Dėl vėjo elektrinių jūroje ties Palanga meras Š.Vaitkus kreipėsi į valstybės vadovus: „Grafas Tiškevičius jūros tiltą statė ne tam, kad žiūrėtume į vėjo malūnus“

Palangos meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį, spalio 6 dieną, kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, energetikos ir aplinkos ministrus Dainių Kreivį bei Simoną Gentvilą, o taip pat į Seimo Ekonomikos ir Aplinkos komitetus, išreikšdamas kategorišką „prieš“ prieš planuojamas Baltijos  jūroje, nuo Klaipėdos iki Būtingės, vėjo jėgaines.

Buvusi Sauliaus Skvernelio vyriausybės priėmė būtinus sprendimus jūrinio vėjo panaudojimo plėtrai – keliasdešimt kilometrų nuo kranto nutolusioje Baltijos jūros teritorijoje iki 2030 m. numatoma įrengti iki 700 MW galios vėjo elektrinių parką.

„Grafas jūros tiltą statė ne tam, kad žiūrėtume į vėjo malūnus,“ – ketvirtadienį meras Š. Vaitkus sako savo įraše Facebook. „Mes išsakome tvirtą mūsų poziciją, jog kategoriškai nesutinkame laužyti šimtametes Tiškevičių tradicijas, kurios padėjo susiformuoti kurortui ir jam augti.“

„Grafas tam ir puoselėjo pliažus, pastatė tiltą, kad žmonės čia vaikščiotų bei grožėtųsi beribiu jūros horizontu ir besileidžiančia saule, pajustų išskirtinį sąlytį su gamta ir vandens stichija, o ne tam, kad nuo kranto ar tilto žiūrėtume į vėjo malūnus. Vizualiai neužterštas jūros kraštovaizdis ir tradicijos, kurios susiformavo per šimtą metų, tai išskirtinė Palangos vizitinė kortelė,“ – teigia meras savo Facebook įraše.

Anot jo, įgyvendinus vėjo elektrinių parko statybas pagal dabar diskutuojamus parametrus, įrenginius nesunkiai matytume nuo kranto ir plika akimi, o tie, kas būtų ant jūros tilto, vadinamuosius vėjo malūnus išvystų dar iš arčiau – jie priartėtų beveik 460 metrų ir būtų labai gerai įžiūrimi.

„Grafas Tiškevičius, statydamas jūros tiltą, rūpinosi, kad net šis statinys netrukdytų gėrėtis jūros horizontu ir saulėlydžiais, o dabar kalbame apie hektarus gerai matomų vėjo elektrinių. Norint pamatyti vėjo elektrines, visai nebūtina važiuoti į pajūrį. O tiems, kas gyvena ar atvyks prie jūros, tikrai nepriimtina, kad horizontą užgožtų tankiai styrantys įrenginiai. Tokia vizualinė kraštovaizdžio tarša gali turėti nemažos įtakos kurorto populiarumui, sumenkinti jo turistinį potencialą,“ – sako Š. Vaitkus.

Vyriausybės nutarimu numatyta tiksli Baltijos jūros ekonominės zonos dalis,  kurioje tikslinga vėjo elektrinių plėtra iki 2030 m., ir šių elektrinių parko įrengtoji galia – 700 MW. Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje gali pagaminti apie 2,5–3 TWh per metus – tai yra beveik ketvirtadalis dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio. Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. Eur privačių investicijų.

Numatomas teritorijos plotas vėjo elektrinėms Baltijos jūroje artimiausiu etapu siekia 137,5 kv. km, atstumas iki kranto – maždaug 26 – 32 km, vidutinis gylis – 35 m, o vidutinis vėjo greitis – apie 9 m/s.

Investuotojai į vėjo jėgaines Baltijos jūroje bus atrenkami konkurso būdu. Numatyta, kad konkursai šių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje bus organizuojami 2023 m. vasario 1 d.

Iš viso Lietuva planuoja įrengti keturis jūrinius vėjo jėgainių parkus, jiems numatyta 644,33 kv. km teritorija Baltijos jūroje, priklausančioje Lietuvai ar jos išskirtinei ekonominei zonai.

Visuose parkuose turėtų būti statomos 250 metrų aukščio, 12 MW galios vėjo elektrinės, tačiau pabrėžta, kad pasirinkimai priklausys nuo rinkos pasiūlymų.

Jau pirmuoju etapu planuojamas vėjo jėgainių Baltijoe jūroje parkas numatomas teritorijose nuo Klaipėdos iki Būtingės. Be kitų aspektų, tai ypač palies uostamiesčio, Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybes dėl esminių kraštovaizdžio pokyčių, keliama klausimų ir dėl to, ar nebus sudaroma trukdžių laivybai.

Lietuvos bendrasis planas: mėlynomis rodyklėmis pažymėjome teritorijas, kuriose jūroje numatoma įrengti vėjo jėgainių parkus. Numatomas teritorijos plotas vėjo elektrinėms Baltijos jūroje artimiausiu pirmuoju etapu siekia 137,5 kv. km ir jūroje apglėbia visą Palangą nuo Karklės iki Monciškių.

Energetikos ministerijos užsakymu dabar rengiamas Lietuvos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijos, skirtos atsinaujinančios energetikos plėtojimui, inžinerinės infrastruktūros vystymo planas (Vystymo planas) ir atliktas Strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV).

Remiantis Vystymo plano sprendiniais potencialiai atsinaujinančios energetikos plėtojimo teritorija yra Baltijos jūroje ties Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos miesto savivaldybėmis. Mažiausias atstumas nuo planuojamos teritorijos iki Palangos pakrantės yra apie 26 km.

Būtent į tai kategoriškai sureagavo Palangos savivaldybė.

„Įgyvendinus planuojamą ūkinę veiklą gamtinis Lietuvos Baltijos jūros kraštovaizdis bus papildomas technogeniniais objektais. Naujų raiškių vertikalių dominančių atsiradimas pakeis šiuo metu esantį jūrinį kraštovaizdį ir sukels itin didelį visuomenės nepasitenkinimą“, – sako meras Š.Vaitkus.

Palangos vadovas priminė, kad Lietuvos Baltijos jūros kranto zona, Pajūrio arealas priskirti labai didelio potencialo rekreacinių arealų grupei. Lietuvos Bendrajame plane pagal gamtos ir kultūros paveldo išteklių turtingumą ir aplinkos sveikumą Pajūrio arealas užima pirmąją vietą. 

Svarbiausi rekreaciniai ištekliai yra smulkaus smėlio paplūdimiai, vandens erdvė, smėlio kopų kraštovaizdis, užkopės pušynai ir mišrūs miškai, uosto ar infrastruktūros įrenginiais neužstatytos teritorijos.