Diskusija apie Palangos viešąsias erdves pradėta menine – socialine akcija

Rasa KREGŽDAITĖ, 2013-05-23
Peržiūrėta
1753
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Rezonanso iš palangiškių ir miesto svečių sulaukusio projekto metu iš išmestų unitazų ir praustuvių buvo kuriama netradicinė laisvalaikio erdvė.
Rezonanso iš palangiškių ir miesto svečių sulaukusio projekto metu iš išmestų unitazų ir praustuvių buvo kuriama netradicinė laisvalaikio erdvė.

Gegužės 13-17 d. prie Ramybės kultūros centro Palangoje vyko Ekologinio dizaino kūrybinės dirbtuvės. Rezonanso iš palangiškių ir miesto svečių sulaukusio projekto metu iš išmestų unitazų ir praustuvių (kriauklių) buvo kuriama netradicinė laisvalaikio erdvė. Projekte dalyvavo olandai menininkai Jan Korbes ir Sanne Luijbe bei Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentės Erika Jankauskaitė, Deivyda Sakalauskaitė ir Iveta Ždaniauskytė.
„Ar čia menas? Aš tikriausiai „nepriaugau“ iki tokio meno“, – ironizavo į paplūdimį einančios kaunietės. Tuo tarpu senoliai džiaugėsi, jog atsirado nauja erdvė, kur suoliukai turi netradicinius atlošus, o prie jų pastatyta taip Palangoje trūkstama peleninė. Ir nesvarbu, iš kokios medžiagos visa tai yra pagaminta. Pasak vienos iš prieštaringų atgarsių sulaukusios meninės-socialinės akcijos iniciatorių, vila „Ramybė“ vadovės Gaivos Samukienės, projekto tikslas – pakeisti palangiškių požiūrį į estetikos supratimą, skatinti reakcijas į viešosios erdvės pasikeitimus ir diskutuoti, kokia ji turi būti. O visos reakcijos – teigiamos ir neigiamos – parodo, jog tikslas buvo pasiektas.
ReFunc meno laboratorijos iniciatorius, „šiukšlių“ architektu vadinamas menininkas olandas J. Korbes teigia, jog iš negražių, neestetiškai atrodančių objektų sukurti patrauklų ir naudingą daiktą nėra lengva užduotis, tačiau jis sako pasiekęs savo tikslą.
Svečiavimosi Palangoje metu Jan pastebėjo, jog šiame mieste visos viešosios erdvės yra „privatizuotos“ – „čia yra to“, „čia yra ano kaimyno kiemas“, o ten – miesto savivaldybės erdvė... Dėl to specialiai pasirinkdamas darbą viešoje erdvėje jis norėjo diskutuoti apie vienijimosi į bendruomenę poreikį.
Menininkas teigia, jog, jei po akcijos nepavyks įtikinti palangiškių ir miesto svečių, kad tokie neįprasti kūriniai yra reikalingi, nieko baisaus – svarbiausia, jog šis projektas įkvėpė menininkus naujiems kūrybiniams ieškojimams bei buvo pradėta diskusija apie bendruomenę.
Neįprasta unitazų, pisuarų medžiaga buvo pradėta naudoti dar XX amžiuje. Vienaip ar kitaip žymiausių menininkų kūryboje tokios medžiagos pasirinkimas buvo siejamas su snobizmo, sustabarėjimo kritika. Vienu įtakingiausiu meno kūrinių, metusių iššūkį meno suvokimui, yra dailininko Marcelio Duchamp‘o sukurta skulptūra – fontanu pavadintas pisuaras.
1917 m. avangardinio meno parodoje pristatyta menine provokacija buvo bandoma pasiekti du tikslus – pasityčioti iš kolegų menininkų ir pradėti diskusiją apie pagrindinius meno vertinimo principus.
Dailininkas teigė, jog menas skiriasi nuo paprastos prekės tik tuo, jog yra eksponuojamos galerijose ir muziejuose, o ne turguje ant prekystalio. Todėl kūrinių meniškumas priklauso nuo susitarimo, ką reikia laikyti menu. Realiems ir banaliems daiktams – tualeto kriauklei, dviračio ratui ant taburetės ar butelių džiovyklai – jis suteikė naują prasmę ir pakėlė į meno kūrinio rangą. Šiais siurrealistinio meno atstovo M. Duchamp‘o darbais prasidėjo „Ready – made art“ judėjimas, kurio šalininkai buities daiktus bando pakelti į meno kūrinių lygį.
M. Duchamp‘o laikais beveik niekas nesuprato jo idėjų, tačiau po 50-ies metų kasdieninių daiktų panaudojimas meno kūriniuose tapo labai populiarus tarp menininkų. Tad iki šių dienų yra naudojama technika, kuria modifikuotiems buities daiktams yra suteikiama kita reikšmė.
Jei meno kūrinio gamybai yra naudojamos atgrasiai atrodančios medžiagos, tokie kūriniai yra suprantami kaip meninė provokacija. Ramybės kultūros centras, prisidedantis prie „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013“ programos, šia Ekologinio dizaino kūrybinių dirbtuvių paroda – provokacija skatina diskutuoti apie tai, kas yra menas? Kokia meno funkcija? Ar meno funkcija –vien estetinio malonumo, ar turi ir socialinio aktualumo prasmę? Kiek šiuolaikinė bendruomenė, o ypač periferiniuose miestuose, žino apie šiuolaikinį meną? Bei kas lemia tai, jog objektą suvokiame kaip meno kūrinį?

 

Jūsų komentaras:

Alberta 2013-05-27 15:07 (IP: 84.46.247.174)
Jūs žmonės , lietuvių bruožas , ką jau kalbėt,tik paniekinti , tik ką nors blogo pasakyti, įkasti, gaila man ,kad nesugebate džiaugtis paprastais dalykais, bent ką nors patys darote ,kad kitiem būtų gerai . Trūksta mūsų visuomėnėje teigiamų žmonių.

aliosa 2013-05-26 09:38 (a / IP: 109.128.41.67)
aciu, bus kur nusilengvint/ tik neaisku ,vyru ar moteru ar bendras wc, aciu

jone 2013-05-26 05:25 ([email protected] / IP: 78.61.46.36)
kūrinių meniškumas priklauso nuo susitarimo, ką reikia laikyti menu. man nepatiko, nors provokacija vykusi :)

Albertina 2013-05-25 11:16 (IP: 84.46.243.166)
Man labai patiko ! Džiaugiuosi ,kad Palangoje atsirado tokia erdvė, ypač trūkstama peleninė labai vietoje, naudinga ir genealiai pateikta. paliko ispūdi ir pats pristatymas. Kas nematė labai daug ką praleidote, netikėjau kad galima iš tokių neestetiškų dalykų padaryti ir sukelti visai kitą požiūrį į daiktą. Labai gerbiu kas padarė visa tai. Ačiū jums, nesustokite ir siekite tolimesniu rezultatų ateityje!

Justina 2013-05-25 09:16 (IP: 84.238.64.96)
įdomu trumpam, bet tikrai atrodo kaip pilietinė akcija norint pabrėžti viešųjų tualetų problemą ;/// gal apsieikime be šito? nesinori ramstytis į klozetus. trūksta meno man ;>>

jonas 2013-05-24 21:15 (ip / IP: 109.128.0.159)
joo, tualetu trukumas veikia ir kurybinio fronto darbininkus

Taip pat skaitykite

Šiandien (birželio 10 d.) Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus direktorius Arūnas Gelūnas pasirašė naują tarpusavio bendradarbiavimo sutartį, numatančią daug miesto ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, kuriam priklauso ir Palangos gintaro muziejus, sąlyčio taškų kultūros srityje.


Palangos atviroje jaunimo erdvėje „Be stogo“ net ir karantino metu veiklos nestinga – vyksta individualūs susitikimai su lankytojais, įvairios veiklos nuotoliniu būdu ir lauke. Siūloma ir pramogų – pavyzdžiui, norintieji aktyviai leisti laiką gryname ore, kviečiami į teminius pasivaikščiojimus Palangoje.


Nuo rugpjūčio pirmos aukštai iškelta „blaivybės kartelė“ pamažu leidžiasi žemyn – Seimas antradienį balsavo už Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios vėl leidža prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais paplūdimio ir lauko kavinėse. Vadinasi, šaltas alus ir vyno taurė vėl grįžta. O kokia situacija, esant draudimams, buvo Palangos paplūdimyje?...


Palangos komunalinis ūkis pradėjo dezinfekuoti ir viešąsias miesto erdves, suoliukus, autobusų stoteles, atliekų konteinerius, autobusų stotį ir kitas viešąsias vietas.


Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė ir dar 4 centro darbuotojai sugrįžoiš Italijos, kur gruodžio 7-8 dienomis dalyvavo Europos kultūros forume 2017.


Spalio pradžioje grupė Palangos senosios gimnazijos mokinių dalyvavo projekte „Krašto apsaugos dienos“, kurio renginiai vyko Karinių jūrų pajėgų štabe Klaipėdoje. Jie klausė paskaitų apie valstybės gynybą ir kariuomenę, apie karines jūrų pajėgas, lankėsi Klaipėdos uoste, kur buvo pristatyta povandeninių veiksmų komandos veikla ir įranga.


Palanga partnerio teisėmis jungiasi prie Klaipėdos miesto savivaldybės rengiamo projekto „Klaipėda – Europos kultūros sostinė“, jeigu Klaipėdos miestui bus suteiktas 2022 metų Europos kultūros sostinės vardas. Europos kultūros sostine Klaipėda siekia tapti kartu su Palanga ir Neringa.


„Ramybės“ kultūros centre vyksta Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojo Agniaus Jankevičiaus  vadovaujamos tarptautinės kūrybinės dirbtuvės „Teatras vaikams. Ritmas ir poezija“.


Gegužės 13-17 d. prie Ramybės kultūros centro Palangoje vyko Ekologinio dizaino kūrybinės dirbtuvės. Rezonanso iš palangiškių ir miesto svečių sulaukusio projekto metu iš išmestų unitazų ir praustuvių (kriauklių) buvo kuriama netradicinė laisvalaikio erdvė. Projekte dalyvavo olandai menininkai Jan Korbes ir Sanne Luijbe bei Vilniaus dailės akademijos Telšių...


Fotografijų parodos projekte „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013”  1

Adas SENDRAUSKAS, „FotobienalėLT” prezidentas, 2013 04 08 | Rubrika: Kultūra

Nuo balandžio 11 dienos Lietuvos kultūros sostinėje – Palangoje startuoja „Fotografija projekte „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius