Dėl Palangos baseino tyrimo įžvelgiamas Konkurencijos tarybos interesų konfliktas: vadovas sako, kad tik laikosi įstatymų

Palangos tiltas, 2022-12-21
Peržiūrėta
1653
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangos baseinas / R. Rumšienės/LRT nuotr.
Palangos baseinas / R. Rumšienės/LRT nuotr.

Viešumoje kilus diskusijoms dėl Konkurencijos tarybos (KT) pradėto tyrimo ir ketinimo įpareigoti Palangos miesto savivaldybę atiduoti joje veikiančio baseino valdymą privačiam verslui, Seimo Ekonomikos komiteto nariai įžvelgia galimą Tarybos atstovavimą verslo interesams.

Tuo metu Tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas sako, kad jo vadovaujama institucija tiesiog laikosi Konstitucijos ir kitų teisės aktų. Anot jo, Taryba dar nėra priėmusi galutinio sprendimo, todėl plačiau savo pozicijos dar nekomentavo.

Trečiadienį vykusios parlamentinės kontrolės metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariui Mindaugui Skritulskui kilo abejonių, ar KT, vykdydama tyrimą dėl Palangos baseino, veikia skaidriai.

Jis pabrėžė, kad Taryba tyrimą pradėjo tik dėl baseino Palangoje, nors panašius objektus kituose regionuose taip pat valdo savivaldybėms pavaldžios bendrovės, pavyzdžiui, Skuode, Šilalėje, Tytuvėnuose, Vilniuje, Druskininkuose.

„Kodėl susidomėjimo sulaukia tas baseinas, dėl kurio yra tam tikros verslo grupės interesas? Tada kyla labai pagrįstas klausimas, kieno interesus atstovauja ši taryba – visuomenės (...) ar tam tikros verslo grupės, kuriai sėkmingai sekasi laimėti Lietuvos baseinų koncesijos konkursus?“ – klausė M. Skritulskas.

Š. Keserauskas replikavo, kad KT tiesiog siekia užtikrinti, kad būtų vykdoma Konstitucija ir Konkurencijos įstatymas. Pasak Tarybos vadovo, institucija remiasi Konstitucijos 46 straipsniu, kuriama teigiama, jog „Lietuvos ūkis yra pagrįstas privačios nuosavybės teise“.

„Niekam neatstovauju. Esu institucijos vadovas ir mes remiamės Konstitucija ir Konkurencijos įstatymu. Tai ir yra visas atstovavimas“, – teigė jis.

Anot Š. Keserausko, valstybės dalyvavimas ūkinėje veikloje yra labiau „išimtis, nei taisyklė“.

„Todėl kai konkurencijos institucija gina konkurenciją, ji tiesiog gina konkurenciją, o ne atstovauja kažkieno interesus (...) Mes tiesiog įgyvendiname įstatymą ir viskas“, – pabrėžė Š. Keserauskas.

Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos narys Gintautas Paluckas kritikavo KT veiklą, esą ši „akivaizdžiai dengiasi netobulu teisiniu reguliavimu“, „akivaizdžiai negina viešojo intereso“.

„Tokios interpretacijos, kai už viešuosius pinigus išvystyta infrastruktūra ten, kur verslas nesiėmė rizikos, nieko nedarė ir naudojasi tais vaisiais ir tai traktuojama kaip pažeidimas, (...) tai yra absoliučiai nesuvokiama“, – teigė G. Paluckas.

Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Bagdonas pritarė, jog KT tyrimą pradėjo be reikalo. Anot jo, jei privačios įmonės nesirenka plėtoti tokių objektų, reiktų siekti, kad juose teikiamas paslaugas užtikrintų savivalda.

„Jei paslauga puikiai veikia, vietos gyventojai yra patenkinti, stebina KT atstovo tokia pozicija. Apskritai, tyrimas pradėtas ten, kur jis visiškai nėra aktualus“, – kalbėjo A. Bagdonas.

Absurdu, kad iš savivaldybės iniciatyvos teikti viešąsias paslaugas neva norima padaryti verslą, pavadino Regionų frakcijos narys Jonas Pinskus.

Palangos meras: nesuprantu, kodėl tiriamas su niekuo nekonkuruojantis baseinas

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus antrino, kad KT, tirdama Palangos baseino atvejį, manipuliuoja teisės aktais ir Konstitucija.

Anot mero, Palanga baseino neturėjo 20 metų, o savivaldybė nuo 2011 m. „darė viską“, kad verslas turėtų galimybes pradėti jo statybas – susidomėjusioms įmonėms siūlė žemės ir turto mokesčių lengvatas, tačiau iki šiol susidomėjusiųjų nebuvo.

Jis teigė, kad savivaldybė savo ir valstybės lėšomis „pavyzdinį baseiną“ pastatė sulaukusi visuomenės spaudimo panašius objektus pradėjus statyti kitiems miestams. Palangos baseinas, anot mero, yra „visiškai socialinis“.

Pasak Š. Vaitkaus, baseine nemokamos viešosios paslaugos užtikrinamos visų klasių moksleiviams, kurių iš viso jį aplankė 74 tūkst. Kasdien, mero teigimu, baseine be jokio užmokesčio treniruojasi apie 300 vaikų, palankios kainos užtikrinamos senjorams, neįgaliesiems ir kt. lankytojams.

„Baseinas nei vieno cento nenaudoja iš biudžeto ir niekados to nereikėjo. Jis išsilaiko ir išlaiko visas viešąsias paslaugas“, – sakė Palangos meras.

Įvardijęs šiuos argumentus Š. Vaitkus tikino nesuprantąs, kodėl KT, „matyt monopolistų prašymu“, pradėjo tirti Palangos savivaldybę, nors joje veikia tik vienas baseinas.

Jis sakė, kad baseiną Tarybą tiria „neatsitiktinai“, esą Lietuvoje yra ne vienas atvejis, kai viešomis valstybės ar savivaldybės lėšomis pastatyti objektai atiduodami valdyti „toms pačioms verslo rankoms“.

„Kalbu apie Klaipėdos, Girstučių baseinus, Švyturio areną, kalbu apie daug už viešas lėšas pastatytų objektų, kurių (valdymą – ELTA) laimi viena įmonė“, – vardijo Palangos meras.

Kaip pavyzdį jis pateikė Klaipėdos baseiną, kurį, anot Š. Vaitkaus, miesto savivaldybė pastatė už 17 mln. eurų, vėliau 15 metų perdavė koncesininkams.

„Už tai koncesininkas turi sumokėti tik 400 tūkst. – jie per mėnesį moka 2 tūkst. eurų už 17 mln. eurų objektą. Ir dar, savivaldybė, už savo lėšas pastačiusi baseiną, yra priversta iš koncesininkų pirkti vaikų mokymo plaukti programą“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Š. Keserauskas: iki galutinio sprendimo negaliu komentuoti plačiau

KT vadovas Š. Keserauskas informavo, kad galutinio sprendimo dėl Palangos savivaldybės galimo konkurencijos pažeidimo Taryba dar nepriėmusi, todėl plačiau tolesnių veiksmų nepakomentavo.

„Sprendimo dar nesame priėmę – tyrimas yra baigtas, bus išklausymo posėdis ir priimsime sprendimą. O iki sprendimo priėmimo negaliu komentuoti. Galiu tik patvirtinti, kad tikrai rimtai žiūrime į šį atvejį“, – aiškino Š. Keserauskas.

„Dabar išleidome naujas išvadas. Žiūrime į tai rimtai ir galiu pasakyti tik tiek, kad belieka palaukti“, – pridūrė jis.

KT vadovas kartu pažymėjo, kad bet kokia savivaldybės įmonė gali laimėti tokių objektų kaip Palangos baseinas valdymo konkursus, tačiau tam būtina „konkurencinga procedūra“.

ELTA primena, kad KT nuo 2019 m. vykdo tyrimą, o lapkritį informavo Palangos savivaldybę apie ketinimą įpareigoti miesto valdžią perleisti baseino valdymą privačiam verslui, esą ši pažeidė Konkurencijos įstatymą.

Tarybai skųstasi, jog savivaldybė be jokio konkurso 2019 m. kovą atidarytą 6,2 mln. eurų vertės baseiną perleido savo valdomai įstaigai „Palangos investicijų valdymas“.

Gruodžio 10 d. prie Palangos baseino vyko miesto bendruomenės „Palangos santarvė“ akcija „Stop! Palangos baseino neatiduosime!“, kuriame prieštarauta KT veiksmams.

ELTA

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šį rytą pabudau nuo kažkokio keisto, dar niekada negirdėto garso.  Pakėlusi lango užuolaidas, pamačiau saulėtą dangų ir du balandžius, tupinčius ant mano laukinių durų stogo. Paukščia, kraipydami uodegas ir liesdami vienas kitą sparnų galais, šoko savo meilės  šokį.


Viešumoje kilus diskusijoms dėl Konkurencijos tarybos (KT) pradėto tyrimo ir ketinimo įpareigoti Palangos miesto savivaldybę atiduoti joje veikiančio baseino valdymą privačiam verslui, Seimo Ekonomikos komiteto nariai įžvelgia galimą Tarybos atstovavimą verslo interesams.


Įsigaliojus Galimybių pasui, ne vieno kurorto verslo savininkai, ypač grožio paslaugų teikėjai baikščiai dairosi į duris – ar nepasirodys tikrintojai, tačiau, regis, Palangos kirpėjos ir grožio specialistai uoliai laikosi reikalavimų. 


Po Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo kurortą ir toliau prižiūrės ne privatininkai, o miestui priklausanti įmonė „Palangos komunalinis ūkis“. Apie tai ketvirtadienį, liepos 15 d., savo Facebook įraše paskelbė Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus.


Palangos miesto savivaldybės tarybos narė Svetlana Grigorian nepažeidė iki 2019-12-31 galiojusio Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Tokį sprendimą vienbalsiai priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).


Palangos miesto PK pareigūnai rugsėjo 24 – 25 dienomis prie kurorto mokyklų tikrino kaip eismo taisyklių reikalavimų laikosi į pamokas dviračiais ir paspirtukais atvažiuojantys moksleiviai. Per dvi dienas patikrinta apie pusšimtis dviratininkų, nustatyti 29 pažeidimai.


Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį, rugsėjo 16 dieną, pradėjo tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos narės Svetlanos Grigorian elgesio. Bus aiškinamasi, ar valstybės politikė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.


Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai kreipėsi į šalies Konkurencijos tarybą prašydami pradėti tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės veiksmų. Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų valdytojus vienijančiai organizacijai kilo pagrįstų įtarimų, kad kurorto savivaldybė galimai proteguoja savo valdomos įmonės „Palangos...


Palangos savivaldybės Tarybos nario Tomo Juliaus Žulkaus troškimas patvirtinti bendrapartiečio, liberalsąjūdiečio Susisiekimo viceministro Arūno Štaro žmonai Nijolei priklausančio sklypų kvartalų detalųjį planą buvo toks stiprus, kad, nuo balsavimo nusišalinus net partijos bendražygiams E. Židanavičiui ir A. Dočkui, įžvelgusiems viešųjų ir privačių konfliktų...


Miesto poliklinika – interesų verpete

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 03 20 | Rubrika: Miestas

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tyrimą dėl kurorto Savivaldybės tarybos narių Sondros Kulikauskienės ir Remigijaus Alvydo Kirstuko veiksmų atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms. Tyrimas pradėtas gavus Tėvynės sąjungos frakcijos miesto Taryboje narių prašymą.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius