700 MW vėjo jėgainė jūroje planuojama maždaug 30 kilometrų nuo jūros kranto ties Palanga
Lietuvai planuojant Baltijos jūroje ateityje įrengti 700 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką, energetikos viceministras sako, kad jau dėliojama tolesnė projekto plėtra. Projektui numatyta 138 kvadratinių metrų teritorija yra maždaug 30 kilometrų nuo jūros kranto ties Palanga. Ryčio Kėvelaičio teigimu, antrame projekto etape būtų instaliuota dar 700 MW galios. Anot jo, bendras vėjo gamybos Baltijos jūroje potencialas siekia beveik 3,4 tūkst. MW. „Yra antro etapo galimybė, tai būtų dar vienas 700 MW projektas. Perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ vertina galimybes prijungti tokius pajėgumus. Kalbant apie dar vėlesnius etapus, tai yra atviras klausimas ir taip pat galimybė regioniniams projektams“, – nuotolinėje konferencijoje „Offshore Klaipėda“ trečiadienį, lapkričio 11 d., sakė R. Kėvelaitis.
Pasak jo, vien pirmasis projekto vystymo etapas, kuris turi būti baigtas vėliausiai iki 2030-ųjų, galėtų patenkinti apie 25 proc. šalies elektros poreikio. „Šis 700 MW projektas galėtų patenkinti apie 25 proc. Lietuvos elektros poreikio, todėl tai bus didžiausias elektros gamybos šaltinis Lietuvoje“, – sakė R. Kėvelaitis. „Jis taip pat pritrauks virš 1 mlrd. eurų privačių investicijų, todėl itin svarbu kalbėti apie ekonominę naudą ir galimybes Klaipėdos regione“, – pridūrė viceministras.
Jo teigimu, projektui numatyta 138 kvadratinių metrų teritorija yra maždaug 30 kilometrų nuo jūros kranto ties Palanga ir 43 km nuo Klaipėdos uosto. Joje tokioms jėgainėms tinkamas vėjo greitis bei jūros gylis. „Ji (teritorija – BNS) nuo kranto yra nutolusi per maždaug 30-40 kilometrų ir vėjo greičiai yra geri, vidutiniškai apie 9-10 metrų per sekundę, o gyliai – 35-40 metrų“, – sakė R. Kėvelaitis.
Seimui jau pateiktos kelių įstatymų pataisos, leisiančios Baltijos jūroje įrengti 700 MW galios vėjo elektrinių parką. Jeigu jos būtų priimtos iki Kalėdų, jūrinio vėjo aukcionas galėtų įvykti 2023 metais. Skaičiuojama, kad daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės projektas sukurtų per 1,3 tūkst. darbo vietų, o biudžetas gautų beveik 9 mln. eurų su darbo mokesčiais susijusių pajamų. Jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje yra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Nacionaliniame Energetikos ir klimato srities veiksmų plane. Iki 2030 metų siekiama Lietuvoje ne mažiau kaip 5 TWh elektros pagaminti sausumoje ir ne mažiau kaip 2 TWh – jūroje.
Energetikos ministerijos duomenimis, šiuo metu vėjo gamybos pajėgumai Lietuvoje siekia 533 MW. Didžiąją dalį Lietuvos elektros poreikio užtikrina importas.
delfi/BNS
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
aaa 2020-11-14 16:33 (IP: 172.69.190.65)
137 m2 (vieno buto plote) įsikurs vėjo jėgainių parkas. Redaktoriau,reikia atidžiai tikrinti,ką spausdinate.Taip pat skaitykite
Iki 2028 metų Baltijos jūroje turinčios pradėti veikti pirmosios jūrinio vėjo elektrinės turėtų patenkinti pusę Lietuvos elektros energijos poreikio ir užtikrinti didesnę Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
Vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtra kelia vis didesnį atsinaujinančios energetikos projektų vystytojų susidomėjimą – jau šių metų rugsėjį turėtų būti paskelbtas aukcionas pirmojo jūrinio vėjo parko šalia Lietuvos krantų vystymui.
Švedijos ir Estijos Baltijos jūroje – vėjo jėgainių plėtra
2022 09 30 | Rubrika: Miestas
Aplinkos ministerija penktadienį išplatino pranešimą, kuriame skelbiama apie Švedijos ir Estijos Baltijos jūroje planuojamus statyti vėjo elektrinių parkus.
Netoli jūros, ties Vaikų parku įrengti sporto treniruokliai
2022 06 09 | Rubrika: Miestas
Palangiškiai ir poilsiautojai jau gali mėgautis mankšta bei treniruotėmis gamtos apsuptyje - visai šalia jūros, greta paplūdimio tinklinio aikštelės, įrengtos ties Vaikų parku, sporto mėgėjų jau laukia septyni lauko treniruokliai.
Jūroje planuojamas vėjo jėgainių parkas nuo kranto neturi būtų matomas – tam bus dedamos visos pastangos
"Palangos tilto" informacija, 2021 11 03 | Rubrika: Miestas
Energetikos ministras Dainius Kreivys sureagavo į Palangos miesto bendruomenės ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos keltą problemą dėl jūroje ties Palanga statyti planuojamų vėjo jėgainių parko poveikio kraštovaizdžiui.
Dėl vėjo elektrinių jūroje ties Palanga meras Š.Vaitkus kreipėsi į valstybės vadovus: „Grafas Tiškevičius jūros tiltą statė ne tam, kad žiūrėtume į vėjo malūnus“
"Palangos tilto" informacija, 2021 10 07 | Rubrika: Miestas
Palangos meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį, spalio 6 dieną, kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, energetikos ir aplinkos ministrus Dainių Kreivį bei Simoną Gentvilą, o taip pat į Seimo Ekonomikos ir Aplinkos komitetus, išreikšdamas kategorišką „prieš“ prieš planuojamas Baltijos jūroje, nuo Klaipėdos iki Būtingės, vėjo jėgaines.
Žolinės proga – pirmą karta Lietuvoje - įspūdingos sūpynės ant jūros kranto
"Palangos tilto" informacija, 2021 08 10 | Rubrika: Miestas
Rugpjūčio 15 d. (sekmadienį) Žolinės proga Palangos poilsiautojus nustebins įspūdingo aukščio sūpynės ant jūros kranto.
Lietuvai planuojant Baltijos jūroje ateityje įrengti 700 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką, energetikos viceministras sako, kad jau dėliojama tolesnė projekto plėtra. Projektui numatyta 138 kvadratinių metrų teritorija yra maždaug 30 kilometrų nuo jūros kranto ties Palanga. Ryčio Kėvelaičio teigimu, antrame projekto etape būtų instaliuota dar 700 MW galios.
Iš Olandijos, kurioje vežioja gėles, į Palangą grįžęs palangiškis Saulius Lazdauskas, uoliai laikosi saviizoliacijos, nors jaučiasi puikiai. Didelis ilgų ir super-ilgų bėgimo distancijų aistruolis nenustygsta vietoje: taip norisi apsiauti sportinius batelius ir pasileisti kurorto miško takeliais. Tačiau ir karantine vyras rado išeitį: bute sustūmė stalą ir sofą ir...
Vėjo jėgainės jūroje galėtų būti netoli Šventosios, rodo studija
***, 2019 07 19 | Rubrika: Verslas pinigai
Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje galima įrengti apie 3,35 gigavato (GW) vėjo turbinų, o geriausios vietos vėjo parkų vystymui – 30 km nuo kranto ties Šventąja, netoli sienos su Latvija, rodo Energetikos ministerijos užsakymu atlikta mokslininkų studija.
