Gelbėtojų vadas – apie tai, kada ir kiek kartų per vasarą Palangoje buvo iškelta raudona vėliava

Kai kurie poilsiautojai piktindamiesi sako, kad Palangos paplūdimyje beveik visada iškelta raudona vėliava. Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas paaiškina, kad raudoną vėliavą gelbėtojai iškelia ne tada, kai nori, o tada, kai susidaro tam būtinos sąlygos. 

Stebi vėją, bangas ir sroves 

„Viskas priklauso nuo orų. Vėliavas keliame ne savo noru, o pagal orų prognozes: kai yra stiprus vėjas, didelės bangos – viršijančios 3 balus, ir kai yra didelės srovės. Raudoną vėliavą taip pat būtų galima kelti, jei būtų užteršta Baltijos jūra, išsipiltų nafta ir t. t. Būna, kad iš ryto – raudona vėliava, o po pietų – jau geltona“, – sako J. Pirožnikas.

Gelbėtojų vadas patikslina, kad šį sezoną – nuo gegužės 15-osios iki liepos 9 d. – raudona vėliava buvo iškelta 16 kartų, t. y. 16 dienų. 

J. Pirožnikas primena, kad raudona vėliava reiškia, jog maudytis yra griežtai draudžiama: „Jeigu mes žmonėms neleistume nueiti prie kranto atsigulti, pavaikščioti jūroje iki kauliukų ar kelių, būtų nelogiška, reikia suprasti pačius žmones. Mes su jais bandome rasti kompromisą, paaiškiname vienam, kitam, kad viskas gerai, galite būti prie kranto, užsidėkite liemenę, neikite tolyn. 

Jei žmogus nueina per toli, mes jį pakviečiame, paaiškiname, kad jūs nuėjote per toli, galite nuskęsti, šiandien draudžiama maudytis ir t. t. Jis sako: „Aš esu geras plaukikas.“ Sakau: „Gerai, jūs geras plaukikas, galbūt (?) nenuskęsite, bet jūs rodote blogą pavyzdį kitiems poilsiautojams, jie mano, kad tada irgi gali daryti tą patį. Jūs išplauksit, jis nuskęs, kas tada?“ Pastovi, pagalvoja, sako: „Jūs teisus.“

Bauda siekia iki 600 eurų 

Tačiau, gelbėtojų vado teigimu, būna ir kitokių atvejų, kai poilsiautojai įspėjimų neklauso net tada, kai jie nuskamba po keletą kartų: „Perspėji vieną kartą, antrą, jei tas pats, trečią jau kviečiame policijos pareigūnus, stengiamės, kad būtų užpildytas administracinių teisių pažeidimo protokolas, kad žmogus būtų nubaustas, jaustų tą atsakomybę.“

Paklaustas apie baudas, J. Pirožnikas sako, kad jos siekia nuo 300 iki 600 eurų: „Jeigu žmogus prieš tai nusižengęs nebuvo ir tai yra pirmas kartas, baudą susimoka laiku, ji siekia pusę sumos – 150 eurų. Bet, jei nusižengia antrą kartą, bauda jau siekia nuo 300 iki 600 eurų.“

Pašnekovas patikslina, kad pagrindinis gelbėtojų darbas yra prevencinis: „Jeigu mes paleistume visą masę žmonių, sakykime, 0,5 mln. ar 300 tūkst., eiti maudytis vienu metu ir būtų ant ribos – arba raudona, arba geltona, kuri reiškia, kad maudytis yra pavojinga, mes nespėtume traukti. Per 17 metų jau tiek praėjau sukandęs dantis, jau žinau, kurioj vietoj ir kada bus skendimas.“

Grįždami iš jūros įspėjimų apie duobes nemato

Primindamas, kad raudona vėliava reiškia, jog maudytis griežtai draudžiama, geltona – kad maudytis yra pavojinga, jeigu paplūdimiuose kabo geltona ir raudona vėliava, vadinasi, budi gelbėtojai, J. Pirožnikas užsimena, kad dar yra ir žalia vėliava, tačiau jos niekad nekabins mūsų pajūryje: 

„Yra dar žalia vėliava, reiškianti, kad maudytis leidžiama. Bet tokios vėliavos mes negaminame, niekada nekabiname ir nekabinsime todėl, kad Baltijos jūra visada yra pavojinga, turi pilna staigmenų: duobės, srovės, bangos.“ 

J. Pirožniko teigimu, net esant geltonai vėliavai, kai būna bangavimas ir žmonės eina per bangas pašokinėti nuo kranto 15–30 metrų, juos srovė per 40 minučių ar valandą nuneša į kairę arba į dešinę pusę net keliasdešimt metrų. Dar blogiau, pasak gelbėtojų vado, kad į šoną nunešti žmonės grįždami į krantą nemato įspėjimo ženklų dėl duobių: 

„Ten, kur yra duobė, mes uždedame ženklą, kuris nuo kranto einant į jūrą matosi. O grįžtant iš jūros, kai srovė jau nunešusi toliau, nei žmogus buvo, jo nesimato. Žmonės grįžta pašokinėję per bangas pilni džiaugsmo, papuola į duobę, pirmas gurkšnis vandens – prasideda skendimas, tada – panika.

O panika yra pats blogiausias dalykas. Mes nuolat žmonėms aiškiname ir per garsiakalbius, ir per spaudą, kad jūs neišsigąskite, sustabdykite kvėpavimą, ta duobė būna 2–3 metrų skersmens, ji gilesnė nei vandens gruntas, jei žmogus aukštas, jis gali ir nepajausti – į duobę įšoko, galvą iškėlė ir praėjo, kitas, jei ne aukštaūgis – pradeda panikuoti, šokinėti, traukt vandenį, viskas – skendimas. 

Todėl mes ir aiškiname, kad, jei yra bangavimas, neįmanoma, jog žmogus į jūrą įėjęs vienoje vietoje, toje pačioje iš jos ir išeitų. Jeigu nėra bangų, srovė nenuneša. O jei yra, įsivaizduokite, per valandą laiko per bangas šokinėjantį žmogų srovė į kairę arba į dešinę nuneša kokius 20–30 metrų. Jis net nesusiorientuoja – mato krantą ir eina, o gali būti duobė.“

Indrė Pepcevičiūtė-Bogušienė

DELFI