Viltasi, kad užsienio turistus pakeis vietiniai, tačiau statistika negailestinga: ar šie metai bus geresni?

Palangos tiltas, 2022-01-11
Peržiūrėta
2105
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Tik Palangoje pastebimas turistų augimas – plius 9 proc. Delfi.lt nuotr.
Tik Palangoje pastebimas turistų augimas – plius 9 proc. Delfi.lt nuotr.

Metams prasidėjus laikas peržvelgti praėjusius metus bei pateikti savo įžvalgas kitiems. Tad peržvelkime kokie metai buvo turizmui, kuris, pasak Vyriausybės, buvo paaukotas visuomenės sveikatos labui.

Nors ir yra teigiama, kad Lietuvos ekonomiką išgelbėjo pramonė, tačiau 2020 metų Statistikos departamento duomenys rodo, kad nepaisant ribojimų, turizmo verslas generavo 1,7 proc. Lietuvos BVP (2019 – 2,9 proc.) ir jame vis dar dirbo 4,7 proc. (2019 – 5,1 proc.) Lietuvos dirbančiųjų. Taigi, nežiūrint teiginių, kad Lietuvos ekonomiką ištraukė pramonė, turizmas ir toliau išliko svarbi ūkio šaka, suteikianti darbo daugybei žmonių.

Ir tai patvirtina dar kiti skaičiai: 2019 metais lietuviai poilsiui užsienyje išleido 1,2 mlrd. Eur, o užsieniečiai Lietuvoje išleido 1,33 mlrd. Eur. Būtent tie 1,33 mlrd. Eur, kuriuos atvežė užsieniečiai, ir prisidėjo prie Lietuvos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo – nuo kelionių organizatorių iki paprasto žemdirbio.

Tad kaip sekėsi turizmo sektoriui praėjusiais, 2021 metais? Nors visų skaičių dar nėra, bet galime aiškiai įžvelgti tendencijas, kurios ir nulems Lietuvos turizmo ateitį.

Lietuvos oro uostai savo viešuose pranešimuose džiaugėsi, kad užsakomųjų skrydžių skaičiai pasiekė 2019 metų skaičius. Visgi, kelionių organizatorių ir agentūrų pajamos džiugesiu nespindi. 2021 metų trijų ketvirčių išvykstamojo turizmo verslo pajamos lyginant su tuo pačiu 2020 metų periodu, nors ir paaugo 95 proc., tačiau jos dar nepasiekė 2019 metų rodiklių ir yra 54 proc. mažesnės. Tačiau didžiausią rūpestį turėtų kelti atvykstamojo turizmo kelionių organizatorių pajamos. Jos lyginant su 2020 metų trijų ketvirčių rezultatais sumažėjo 7 proc., o lyginant su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu – sumažėjimas siekia net 93 proc. Tai reiškia tik viena – atvykstamasis turizmas Lietuvoje yra beveik miręs.

Tai atspindi ir apgyvendinimo įstaigų rezultatai. Nors ir buvo teigiama, kad užsienio turistus pakeis vietiniai turistai, tačiau statistika yra negailestinga. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose šiemet per tris ketvirčius sulaukėme dar mažiau turistų nei 2020 metais (-3 proc.) ir bendras nuosmukis lyginant su 2019 metais siekia 44 proc. Beje, tai atsispindi ir apgyvendinimo įstaigų pajamų statistikoje – jos vis dar yra 2020 metų lygyje, ir lyginant su 2019 metais pajamos yra sumažėjusios 35 proc.

Įdomiausia yra tai, kad nors ir buvo teigiama, kad Lietuvos kurortuose nėra kur apsistoti, tačiau statistika rodo, kad turistų juose ir toliau mažėja. Taip lyginant su 2020 metais Birštone turistų sumažėjo 27 proc., Druskininkuose – 13 proc., Anykščiuose – 14 proc., Neringoje – 2 proc., ir tik Palangoje pastebimas turistų augimas – plius 9 proc.

Ir šiam turistų mažėjimui yra akivaizdi priežastis – Lietuvos ir užsienio kurortus renkasi tas pats vartotojų segmentas, tad atsiradus galimybei keliauti į užsienio kurortus – lietuviai patraukė į juos. Tiesa sakant, toks vartotojų elgesys prognozuotas dar 2020 metais.

Nors ir Premjerė sakė, kad mes suprantame, kad Jūs bankrutuosite, visgi parama turizmui buvo skirta. Tačiau jau šiandien aišku, kad parama skirta galimai pažeidžiant Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktus.

Ir tai akivaizdu. Štai 2019 metais kelionių organizatorių ir agentūrų sektoriuje 95 proc. mokesčių sumokėjo smulkus ir vidutinis verslas, o toks gigantas kaip AB „Novaturas“ sumokėjo likusius 5 proc. Akivaizdu, kad parama turėjo pasiekti išimtinai smulkųjį ir vidutinį verslą. Tačiau iš 48 mln. Eur paramos, skirtos turizmo sektoriui, 83 proc. gavo stambusis turizmo verslas. Iš 27 mln. Eur, kurie buvo skirti kelionių agentūrų ir organizatorių sektoriui, 63 proc. paramos gavo viena įmonė – AB „Novaturas“.

Tai yra parama skirta ne tiems, kas moka mokesčius, o tiems, kas jų beveik nemoka. Belieka gyventi viltimi, kad ši istorija bus neužmiršta ir ja domėsis ne tik asociacijos, bet ir teisėsauga.

Ateinantys 2022 metai turizmui matyt bus dar vieni iššūkių metai. Jau šiandien aišku, kad yra dviejų greičių turizmo atsigavimo šalių grupės – Pietų ir Šiaurės Europa. Jeigu pietų šalys turistus jau beveik susigrąžino, tai Šiaurės Europa (tame tarpe ir Lietuva) turistus gal būt susigrąžins po kelerių metų. Ar tarp susigrąžintų turistinių srautų lyderių bus Lietuva – daug kas priklauso ir nuo būsimo VŠĮ „Keliauk Lietuva“ vadovo. Šiuo metu belieka spėlioti, kas juo taps – sklando gandai, kad gal būt tai bus buvusi Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė Šeškuvienė ar dabartinis Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas. Visgi, norisi tikėti, kad juo taps asmuo, galintis tapti turizmo verslo lyderiu, o ne užsiimantis tuščiu piaru.

Tad turizmo laukia dar vieni sunkūs ir įdomūs metai, kurie, tikėtina atneš daugybę naujovių. Beje, šie metai jau startavo su stipria naujiena – aviakompanijos „Sun Express“ puslapyje atsidaro tiesioginiai aviabilietai Vilnius – Antalija – Vilnius. Tad 2022 metai Lietuvos turizmui, panašu, bus ne mažiau spalvingi nei karantininiai. Su tuo ir sveikinu, kolegos.

Delfi.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kvailystė, kad vos tik baigiasi vasara Klaipėdos regionas ir visi jame esantys miestai ir miesteliai ištuštėja.


Įdomiausia yra tai, kad nors ir buvo teigiama, kad Lietuvos kurortuose nėra kur apsistoti, tačiau statistika rodo, kad turistų juose ir toliau mažėja. Taip lyginant su 2020 metais Birštone turistų sumažėjo 27 proc., Druskininkuose – 13 proc., Anykščiuose – 14 proc., Neringoje – 2 proc., ir tik Palangoje pastebimas turistų augimas – plius 9 proc.


Jau spėjęs Palangoje sukurti kelis legendinius produktus – gigantiškus Honkongo vaflius, burbulinę arbatą ir priklausomybę sukeliančias saldžiąsias kukurūzų burbuoles, taip pat kurorte pirmasis atidaręs bendradarbystės erdvę „3o – Out of Office“ kultūros bare „Kablys“, Martynas Rimavičius nusitaikė į itin dabar didelį taikinį – darbo turistus. 


Naujųjų metų naktį Palangoje skambėjo ne tik šampano taurės, nors „Palangos tilto“ kalbinti atsakingų miesto žinybų vadovai kaip susitarę tvirtino, kad šių Naujųjų metų sutikimas įvyko ramiau negu anksčiau. Tiesa, vairuotojus kai kuriose sankryžose vargino „kamščiai“, paslydusi ant tilto, Palangos viešnia susilaužė koją, ir buvo registruoti...


Vasaros pradžioje žinia, kad Palangos miestas sėkmingai iš UAB „Litesko“ perėmė į savo rankas jai prieš 15 metų išnuomotą savo turtą – šilumos tinklus, liko vasaros nuotaikomis gyvenančių palangiškių mažai pastebėta, bet už šio virsmo – titaniškos miesto, savivaldybės įmonės „Palangos šilumos tinklai“...


Antradienį Palangos miesto policijos komisariato salėje pareigūnams, kurorto teismo, reorganizuotos prokuratūros, Savivaldybės administracijos vadovams bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui pristatyta 2012-ųjų metų veiklos ataskaita. Pasak kurorto komisariato viršininko Alvydo Katkausko, statistika rodo, jog situacija esanti geresnė nei užpernai...


Šventinio laikotarpio pradžią Palanga paskelbdavo J. Basanavičiaus gatvėje įžiebdama keliolika kalėdinių eglučių. Šiais metais jas pakeis jūriniais motyvais dekoruotos skulptūros. „Eglės mūsų miestą puošė dvejus metus, tad norėjosi naujovių“, – paaiškino Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas.


Trečiadienį Palangoje posėdžiavo Tarpžinybinė darbo grupė vizų išdavimo turistams procedūrų tobulinimo klausimams nagrinėti, vadovaujama užsienio reikalų viceministrės A. Skaisgirytės-Liaukšienės. Dvi valandas trukusio posėdžio metu tartasi, kokius žingsnius reikia žengti, kad užsienio turistams Lietuva taptų dar patrauklesnė valstybė.  


Dėl vietos sąrašo viršuje – negailestinga kova

Linas JEGELEVIČIUS, 2011 01 24 | Rubrika: Miestas

Kas vyksta Socialdemokratų partijos Palangos skyriuje? Vos prieš du mėnesius buvusio skyriaus pirmininko V. Pivriko nuvertimą režisavusio Viktoro Geco galva nulėkė praėjusią savaitę – skyriaus Taryba balsavo už jo pašalinimą iš skyriaus kandidatų į Tarybą sąrašo. Buvusiam pirmininkui V. Pivrikui toks pašalinimas atrodo su „nešvariu kvapeliu“, skyriaus pirmininkui D. Paluckui – „skyriaus...


Karklėje įsikūrusios sodybos „Poilsio namai Karklėje“ rekonstrukcijos projektas, finansuojamas ES struktūrinių fondų, vis dar nepradėtas įgyvendinti. „Jau buvo pradėtas ardyti vienas iš pastatų, tačiau apie šią įmonę išgirdome ne kokių kalbų, todėl atšaukėme sutartį ir pradėjome derybas su kita statybos įmone“, - kalbėjo ES projekto „Poilsio namų įrengimas Karklėje“ statybos vadovas...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius