„Dvidešimties metų istorija įrodė, kad gyventojams svarbias paslaugas geriausiai gali teikti UAB „Palangos komunalinis ūkis“

UAB „Palangos komunalinis ūkis“ – viešų paslaugų tiekėja kurorte, vienintelė teikianti itin platų paslaugų spektrą. Žinia, pernai bendrovei buvo patikėta ir naujos autobusų stoties statyba, taip pat ritualinių paslaugų teikimas. Dar šiais metais turėtų pradėti kilti nauja autobusų stotis, o Anapilin iškeliavę palangiškiai bus oriai išlydimi į paskutinę kelionę iš renovuotų laidojimo namų. Apie darbus, problemas ir perspektyvas „Palangos tiltui“ sutiko papasakoti bendrovės direktorius Konstantinas Skierus.
– UAB „Palangos komunalinis ūkis“ teikia ypač daug paslaugų: nuo miesto tvarkymo, daugiabučių namų administravimo iki naujų – ritualinių paslaugų teikimo ir autobusų stoties statybos. Ar tokia veiklos sričių įvairovė yra būdinga tik Palangos komunaliniam ūkiui?
– Platus paslaugų spektras komunalinėje įmonėje nėra kažkas labai neįprasto. Prisiminkime, kad paskelbus nepriklausomybę, Palangos komunalinis ūkis taip pat teikė labai daug paslaugų. Tik po to dalis jų perėjo į privataus sektoriaus rankas.
Po dvidešimt nepriklausomybės metų ne viena savivaldybė – taip pat ir Palangos – pamatė, kad privačios viešų paslaugų verslo struktūros ne visada sugeba teikti kokybiškas viešas paslaugas.
Matyt, dėl to stebėtis neverta: juk privatininko tikslas vienas – pelnas.
Kai kurios UAB „Palangos komunalinis ūkis“ teikiamos paslaugos, pavyzdžiui, miesto švarinimas, ar ritualinių paslaugų teikimas – mūsų naujausia paslauga – negali būti pelningos. Jos yra apmokamos iš biudžeto.
Taigi, mūsų anksčiau teiktos paslaugos grįžta ir aš drįstu sakyti, kad turi sugrįžti į miesto komunalinio ūkio rankas.
Tokie procesai vyksta ne tik Palangoje. Kitų rajonų savivaldybės aplinkui taip pat stengiasi susigrąžinti paslaugas, kurias buvo atidavę privačiam sektoriui. Omenyje turiu Kretingą, Plungę, Panevėžį, kai kurias kitas savivaldybes.
Tokiu keliu eina ir Klaipėda, kuri buvo visas viešas paslaugas atidavusi privatininkams.
– Ar savivaldybės įmonės teikiamos įvairios paslaugos visada reiškia geresnę kokybę ir mažesnę kainą?
– Ne visada, nes pačių paslaugų kainos dėl jų socialinio faktoriaus ne visada yra ekonomiškai pagrįstos. Bet, kaip minėjau, savivalda kartais turi dėl viešų paslaugų socialinio faktoriaus teikti jas, atsižvelgdama į jų viešą pobūdį.
Kitaip tariant, kartais tenka atlikti darbus, kurie net nėra numatyti sutartyje su savivaldybe. Negali atsisakyti jų imtis, nes suvoki, kad savivaldybės įmonei visuomenės reikalavimai yra didesni. Kaip aš sakau, savivaldybės įmonė gali kur kas lanksčiau spręsti klausimus. Žinoma, privati įmonė nevykdys sutartyje su savivaldybe nereglamentuotų įsipareigojimų.
– Ar dėl naujų funkcijų – ritualinių paslaugų teikimo, autobusų stoties statybos – ir dėl didėjančių darbo apimčių, administruojant kurorto daugiabučius, padidėjo įmonės biudžetas? Ar buvo priimta naujų darbuotojų?
– Mūsų biudžetas dėl to nedidėja. Pavyzdžiui, pernai jis buvo 5,5 milijono litų. Šiais metais – 5 milijonai. O pavyzdžiui, 2011-aisiais buvo 6 milijonai litų.
Paslaugų teikiame daugiau, bet finansavimas iš biudžeto mažėja. Kodėl? Viena priežasčių tokia: savivaldybė nesinaudoja Viešųjų pirkimų įstatymu, konkurso tvarka atrenkant paslaugų teikėjus, atsirastų galimybė savivaldybei būti aktyviai – atrinkti juos, pavyzdžiui, pagal pasiūlytą kainą. Dabar, kai savivaldybė mums, kaip savo įmonei paveda darbus, tuo pačiu ir pati nustato jų įkainius.
Jie yra ekonomiškai pagrįsti, bet su labai mažu pelnu. Teikiant daugiau paslaugų galima sutaupyti.
Kalbant apie naujus darbuotojus, pernai priėmėme naują vadybininką, kuris yra atsakingas už daugiabučių administravimą ir ritualinių paslaugų teikimą. Taip pat priėmėme ir tris naujus darbininkus.
Beje, atidarius vaikų žaidimo parką, tenka ir jame darbuotis.
Nors biudžetas šiais metais ir yra mažesnis, bet miesto gyventojai ir svečiai to nepastebės. Teks taupyti ir tiek. Bet mažiau lėšų teks skirti gatvių žvyravimui ir, ko gero, miesto šaligatvių tvarkymui. Tačiau tikiu, kad abiems funkcijoms vykdyti pinigų atsiras vasarą, nes tikimės, kaip ir kiekvienais metais, gauti papildomų lėšų iš Kelių direkcijos.
– Žinau, kad UAB „Palangos komunalinis ūkis“ savo biudžetą papildo teikdama tam tikras paslaugas – nuo kapų priežiūros iki sniego kasimo ar kai kurių prekybos centrų aplinkos tvarkymo.
– Taip, mes teikiame kai kurias paslaugas privatiems verslo subjektams. Kapų priežiūros stengiamės nesiimti, nes tai labai individuali, jautri paslauga. Bet, kaip jūs minėjote, mes atliekame ir aplinkos tvarkymo, medžių genėjimo, suteikiame transporto ir kai kurias kitas paslaugas privatiems subjektams. Savo biudžetą tokiomis paslaugomis kasmet papildome maždaug milijonu litų.
– Prieš keletą metų UAB „Palangos komunalinis ūkis“ turėjo nemažą įsiskolinimą Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC) už kurorto šiukšlių tvarkymą. Ar įsiskolinimas buvo likviduotas? Ar dabar įmonė turi kokių nors didesnių skolų?
– Išties, prieš du metus KRATC-ui buvome skolingi apie 300 tūkst. litų. Nes savivaldybės Rinkliavų centras turėjo kai kurių problemų surenkant rinkliavas kurorte.
Bet Rinkliavų centrui efektyviai dirbant, surenkant daugiau rinkliavų, skola buvo atiduota ir dabar KRATC-ui įsiskolinimų neturime. Kokių nors kitų skolų mūsų įmonė taip pat neturi.
– Pakalbėkime apie daugiabučių namų renovaciją kurorte. Kaip ji vyks Palangoje, jau patvirtinus Aplinkos ministerijai ir savivaldybės Tarybai renovuotinų daugiabučių sąrašą?
– Mes į renovacijos procesą įsijungsime tik tuomet, kai savivaldybės Taryba mus paskirs daugiabučių renovacijos administratoriumi. To galime tikėtis birželio pabaigoje ar liepos mėnesį. Kada tai konkrečiai įvyks, lems, kada Seimas galės priimti jam jau pateiktas, daugiabučių renovacijai vykdyti reikalingas įstatymų pataisas. Tos pataisos liečia ir paskolų renovacijai ėmimą, ir viešųjų pirkimų konkursus, ir kai kuriuos kitus dalykus.
Paruošiamaisiais renovacijos darbais kol kas rūpinasi savivaldybės Statybos ir ūkio skyrius.
Dar iki paskyrus mūsų ar kitą įmonę daugiabučių renovacijos administratoriumi, bus padaryti į renovacijos sąrašą pakliuvusių daugiabučių investiciniai projektai. Gyventojams jie nieko nekainuos – konkursus organizuoja Aplinkos ministerija, konkursus rengs savivaldybės.
Kiek žinau, investiciniai projektai turi būti parengti taip pat iki liepos mėnesio.
Žinia, Palangoje yra atrinkta 16 daugiabučių renovacijai.
– Ar juos rengiant bus atsižvelgta į daugiabučių gyventojų nuomonę?
– Taip, mes rengsime gyventojų susirinkimus, aiškinsime, kokios bus renovacijos procedūros ir eiga, kiek darbai kainuos bei panašiai.
Teks gauti gyventojų pritarimą, kad būtų pradėti rengti renovacijos darbų techniniai projektai. Juos parengus, konkurso keliu bus atrenkamos įmonės renovacijos darbams vykdyti. Tai, manau, turėtų įvykti liepos pabaigoje. Atrinkus įmones, dar kartą teks kviesti gyventojus į susirinkimus – matyt, jau rudenį – supažindinti su detalia renovacijos tvarka.
Nei gyventojams, nei savivaldybei renovacija nieko nekainuos, visas lėšas jai skirs Aplinkos ministerija. Paskolos renovacijai bus imamos iš „Šiaulių banko“. Tuo užsiims renovacijos administratore tapusi įmonė.
– Kaip vyksta daugiabučių administravimas mieste? Ar jau vykdote valdžios duotą pažadą, kad savivaldybės įmonė UAB „Palangos komunalinis ūkis“ administruos daugiabučius pigiau nei UAB „Palangos butų ūkis“?
– Išties, kaip minėjau pateikdamas ataskaitą savivaldybės Tarybai praėjusią savaitę, mūsų įkainiai, skaičiuojant vienam kvadratiniam metrui, yra dviem centais mažesni nei pas kitą daugiabučių administratorių.
– Ar tai jau yra ekonomiškai pagrįsta?
– Taip. Ir žvelgiant į perspektyvą, aš tikiu, kad gyventojams daugiabučių administravimo mokesčiai mūsų įmonės administruojamuose daugiabučiuose gali dar labiau mažėti. Vien dėl to, kad mes nesiekiame pelno maržos.
Daugiabučių administravimo funkcija visiškai nepadidino mūsų administracinių sąnaudų – ką reikia, padaro mūsų įmonės administracija ir buhalterija. Komunaliniame ūkyje, pavyzdžiui, dirba trys elektrikai. Bet mums pradėjus administruoti daugiabučius, jų naujų į darbą nepriėmė – sėkmingai išsiverčiame su esančiais.
– Kiek šiuo metu administruojate daugiabučių mieste?
– 19. Dar keturi pereis mums artimiausiu metu. Kai kurių kitų daugiabučių gyventojai, žinau, galimybę pereiti į UAB „Palangos komunalinis ūkis“ taip pat aktyviai svarsto.
Mūsų tikslas yra turėti 40 administruojamų daugiabučių. Įdomu, kad nė vienas iš 19 mūsų administruojamų daugiabučių neįeina į 16-os renovacijai atrinktų daugiabučių sąrašą.
Jeigu būsime atrinkti daugiabučių renovacijos administratoriumi mieste, stengsimės, kad po jų renovacijos, jų administravimo funkcija pereitų mums.
Bet mes to „neforsuosime“. Kalbant apskritai, esu už tai, kad patys gyventojai pasirinktų, kurią iš dvejų įmonių jie nori matyti savo daugiabučių administratoriais.
– Žinau, kad jau baigiami naujos autobusų stoties techninio projekto atlikimo darbai. Kas toliau? Beje, ar projektui rimčiau nesukliudė kai kurių Tarybos narių skundas dėl projekto Vyriausybės atstovei regione?
– Skundas Vyriausybės atstovę pasiekė praėjusių metų pabaigoje. Jo esmė buvo paprasta: bet kokiais būdais projektą sustabdyti – kad neiškiltų nauja autobusų stotis, o šalia jos – naujas prekybos centras. Bet tai nepavyko padaryti. Gaila, kad teko tik laiką sugaišti aiškinantis.
Ir, tiesą pasakius, keliais mėnesiais dėl to vėluoja statybų pradžia. Ją planavome balandžio pabaigoje, dabar ji prasidės jau vasarą.
– Iki šiol kai kuriems kurorto politikams atrodo, kad UAB „Palangos komunalinis ūkis“ sutartyje su stoties statytojais įsipareigoja pernelyg daug darbų atlikti patys...
– Ne kartą buvo kalbėta ir rašyta, kad naujos autobusų stoties statyba Palangos savivaldybei nieko nekainuos. Komunaliniam ūkiui kainavo tik kai kurios teisininkų paslaugos, pavyzdžiui, dėl statybų keičiant bendrovės įstatus. O ateityje taip pat niekas nekainuos - nei savivaldybei, nei UAB „Palangos komunalinis ūkis“.
Absoliuti netiesa, kad savivaldybė gaus „pliką“ pastatą. Priešingai: bus pilnai įrengta, mums tik atvežti baldus ir kompiuterius, įsirengti informacinius stendus reikės.
– Kaip vyksta laidojimo namų renovacijos darbai? Kiek atsimenu, jie turėjo būti baigti pavasarį?
– Darbai kol kas nebaigti. Kalbant apie juos, yra tam tikrų niuansų. Nors laidojimo namai buvo įvertinti 1,2 milijono litų, mano galva, jų vertė yra apie 300-400 tūkst. litų.
Mums juos perėmus, jų būklė buvo labai bloga. Renovacijos darbams vykdyti, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pasiėmė 880 tūkst. litų paslaugą, bet pinigų pabaigti numatytiems darbams nepakaks. Už paskolą, beje, nupirkome katafalką, specialią įrangą mirusiųjų laikymui. Šiuo metu įrenginėjame sanitarinius mazgus, šiltiname sienas, langus, tvarkome stogą.
Išties pirmąjį darbų etapą planavome baigti balandžio viduryje. Bet dėl šaltos ir užsitęsusios žiemos, kuri buvo svarbi atliekant apdailos darbus, jį baigsime vėliau.
Gegužės 15-ąją ketiname vieną šarvojimo salę uždaryti ir imtis jos renovacijos. Ją ketiname atidaryti liepos 15-ąją. Tuomet renovacijai uždarysime kitą salę. O jos atidarymą planuojame rugsėjo viduryje.
Mano skaičiavimu, į laidojimo namus iš viso teks investuoti apie vieną milijoną du šimtus tūkstančių litų. Dviejų šarvojimo salių Palangos poreikiams pilnai užtenka, bet ateityje įrengsime ir trečiąją. Turiu minčių, kad joje galbūt bus įrengta ir koplyčia.
Pastebiu ir kita tendenciją: palangiškiai dažniau naudojasi kremavimo paslaugomis. Jeigu žmonės pageidauja, mes nuvežame velionius kremavimui į Kėdainius. Bet kremavimo paslaugos mažina poreikį šarvojimo salėms – išveža velionius kremuoti greičiau nei jie yra jose laikomi laidojant tradiciškai kapinėse. Todėl viską pasvėrus, yra abejonių, ar ritualinių paslaugų teikimas kada nors atsipirks. Bet garbė miestui, kad jis ėmėsi laidojimo namų tvarkymo, o paslaugos bus teikiamos humaniškiau ir kokybiškesnės.
– Gal ateityje teks Palangoje statyti kolumbariumą?
– Naujose kapinėse kolumbariumui vietos yra palikta. Jame numatyta apie 120 vietų. Telieka atlikti techninį projektą, gauti finansavimą jo statybai ir jį turėsime Palangoje.
Bet kol kas toks statinys Palangai nėra itin aktualus, nes yra pakankamai vietos ir Palangos, ir Šventosios kapinėse.
– Kaip ir kada bus įsisavinami šiais metais Aplinkos ministerijos pinigai kopų ir priekopių tvirtinimui?
– Praėjusias metais irgi buvome gavę ministerijos finansavimą tiems darbams vykdyti. Kalbant konkrečiai, pernai jiems išleidome 300 tūkst. litų, iš jų 100 tūkst. buvo skyrusi savivaldybė.
Darbai davė didelį efektą – apie 20 tūkst. tonų smėlio liko vėjų neišpustyta, suvaldyta, o pliažai ir kopų plotai padidėjo.
Kol šiais metais neturime darbų fiksavimo sutarties su Aplinkos ministerija, jų vykdyti negalime.
– Palanga pastaraisiais metais susilaukia daug komplimentų dėl daugybės įdomių gėlynų, žalių plotų tvarkymo. Ar dėl mažesnio įmonės biudžeto nenukentės jų priežiūra šiemet?
– Ne, tikrai gėlynų ruošimui ir žaliųjų plotų tvarkymui skirsime tiek pat dėmesio kaip ir ankstesniais metais.
Praėjusiais metais vyraujanti gėlynų spalva buvo raudona, šiemet bus geltona. Tikrai kurortas džiugins gėlynais bei žaliaisiais plotais ir miesto gyventojus, ir svečius.

Užs. nr. 010