Aistė gyvybės už Lietuvą neatiduotų, Laura pasikeistų vietomis su Sausio 13-osios žuvusiąja

Alfredas PUMPULIS, 2012-01-12
Peržiūrėta
1944
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Aistė gyvybės už Lietuvą neatiduotų, Laura pasikeistų vietomis su Sausio 13-osios žuvusiąja

Šimtai  emigruojančių ir prieš Lietuvą bambančių žmonių, vargu, ar susimąsto, dėl ko tūkstantinės minios rinkosi ginti Lietuvos nepriklausomybės 1991-ųjų sauso 13-ąją. Ką dabartiniams paaugliams reiškia ši tautai juodu kaspinu perrišta data? Koks jaunųjų pašnekovų požiūris į sausio 13-tąją?

 

Lietuvos ginti nestotų

Palangos senosios gimnazijos moksleivė Aistė Andruškevičiūtė paklausta, ar Lietuvai iškilus realiai grėsmei stotų  ginti Vilniaus televizijos bokšto, kaip tai darė tėvai ir seneliai, sakė: „Nemanau, kad eičiau ginti Televizijos bokšto... Man rūpi mano gyvybė ir tikrai nesu didelė patriotė. Be to, sunku net įsivaizduoti tą jausmą, gyvenant nelaisvoje Lietuvoje. Tiesiog negaliu įsivaizduoti savęs ginant Lietuvos“.

Mergina sakė: „Tiesiog nemanau, kad pasiryžčiau dėl Lietuvos rizikuoti gyvybe. Suprantu: Lietuva mano tėvynė, didžiuojuosi jos praeitimi ir jos pasiekimais, tačiau rizikuoti savo gyvybe – kraštutinumas“. Jos nuomone, šalies gynimas – Lietuvos kariuomenės darbas.

„Apie sausio 13-tąją  mama man pasakojo, jog naktį pabudo nuo sirenų gausmo, įsijungė televizorių ir pamatė, kas dedasi...  Baimė liejosi per kraštus, visi šeimos nariai verkė, nes tuo metu mamos brolis buvo Vilniuje, ir jie niekaip negalėjo su juo susisiekti“, – prisiminė mamos pasakojimą A. Andruškevičiūtė.

Mergina pridūrė: „Apie sausio 13-tąją žinau tiek, jog tada lietuviai bandė apginti Lietuvą nuo rusų, daug žmonių buvo sužeisti, daug jų žuvo. Rusai buvo užėmę televiziją, tačiau nuo naujos rusų okupacijos mus išgelbėjo pasaulis“.

Pasak moksleivės, tuo metu žmonės iš televizijos pranešė Vakarams, jog Lietuvą puola ir jie pradėjo skleisti informaciją po visą pasaulį. „Okupantai išsigando ir pasitraukė“, – istorinius faktus pasakojo moksleivė.

 

Laiškas gynėjui

Kita Palangos senosios gimnazijos moksleivė Laura Grincevičiūtė, paprašyta papasakoti, kas jos suvokimu nutiko per sausio 13-tąją ir ką jai apie tai pasakojo tėvai bei seneliai, pacitavo savo laišką, rašytą per lietuvių kalbos pamoką ir skirtą vienam iš žuvusių žmonių per Vilniaus televizijos bokšto gynimą.

„Atsirastų nemažai dvejojančių, ar kas nors šiandien dar eitų ginti mūsų Lietuvos, ar aukotų  patogų gyvenimą vardan jos. Žinai, Rolandai, jei būčiau turėjusi galimybę tą dramatišką sausio 13-osios naktį kartu su Jumis visais pridėjusi ranką prie širdies traukti Erikos Masytės „Laisvę” – traukčiau, jeigu galėčiau apsikeisti su Tavimi vietomis – apsikeisčiau“, – už širdies griebiantį tekstą citavo L. Grincevičiūtė.

Pašnekovė atviraudama  prisiminė tėvų pasakojimus apie tragišką dieną: „Tuo metu mano mama kaip tik gulėjo ligoninėje, nes turėjo gimdyti brolį ir dėl to labai bijojo. Tik prasidėjus kariniams veiksmams  į ligoninę būtų paplūdę sužeistieji. Tokios mintys tik didino įtampą.

Gimnazistė taip pat prasitarė, jog merginos mama prašė savo vyro nieku gyvu neiti kartu su minia ginti televizijos bokšto Kaune, tačiau jis nieko nepaisydamas vis tiek ten nuėjo ir stovėjo su visais.

 

Karas – ne išeitis

Sakoma,  jog kare nelaimi niekas. Jis atneša tik sielvartą ir skausmą žmonių širdyse. L. Grincevičiūtė apie jį sakė: „Aš visada tik už tai, kad būtų įdedamos visos pastangos, kad būtų išvengta smurto, nes tokiais atvejais dažniausiai nukenčia nekalti žmonės. Nieko gero tai neatneša!“ Pašnekovės manymu, sausio 13-osios naktis tik įrodo, jog yra ir kitų būdų apginti savo šalį nuo priešų. „Nors aukų  nebuvo išvengta, tačiau jei žmonės būtų puolę, žuvusiųjų būtų kur kas daugiau“, – dėstė argumentus abiturientė. 

 

„Ne už tokią Lietuvą kovojome...“

„Mano tėvynė ten, kur mano šeima. Gal ateityje tėvynė bus ir ne viena. Tiesa, bijočiau dėl Lietuvos aukoti gyvybę, nes dažnai išgirstu sakant „Ne už tokią Lietuvą kovojome“, – L. Grincevičiūtė pastebėjo, jog labai smerkti Lietuvos nereikėtų, mat ne taip seniai iškovota laisvė dar nespėjo suformuoti žmonių sąmonės. Mergina vylėsi, jog laikui bėgant žmonės labiau suvoks šios dienos prasmę. „Jei aukočiau gyvybę, tai tik dėl laisvės“, – pokalbio pabaigoje pridūrė Palangos senosios gimnazijos moksleivė.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nuo trečiadienio, sausio 3 d., mieste bus įrengti specialūs konteineriai, skirti po žiemos švenčių nupuoštoms eglutėms palikti. Kviečiame visus būti atsakingus bei po švenčių likusias eglutes atvežti į šiam tikslui skirtus konteinerius.


Sveikatos apsaugos ministerija informuoja apie svarbiausius pakeitimus, kurie įsigalioja nuo 2024 m. sausio 1 d. 


Pirmasis laikraščio „Palangos tiltas“ numeris 2023 metais išeis sausio 13 dieną. Laimingų, taikingų, sveikų ir kūrybingų Naujųjų metų jums ir jūsų artimiesiems. Jūsų „Palangos tiltas


Palangos mobilusis punktas ilgina darbo laiką – nuo sausio 25 d., antradienio, mobilusis punktas dirbs dviem pamainomis.


Komentuodamas Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sprendimą poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ 2022 metais perduoti Turto bankui, palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskas įraše socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienį, gruodžio 1 dieną, teigė „turįs prisipažinti“, kad jį žinia apie VRM priklausiančių reabilitacijos centrų Palangos „Pušynas“ ir Druskininkų „Dainava“ uždarymą...


Nors penktadienį Vyriausybė paskelbė apie nuo šeštadienio grąžinamus judėjimo tarp savivaldybių ribojimus, panašu, kad poilsio prie jūros pasiilgusių žmonių tai neišgąsdino. Šiandienos popietę pagrindinėje Palangos gatvėje buvo galima pamatyti daugybę link jūros traukiančių žmonių.


Karantino laikotarpiu sumažėjus autobusų keleivių srautui, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki karantino pabaigos laikinai sumažinamas viešojo transporto maršrutų skaičius. Nuo sausio 1 d. laikinai nutraukiamas autobusų judėjimas maršrutais 1A (autobusų stotis – p/n „Gintaras“ – Sodų g. – autobusų stotis) ir 2A (autobusų stotis – centras –...


Į „Palangos tilto“ redakcijos kavarytį praėjusį antradienį sugužėjo gražus būrelis palangiškių, kurie ne tik prisiminė kruvinuosius Sausio 13-osios įvykius, bet kai kuriems jų – Rimantui Mikalkėnui, 1991-ųjų Palangos merui, ir jau savivaldos rūpesčius palikusiam Broniui Martinkui, 1991-aisiais vadovavusiam Palangos miesto deputatų Tarybai, teko tragišką tautai...


Minėdami sausio 13-ąją, mokinukai virto sniego angelais

Pradinių klasių mokytoja metodininkė Dalia ŠIUPINIENĖ, 2013 01 14 | Rubrika: Miestas

Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos pradinukai sausio 11 d. ne tik dalyvavo akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“ 1991 m. sausio 13 d. įvykiams paminėti, bet ir kartu su savo mokytojomis kūrė sniego angelus.


Šimtai   emigruojančių ir prieš Lietuvą bambančių žmonių, vargu, ar susimąsto, dėl ko tūkstantinės minios rinkosi ginti Lietuvos nepriklausomybės 1991-ųjų sauso 13-ąją. Ką dabartiniams paaugliams reiškia ši tautai juodu kaspinu perrišta data? Koks jaunųjų pašnekovų požiūris į sausio 13-tąją?


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius