Valdysenos ekspertai: savivaldybių valdomų įmonių pažanga vis dar be pagreičio

Palangos tiltas, 2023-07-05
Peržiūrėta
962
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Valdysenos ekspertai: savivaldybių valdomų įmonių pažanga vis dar be pagreičio

Nors pastaraisiais metais Lietuvos savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) rezultatai palaipsniui gerėja, tačiau šių įmonių valdysenos progresas vyksta per lėtai. Valdysenos ekspertai pastebi, kad savivaldybių administracijos dažnai stokoja ambicijų reikalingiems pokyčiams.  

Kaip rodo naujausi Valdymo koordinavimo centro duomenys, praėjusiais metais bendrame visos Lietuvos SVĮ portfelyje pajamos išaugo daugiau nei trečdaliu – iki 1,3 mlrd. eurų. Reikšmingai didėjo ir SVĮ sektoriaus pelnas, kuris siekė 4,8 mln. eurų, kai dar prieš metus buvo patirtas daugiau nei 5 mln. nuostolis. 

Savivaldybių biudžetus įmonės papildė beveik dvigubai gausiau nei pernai – dividendų ir pelno įmokų bendrai išmokėta 11,3 mln. eurų. Tiesa, liūto dalį šios finansinės grąžos uždirbo didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybių valdomos įmonės. Iš viso tik 37 įmonės, kurios tesudaro vos 15 proc. bendro SVĮ portfelio, išmokėjo dividendus. 

„Iš vienos pusės galima pasidžiaugti, kad pernai SVĮ sektoriuje finansiniai rodikliai yra pagerėję, tačiau turime įvertinti, kad toli gražu ne visose Lietuvos savivaldybėse įmonės dirbo sėkmingai. Bendrame SVĮ portfelyje reikšminga uždirbtų pajamų ir pelno pokytį praktiškai nulėmė tik Lietuvos didmiesčių šilumos tinklų sektoriaus įmonės. Iš viso pelningai dirbo mažiau nei pusė – 113 iš 235 įmonių, o kai kuriose Lietuvos savivaldybėse nebuvo nė vienos pelningai dirbusios. Analizuodami SVĮ sektorių matome, kad yra būtina tobulinti SVĮ valdyseną ir įgyvendinti efektyvią, koordinuotą bei profesionaliais sprendimais pagrįstą SVĮ valdymo politiką“, – pabrėžė Valdymo koordinavimo centro vadovas Vidas Danielius.

Apie tai, kaip spręsti SVĮ valdysenos organizavimo problemas ir diegti gerosios valdysenos praktikas ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir mažesnėse šalies savivaldybėse, neseniai Valdymo koordinavimo centro organizuotoje diskusijoje svarstė savivaldybių atstovai, VVĮ ir SVĮ kolegialių organų nariai, valdysenos ekspertai.

Gerosios VVĮ valdysenos praktikos – savivaldai

Jau kelerius metus SVĮ valdysenos stebėseną atliekančio Valdymo koordinavimo centro vadovas V. Danielius sako, kad pokyčiai Lietuvos savivaldybėse ir jų įmonių valdysenoje vyksta, bet jie nėra pakankamai ambicingi, todėl ir SVĮ pažangos tempas yra per lėtas.

„Tinkamam gerosios valdysenos įgyvendinimui itin svarbus yra akcininko požiūris. Valdysenos kartelės kėlimas nėra vien tik teisinio reguliavimo klausimas, tai – politinė valia, kuriai  ambicingumo šiandien šiek tiek stokojama“, – sako V. Danielius. 

Pasak jo, VVĮ gerosios valdysenos praktikų diegimo procesas irgi nebuvo nei lengvas, nei greitas, bet šiandienos rezultatas yra džiuginantis ir tuo pačiu formuoja lūkestį dėl aukštesnių standartų pritaikymo platesniu – savivaldos lygmeniu „Šiandienos VVĮ valdysenos pasiekimai yra siektini ir savivaldai. Tai yra savotiškas palengvinimas SVĮ, kurios gali mokytis ir savo „didžiųjų sesių“. Esame pasiruošę glaudžiai dirbti ir konsultuoti valdysenos klausimais tiek pačias SVĮ, tiek ir savivaldybių administracijas. Tikiu, kad veikimas kartu leis pasiekti proveržį SVĮ valdysenoje ir, svarbiausia, padės užtikrinti dar geresnes viešąsias paslaugas Lietuvos žmonėms“, – akcentavo Valdymo koordinavimo centro vadovas V. Danielius. 

Iniciatyvos tikimasi ir iš naujai išrinktų merų 

Diskusijoje dalyvavusi vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė pabrėžė, kad vienas iš pagrindinių savivaldybių veiklos tikslų yra užtikrinti gyventojų gerovę ir teikti jiems kokybiškas viešąsias paslaugas. „Geros valdysenos principų diegimas savivaldybių įmonėse padeda gerinti įmonių veiklos rezultatus, didinti jų tvarumą, veikos skaidrumą ir atvirumą, mažinti korupcijos rizikas tuo didinant bendruomenės pasitikėjimą savivaldybės veikla. Įsigaliojus naujam vietos savivaldos modeliui ir merams tapus savivaldos šeimininkais, gerosios valdysenos principų atsiradimas SVĮ kaip niekada tampa aktualūs, nes būtent iš jų žmonės ir pareikalaus atsakomybės”, – kalbėjo ji. 

Korporatyvinio valdymo ekspertas Romas Švedas irgi pažymėjo, kad savivaldybių vadovai turi skirti daugiau pastangų SVĮ gerosios valdysenos principų įgyvendinimui. „Labai svarbu, kad savivalda nebijotų gerosios valdysenos, o suprastų jos naudą bendrovėms ir žmonėms bei norėtų ją įgyvendinti“, – akcentavo jis. 

Viešojo sektoriaus bei privataus kapitalo įmonių valdybose jau kelerius metus dirbanti Orijana Mašalė yra įsitikinusi, kad tam, jog SVĮ akcininkai būtų suinteresuoti gerinti įmonių valdyseną, reikia trijų esminių dalykų: akcininkų savišvietos, tolimesnio politinių procesų skaidrinimo ir nepriklausomų valdybų vertės įrodymo. 

„Kai politikoje daugės realių pokyčių norinčių žmonių, tada bus daugiau investuojama į politikų ir viešojo sektoriaus specialistų žinias apie valdyseną, o tai padės pritraukti aukštos kvalifikacijos valdybų narius, kurie drauge su įmonių vadovų komandomis pasieks geresnius rezultatus. Tačiau ir valdybų nariai privalo nuolat mokytis ir neužmigti ant pareigų laurų, nes tapimas valdybos nariu žmogaus automatiškai nepadaro vertinamu ekspertu“, – sakė ji.

Profesionalų į SVĮ valdybas pritraukimui – ne tik finansinės paskatos

Valdysenos ekspertai sutaria, kad nepriklausomi ir depolitizuoti kolegialūs organai yra vienas svarbiausių efektyvios ir skaidrios įmonių valdysenos elementų. Per pastaruosius metus buvo stiprinamos ir depolitizuojamos SVĮ valdybos ir stebėtojų tarybos, kuriose pernai jau daugiau nei 50 proc. sudarė nepriklausomi nariai ir tai iš principo atitinka EBPO valdysenos standartą. Tačiau ryškėja ir kita problema, kad jau dabar yra jaučiamas profesionalų trūkumas SVĮ valdybų ir kitų kolegialių organų atrankose. 

Dėl kokių priežasčių jų nevilioja SVĮ sektorius? Diskusijos dalyviai pripažino, kad vienareikšmio atsakymo nėra. Vis dar itin aktualus yra kolegialių organų narių atlygio klausimas. Dalis SVĮ kolegialių organų  2022 metais dirbo neatlygintai, o dažnu atveju mokamas atlygis kolegialiems organų nariams neatitinka ne tik darbo rinkos poreikių, bet ir numatytos atlygio mokėjimo tvarkos. 

Daugiausiai ir didžiausios apimties SVĮ valdančios Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas pabrėžė, kad nepriklausomų narių į SVĮ valdybas pritraukimui yra svarbios ne tik finansinės motyvavimo priemonės. 

„Jau ne vienerius metus diegiame korporatyvinio valdymo principus, renkame profesionalias, nepriklausomas valdybas. Galiu pasidžiaugti, kad nepriklausomų valdybų atrankų metu sulaukiame itin didelio pretendentų skaičiaus. Taip yra todėl, kad be finansinio atlygio ir savirealizacijos kartu siūlome ir galimybę prisidėti kuriant miestą“, – pabrėžė jis. 

Apie Valdymo koordinavimo centrą

Valdymo koordinavimo centras yra Vyriausybės įsteigtas analitinis bei gerosios valdysenos principų įgyvendinimo centras, siekiantis užtikrinti nuoseklų ir profesionalų VVĮ valdymą. Centro vykdomos funkcijos apima platų VVĮ veiklos koordinavimo spektrą: nepriklausomų valdybos narių atranką, strateginių planų įgyvendinimo priežiūrą, analitinių ataskaitų rengimą ir VVĮ veiklos viešinimą, pagalbą formuojant VVĮ sektoriaus politiką bei konsultacijas gerosios valdysenos diegimo klausimais. Taip pat Valdymo koordinavimo centras stebi ir analizuoja bei reguliariai rengia apibendrintąsias SVĮ veiklos ataskaitas. 

Valdymo koordinavimo centras atstovauja Lietuvai EBPO Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupėje. 

 

Vidas Danielius

Valdymo koordinavimo centro direktorius

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nors pastaraisiais metais Lietuvos savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) rezultatai palaipsniui gerėja, tačiau šių įmonių valdysenos progresas vyksta per lėtai. Valdysenos ekspertai pastebi, kad savivaldybių administracijos dažnai stokoja ambicijų reikalingiems pokyčiams.  


NT ekspertai sako, kad pernai didžiulę sėkmę išgyvenusi Lietuvos pajūrio būsto rinka šiemet, panašu, grįžta į įprastas vėžes.


Likus mažiau nei metams iki 2023 m. savivaldybių tarybų narių rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išanalizavo Lietuvos savivaldybių tarybų narių kaitos duomenis ir parengė apžvalgą. Joje matoma, kaip keitėsi 60-ties Lietuvos savivaldybių tarybų sudėtys nuo pastarųjų visuotinių savivaldybių tarybų rinkimų, vykusių 2019 m. kovo 3 d., iki š. m. kovo 31 d. 


Lietuvos savivaldybių asociacija, vienijanti 60 šalies savivaldybių, palaiko Palangos miesto savivaldybės tarybos ir mero kreipimąsi į valstybės vadovus dėl ketinimų privatizuoti poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ Palangoje, kuriuo kategoriškai nesutinkama, kad būtų likviduojamas mūsų kurorte veikiantis poilsio ir reabilitacijos centras, naikinama kurorto sanatorinio gydymo...


Kiek Palangos mieste registruotų įmonių nukentėjo nuo COVID-19? Kiek iš jų paprašė laikinai atidėti mokestines prievoles?„Palangos tiltui“ tai komentuoja Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Audrius Morkūnas: "Šiuo metu neigiamą COVID-19 poveikį patyrusių įmonių, kurioms automatiškai taikomos VMI pagalbos...


Penktadienį, rugsėjo 6 d., Palangoje susirinko šalies miestus tvarkančių įmonių atstovai – kurorte vyko Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos (SKIA) tarybos posėdis, kurio metu buvo aptariami šalies komunalininkams aktualiausi klausimai. „Palangos komunalinis ūkis“ šios asociacijos veikloje dalyvauja dar tik pirmus metus, tad ir SKIA...


Įmonių vadovai prieš įstatymus yra atsakingi už apskaitos organizavimą, finansinių ataskaitų pateikimą, duomenų jose teisingumą, tačiau praktikoje retai iš tiesų žino, kokią informaciją transliuoja jų atskaitomybė. Tačiau palangiškė Rūta Ūsaitė-Duonielienė, UAB „Žinius“ direktorė, ketina pakeisti tokį požiūrį.


Jeigu pastatas apleistas ir neprižiūrimas, Viešosios tvarkos skyriaus skirtas baudas privalo mokėti visi – ir bankrutavusių įmonių turtą administruojantys bankroto administratoriai. O konkrečiai – administruojančių įmonių vadovai. Tokia neskundžiamos nutarties, kurią birželio 21 d. priėmė Klaipėdos apygardos teismas, esmė.


Technologijų pažanga verčia palangiškius nusilenkti „Facebook“

Linas JEGELEVIČIUS, Ugnė RAUDYTĖ, 2011 01 11 | Rubrika: Miestas

Prieš dvidešimt metų mažytis telefonas su kyšančia antena, vadinamas mobiliu, kėlė ne vieno nuostabą ir rodė turtinę padėtį. Šiandien ir septyniasdešimtmečiai sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą be mobilaus telefono. Prieš dešimt metų visus stebino į mažą „dėžutę“, kitaip vadinamą nešiojamu kompiuteriu, tilpę kompiuteriai griozdai. Šiandien interneto pažanga tokia, kad kaimo bibliotekėlėse...


Būtų tikslinga, kad Kuršių nerijos bendrąjį planą įvertintų UNESCO ekspertai. Apie tai antradienį kalbėta aplinkos ministro Gedimino Kazlausko susitikime su atstovybės prie UNESCO ambasadore Ina Marčiulionyte.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius