Palangos miesto istorinė dalis – didžiausias ir sudėtingiausias kultūros paveldo objektas

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013-05-30
Peržiūrėta
2286
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangos miesto istorinė dalis. Vytauto g. šiaurės vakarų pusės užstatymas.
Palangos miesto istorinė dalis. Vytauto g. šiaurės vakarų pusės užstatymas.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo objektas.

Didžiausia koncentracija – centrinėje dalyje
Tarp 111 Lietuvos kultūros vertybių registre įrašytų vertybių trys yra kilnojamieji, kiti – vadinamieji nekilnojamieji kultūros paveldo objektai. Pastarieji skirstomi pagal tipą: įregistruota viena vietovė – Palangos miesto istorinė dalis, 8 kompleksai: Balio Dvariono sodyba, Bažnyčios kompleksas, Palangos dvaro sodyba, Palangos piliakalnis su gyvenviete, vienas pastatų ir trys vilų kompleksai, taip pat per 70 pavienių objektų.
Kaip sakė paveldosaugos klausimus kuruojanti Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė, Palangos miesto istorinėje dalyje esama 61 kultūros paveldo objekto.
Jeigu peržvelgtume, kam jie priklauso, derėtų paminėti, jog 41 jų yra privačiose rankose, 7 valdo valstybė, 6 – Savivaldybė, du – Savivaldybė kartu su privatininkais, dar penkių savininkus reikia patikslinti.
Vienas iš minėtųjų objektų – trečioji senovės gyvenvietė prie Rąžės upelio – turi paminklo statusą, 36 kultūros vertybes saugo valstybė, o 24 objektai yra įrašyti į registrą kaip vietinės reikšmės kultūros vertybės.
30 Palangos miesto centrinėje dalyje esančių kultūros vertybių būklė yra gera, 18 – patenkinama. 5 objektai yra blogos būklės, o bene apverktiniausi – pastatas Kretingos g. 16, vila „Jūrapilis“ bei vila „Anapilis“.
8 objektų būklė po įrašymo į kultūros vertybių registrą dar netikrinta.
Į Palangos miesto istorinę dalį patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Jos teritorijoje užregistruotas 31 kultūros paveldo objektas – tad šie objektai yra tarp jau minėtųjų 61 objekto, kurie yra istorinėje dalyje.
Statistikos mėgėjams pateikiame skaičius: pagal valdytojus 26 objektai yra privatūs, po vieną yra Savivaldybės bei valstybės nuosavybėje, 2 – privatūs/Savivaldybės, o 1 valdytoją reikia patikslinti.
Pagal statusą objektai išsidėsto taip: valstybės saugomi – 15, įrašyti į registrą – 15 ir vienas aukščiau minėtas paminklas.

Daugumos būklė – gera arba patenkinama
Paprašyta plačiau papasakoti apie Palangos miesto istorinėje dalyje, pažymėtoje paslaptinga santrumpa U2, esančių kultūros paveldo vertybių būklę, K. Litvinienė „Palangos tiltui“ sakė, jog daugumos iš 61 Palangos miesto istorinėje dalyje esančio kultūros paveldo objektų būklė gera arba patenkinama.
„Džiugu, jog restauruota architektūriniu pobūdžiu unikali vila „Jūros akis“, naujam gyvenimui prikeltas Palangos simbolis – Kurhauzas, taip pat baigiamas rengti vieno iš įdo­miausių ir labiausiai žinomų senosios kurorto archi­tektūros statinių – vilos „Anapilis“ – restauravimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams investicinis projektas“, - sakė K. Litvinienė.
Pasak paveldosaugininkės, prižiūrimi privačių asmenų valdomi objektai – dailininkų A. Žmuidzinavičiaus, B. Mongilaitės-Uogintienės ir B. Uoginto, kompozitorių B. Dvariono ir E. Balsio namai, vila „Pelėda“, Šiltųjų maudyklių pastatas, medžiotojų namas ir kt. Sutvarkyti A. Mončio namai-muziejus, J. Šliūpo memorialinė sodyba, Palangos bažnyčia.
„Verslininkai taip pat prižiūri jų valdomas kultūros vertybes, tik kartais persistengiama su tvarkybos darbais, vitrinomis, iškabomis – sunku apžiūrėti paveldo objektus, naikinamos jų vertingosios savybės“, - pastebėjo K. Litvinienė.

U2 teritorijoje dar daug vertingų objektų
Tarp blogos būklės pastatų yra jau minėta vila „Anapilis“, keli namai bei vila „Jūrapilis“, kitaip vadinama „Komoda“.
„Kiek man žinoma, pastarosios savininkai jau kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą ir pradeda rengti reikalingą dokumentaciją vilos restauravimui“, - sakė Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė.
Ji teigė, jog Palangos centrinėje dalyje dar yra nemažai objektų, kuriuos reiktų įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Šiuo metu jie kažkiek apsaugoti nuo vertingųjų savybių naikinimo, nes patenka į valstybės saugomos Palangos miesto istorinės dalies (U2) teritoriją. Šiuo metu dar du objektai, pritarus Palangos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nariams, laukia eilėje ir artimiausiu metu bus įtraukti į šį registrą.
„Gerai tai, jog įrašydami objektus į Kultūros vertybių registrą, bent kažkiek įpareigojame savininkus juos prižiūrėti. Kad ir mažais žingsneliais, vis tiek galime padaryti taip, kad Palangos kultūros paveldo objektai būtų labiau prižiūrimi ir tvarkomi“, - pasidalijo mintimis K. Litvinienė.

Vertingąsias savybes
sunaikina...

Prakalbus apie neprižiūrimas vertybes, K. Litvinienė papasakojo, jog praėjusių metų pabaigoje vykusiame posėdyje, kurio sekretorė buvo K. Litvinienė, Palangos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nariai diskutavo apie situaciją Palangos miesto centrinėje dalyje ir joje esančių kultūros paveldo objektų būklę.
Prasta situacija yra J. Basanavičiaus gatvėje – paveldo objektuose įkurtos kavinės, aplink pristatyta kioskų, prikabinta reklaminių iškabų. Apskritai nėra vieningos tvarkos, o naujų statinių projektai atitinkamų institucijų derinami atsainiai.
Tarybos nariai apgailestavo, kad iš architektės Majos Ptašek 1995 m. parengtame regeneracijos projekte „Specialusis paminklosauginis planas“ nurodytų statinių, kuriuos reiktų įrašyti į Palangos vietinį registrą, nemažai objektų yra perstatyti, negrįžtamai sunaikintos jų vertingosios savybės, o kai kurie išvis nugriauti ir jų vietoje stovi nauji pastatai.
Taip pat Tarybos nariai stebėjosi, kodėl savininkai neraginami tvarkyti jiems priklausančių kultūros vertybių. Pavyzdžiui, Palangoje esančio Baltosios vilos pastato, kuris yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, nors ant jo pakabinta memorialinė lenta, kurioje nurodoma, kad tame pastate vasarodavo Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Yra ir daugiau objektų kaip šis.

Reiktų sudaryti ir
„juodąjį“ sąrašą

Po diskusijos Tarybos nariai nusprendė, jog turėtų būti sudarytas neprižiūrimų kultūros paveldo objektų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, sąrašas. Šį sąrašą būtų galima pateikti atitinkamoms institucijoms, kurios paragintų neprižiūrimų objektų valdytojus daugiau dėmesio skirti savo valdomai kultūros vertybei.
Skaitytojams priminsime, jog Palangos miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą sudaro penki nariai. Jai vadovauja habilituotas daktaras Petras Grecevičius, besispecializuojantis urbanistinio nekilnojamojo kultūros paveldo srityje, pirmininko pavaduotoja – Irma Leščinskaitė-Mikulėnienė, dailės krypties meno licenciatė, kurios specializacija Taryboje – dailės nekilnojamasis kultūros paveldas. Povandeniniu nekilnojamuoju kultūros paveldu rūpinasi habilituotas mokslų daktaras, akademikas Vladas Žulkus, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, architektūrinio, urbanistinio nekilnojamojo kultūros paveldo specialistė-ekspertizės specialisto kategoriją turinti architektė Laima Šliogerienė kuruoja architektūrinį nekilnojamąjį kultūros paveldą, etnokultūrinio, istorinio, memorialinio nekilnojamojo kultūros paveldo specialistė-ekspertė Janina Valančiūtė Taryboje atsakinga už istorinį nekilnojamąjį kultūros paveldą.

(Bus daugiau)

„Palangos tiltas” vykdo Spaudos, Radijo ir Televizijos rėmimo fondo projektą „Palangos kultūros paveldo vertybės.

Jūsų komentaras:

Donatas 2013-06-06 08:56 ([email protected] / IP: 78.58.119.63)
Kaip skurstantys "ekspertai" kultūrininkai sovietiniais laikais išgyvendavo, kurdami Raudonuosius kampelius Leninui iš tremtinių atimtose vilose, mes jau žinome. Kaip Nepriklausomoje Lietuvoje tie patys kultūros "ekspertai", po savavališkos statybos užaklinę tremtinių Navickų pensionato langus pavadino jį A. Mončio namais (dalį tų namų sugrąžinę Rusijai) ir dar suteikė kultūros vertybės statusą įeis į istoriją kaip juodžiausias periodas kultūros istorijoje. Juk taip išniekinti savo profesiją žmonės gali tik dėl baimės atsidurti prie konteinerio kartu su valkatomis.

xmmdn 2013-06-03 20:15 (nxnx / IP: 78.62.36.161)
visame normaliame pasaulyje valstybe kartu su privaciu subjektu saugo kulturis pavelda.. lietuvoje valdininkai- giedoreliai gieda tik viena dainele - DRAUSTI IR DRAUSTI !!!!! o patys neprisideda nei litu... zodziu, esame geri, nes ujame kitus, bet niekuo neprisidedame patys... Apgailetina!!!

Taip pat skaitykite

Šiuo garbingu apdovanojimu V. Žulkus įvertintas už ilgametį darbą kultūros paveldo srityje, povandeninės archeologijos mokyklos kūrimą Lietuvoje ir šalies atstovavimą tarptautinėse organizacijose.


Gegužės 5 dieną Vilniaus Rotušės didžiojoje salėje Palangos Kultūros ir jaunimo centro folkloro ansambliui „Mėguva“ įteiktas išskirtinis sertifikatas, pažymintis, jog didžiausiame šalies kurorte rengiamos Jurginės įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.


Kaip įprasta, artėjant pavasariui – džiugų metą mūsų sukauptų žinių, iš kartos į kartą perduodamų įgūdžių ir tradicijų puoselėtojų bendruomenėms – skelbiami naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai. Jų šį kartą, jau penktąjį, net devyni – praneša Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Tarp nematerialaus kultūros paveldo vertybių – ir Palangos Jurginės.


Kasmet Kultūros vertybių registras pasipildo naujais objektais, kuriems suteikiama teisinė apsauga. Šių metų pradžioje į Registrą įtrauktos keturios Palangoje esančios kultūros vertybės: pastatai, kurių adresai – J. Basanavičiaus g. 35 ir 37, Tremties ir rezistencijos muziejaus pastatas, esantis J. Basanavičiaus g. 21, bei Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos...


Palangoje – šimtas trylika kultūros vertybių

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 01 09 | Rubrika: Kultūra

Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 111 kultūros vertybių, registruotų Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: Birutės al. 46 esanti Lietuvos karininkų ramovės vila, regioninio reikšmingumo kultūros vertybės statusas suteiktas 1969 m. pastatytam architekto Algimanto Lėcko projektuotam viešbučiui...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo objektas....


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Dar du objektus ruošiamasi į jį įrašyti artimiausiu metu. 60 jų yra saugomi valstybės arba jie turi kultūros paminklo statusą, 51 objektas yra tik įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Kas gi valdo minėtąsias vertybes?


Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 109 kultūros vertybės, registruotos Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: gegužės mėnesį įregistruota ant Šventosios upės kranto nuo 1931 m. stovinti Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia, o spalį kultūros vertybe pripažintas prie Kunigiškių karjero...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius