaisant to, kad Jackos minėtą Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos teismui.
Taškas bendrasavininkių ginče padėtas praėjusią savaitę – Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, konstatavo, jog nėra įrodymų, kad Savivaldybė pažeidė teisėtus bendrasavininkių interesus...

2013-ųjų gruodžio 5 d.:

„Palangos Kurhauzo salę papuošė autentiškas
kelių šimtmečių sietynas”

Restauruoto Palangos kurhauzo salę trečiadienį padabino puošnus, 18 a. antrosios pusės bronzinis sietynas. Jis į Palangą atkeliavo iš Vilniaus, Lietuvos dailės muziejaus fondų.
Net trijų vyrų prireikė, kad sietynas būtų įneštas į Kurhauzą bei padabintų didžiosios salės lubas. Ir tai nestebina – bronzinis, 25 lempučių šviestuvas sveria maždaug 100 kilogramų. Pakabinti sietyną specialistai atvyko iš Vilniaus, Lietuvos dailės muziejaus (LDM).

Nuo Tiškevičių laikų iki sovietmečio...
 ...Daugiau nei prieš 100 m. šioje vietoje grafų Tiškevičių šeima pradėjo šlovingą Palangos kurorto istoriją.  1824 m. caro kariuomenės pulkininkas Mykolas Tiškevičius nupirko Palangą už 177 171 sidabro rublį. Apie 1877 m. grafo Juozapo iniciatyva imtas statyti pirmasis Palangos poilsinės pastatas – Kurhauzas, tapęs besikuriančio kurorto centru ir simboliu. Grafai Tiškevičiai čia ėmė formuoti savitą gyvenimo ir laisvalaikio stilių – rengė Lietuvos muzikos žvaigždžių koncertus, šokių ir labdaros vakarus, spektaklius, kurie pritraukdavo poilsiautojų elitą. Kurhauze veikė erdvus restoranas, kavinė, salė koncertams, salė pramogoms, skaitykla, 23 kambariai. Patalpas apšvietė elektros šviesa, veikė telefonas, kasdien grojo džiazo kolektyvas, veikė aukščiausios kokybės virtuvė.
Kurhauzais kaimyninėse užsienio šalyse tais laikais būdavo vadinami kurortų viešbučiai, pramogų centrai – taip šis pavadinimas prigijo ir Palangos pirmajam viešbučiui-restoranui.
Iš pradžių tai buvo vieno aukšto statinys, o vėliau (1880 m.) jis gerokai išplėstas. XX a. pr. dar kartą išplėstas – pristatytas antrasis aukštas. Šio pastato rekonstrukcija vyko etapais. Šiaurinis korpusas pertvarkytas iki 1905 m. Anot tyrinėtojų, tais metais svarbiausios Kurhauzo patalpos buvo šios: didžioji salė, skaitykla, kavinė, biliardinė, bufetas.
Kurhauze daugelį metų vykdavo koncertai, buvo rodomi mėgėjiški spektakliai, vykdavo šokiai.
1909–1914 m. pastatytas Kurhauzo pietinio korpuso antras aukštas. Tuo laiku pagrindinis įėjimas iš vakarų fasado perkeltas į pietinį. Šios rekonstrukcijos metu aukščiau buvo iškelti jungiamojo korpuso prieangio stogeliai, panaikinti rytinio prieangio lėkiai.
Po rekonstrukcijos pastatą sudarė 3 pagrindinės dalys: mūrinis restoranas, dalis, jungusi jį ir anksčiau buvusį vasarnamį (po rekonstrukcijos – viešbutį). Pietiniame korpuse veikė restoranas, šiauriniame – biblioteka-skaitykla, jungiamajame korpuse – salonas, antrame aukšte buvo kambariai svečiams.
Pastatas ir vėlesniais laikais buvo ne kartą rekonstruojamas. 1930–1940 m., siekiant padidinti jo naudingą plotą, buvo pertvarkoma vakarinė dalis. 1940 m. panaikintos Kurhauzo vakarinėje pusėje buvusios verandos, o jų vietoje pristatytas vieno aukšto priestatas. Minėtų rekonstrukcijų metu pastatas buvo įgavęs sudėtingą formą ir planą.
Gerokai savo išvaizdą jis pakeitė per 1971–1976 m. rekonstrukciją. Jos metu buvo pakeistas Kurhauzo vidaus išplanavimas, interjeras.
 Kurorto svetainė buvo pagrindinė poilsiaujančios publikos sambūrių vieta: koncertai, aukštuomenės pokyliai, kurorto ponios ir pono rinkimai, tuometinių Lietuvos muzikos žvaigždžių koncertai, šokių vakarai, kuriuose lankydavosi Lietuvos valstybės ministrai su žmonomis, aukšto rango karininkai ir jų damos. Pasižiūrėti šokančiųjų ateidavo ir garbusis poetas Maironis, užsukdavo kuklusis V. Mykolaitis-Putinas. Kurhauze koncertavo Lietuvos operos korifėjai K. Petrauskas, A. Kučingis, A. Sodeika, J. Mažeika, S. Šimkaus orkestras ir daugelis kitų muzikos kolektyvų bei atlikėjų. Senosios kartos palangiškiai ir svečiai dar ir dabar mena, kaip Kurhauze su didžiuliu pasisekimu dainuodavo lietuviškosios estrados pradininkas Antanas Šabaniauskas (1903–1987). A. Šabaniauskas Palangoje dažniausiai koncertuodavo kartu su Kauno vyrų oktetu.

2011 m. lapkričio 18 d.:

„Kurhauzo padegimas buvo
naudingas vienam iš savininkų“

..Nors Klaipėdos apylinkės teismas baudžiamojoje byloje dėl Kurhauzo padegimo nuosprendį paskelbė prieš daugiau kaip keturis metus, 2007-ųjų spalį, tačiau tik šiomis dienomis nuosprendis baudžiamojoje byloje tapo viešas. Jis atskleidžia įdomių Kurhauzo padegimo detalių ir užkulisių, apie kuriuos visuomenė iki šiol tik spėliojo.
2002 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, Klaipėdos m., tikslesnė data bei vieta nenustatyti, Algirdas Žilinskas, veikdamas bendrininkų grupėje, pasirengė Kurhauzo pastato padegimui, vadovavo ir organizavo šios nusikalstamos veikos padarymą – davė nurodymus Rolandui Gavėnui surasti asmenis, kurie sutiktų už 2000 litų atlygį padegti Palangos mieste esantį Kurhauzo pastatą...
A. Stepanovas, sutikęs įvykdyti šį nusikaltimą, praėjus kelioms dienoms po susitikimo, 2002 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, pasiūlė dalyvauti padegant Kurhauzą M. Joniškiui, pažadėdamas už tai sumokėti pusę sumos už padegimą – 1000 litų. M. Joniškiui sutikus, A. Stepanovas, veikdamas su juo bendrininkų grupėje, vykdydamas A. Žilinsko per R. Gavėną perduotus nurodymus, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, 2002-08-25, apie 11 val. ryto, atvyko prie Palangos m. kultūros centro – Kurhauzo, esančio J. Basanavičiaus g. 1-Vytauto g. 45, Palangos m., kur M. Joniškis pro neužkaltas šio pastato duris įlindo į vidų ir, A.Stepanovo nurodymu, Kurhauzo viduje, nenaudojamose šio pastato patalpose išpilstė ten rastus A. Žilinsko su R. Gavėnu paliktus, į tris talpas supiltus 60 litrų benzino. Po to, M. Joniškiui išlindus laukan, A.Stepanovas su savimi turėtais degtukais minėtą pastatą tyčia visuotinai pavojingu būdu padegė... Po įvykdyto nusikaltimo A. Žilinskas perdavė R. Gavėnui už padegimą pažadėtus 2000 litų, kuris pinigus atidavė A. Stepanovui su M. Joniškiu.
...Kaltinamasis A. Žilinskas savo kaltės nepripažino ir parodė, kad neprisidėjo prie Kurhauzo padegimo. Su nukentėjusiuoju G. Jacka buvo susitikęs kelis kartus, nes bendravo su  jo dukra. Buvo radęs skelbimą, kad parduodamos patalpos, tada skambino ir kalbėjo su G. Jacka. Kalbėdamas su R. Gavėnu, jis tik svarstė, kaip galėtų šiam padėti, bet po Kurhauzo padegimo su nukentėjusiuoju nebendravo.
...Kaltinamasis R. Gavėnas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2002 m. rugpjūčio mėnesį A. Žilinskas jo paprašė surasti kas galėtų padegti Kurhauzo pastatą.
Jis žinojo, kad šis pastatas yra Palangoje, kad dalis šio pastato priklauso G. Jackai, kita dalis  – Palangos savivaldybei. Jam A. Žilinskas sakė, kad pastato padegimas naudingas vienam iš savininkų. Jie su A. Žilinsku pastato viduje padėjo kelias talpas su benzinu...
 

Jūsų komentaras:

jjj 2013-12-15 10:17 ([email protected] / IP: 62.131.218.220)
siaip isties pasitvirtina ta mintis, kad palangos valdzia kurhauza isnaudoja kaip kazkoki ideoogini ginkla... tipo, ziurekit, ka mes cia padarem, ka cia mes atlikom.... tipo tas pastatelis palangos zmonems pagerins gyenimo salygas, sukurs aibe darbo vietu.. o kita vertus, valdzia tai padare ne is savo, bet is visu musu pinigu.. siaip as nieko nesakau, ta objekta reikejo sutvarkyti, bet taip girtis kaip dabar giriasi ir puciasi Palangos meras- tai absoliuti nesamone... as esu tikras- esminiai dalykai, ka tas meras turi padaryti-NAUJU, MODERNIU OBJEKTU VYSTYMAS (SPA CENTRAI, SPORTO IR KITU AKTYVIU VEIKLU VYSTYMAS, IDOMUS ATRAKCIONU PROJEKTAI, PAPLUDIMIO ZONOS SUAKTYVINIMAS...VERSLO SALYGU GERINIMAS, UZMIRSTANT VIETINIU KARALIUKU INTERESUS IR SIAURAS AMBICIJAS!!!!!) palangos merui kol kas toli iki druskininku.. VAITKAU, JEI ATSITIKTU STEBUKLAS IR TU SUVOKTUM, KAS YRA TIKROJI MIESTO VYSTYMO KRYPTIS, AS PIRMAS ATIDUOCIAU BALSA PER RINKIMUS..

Taip pat skaitykite

Palangos miesto savivaldybės 2023 metų biudžetas Savivaldybės tarybos buvo partvirtintas 2023 m. vasario 3 d. sprendimu.


Pradedamas svarstyti Palangos miesto savivaldybės 2022 metų biudžeto projektas.


Palangos miesto savivaldybės taryba vakar, ketvirtadienį, patvirtino 2021 metų kurorto biudžetą. Numatoma, kad miesto biudžeto pajamos sieks 31 mln. 385 tūkst. eurų.


Palangos kultūros ir jaunimo centras rytoj, šeštadienį, ir sekmadienį, rugpjūčio 1–2 dienomis, kviečia į dvi dienas truksiančią Jūros ir žvejų šventę Šventojoje. Šventės metu įvyks iškilminga miesto centrinės aikštės atidarymo ceremonija, kurią vainikuos šventinis koncertas.


2020 m. vasario 27 d. patvirtintas Palangos miesto savivaldybės 2020 metų biudžetas.


Palangos miesto savivaldybės taryba antradienį, vasario 23 d., patvirtino Savivaldybės 2016 metų biudžetą, kurį sudaro 19 mln. 924 tūkst. eurų pajamų. Vienam Palangos miesto gyventojui teks apie 1148 eurų biudžeto asignavimų.


Rytoj Palangoje – šio tūkstantmečio didžiausias miesto įvykis: po renovacijos bus iškilmingai atidarytas Kurhauzas. Bylojąs Palangos miesto istoriją, menąs Lietuvos didžiavyrių ir aukštuomenės žingsnius, piktavalių užsakymu padegtas,  beveik 10 metų stūksojęs ir vadintas gėdingu „vaiduoklio“ vardu, šios Palangos miesto savivaldybės...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo objektas....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius