Gyvenimas kurorte yra... pusmečio vestuvės kaime, kur jaunikiai – tarp kitko

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2015-07-02
Peržiūrėta
564
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Gyvenimas kurorte yra... pusmečio vestuvės kaime, kur jaunikiai – tarp kitko

Visose pasaulio valstybėse gali keistis santvarkos, prezidentai, gali vykti žemės drebėjimai, gali atsirasti net „Balutės po karalienėm“, o Golfo srovė vis tiek sušildo jūras, po to – ir rūras, ir... Palanga išgyvena savą, kurortinį sezoną nuo liepos 18-osios iki rugpjūčio 18-osios. Taškas be kablelio. Nes rugpjūčio šešėliai – ilgyn, orai vėsyn, vaikai – vangyn, nes Rugsėjis vėl paragins – mokytis. Taip dar 1991 metais tvirtino šakninis palangiškis – draugponis Edmundas. Tačiau nepamirškime, kad Aistra vilki nesunešiojamus „Smėlio peniuarus“. Palangos vasara dažnam sapnuojasi ne metus, o dešimtmečius.
Taip ilgam prisimename ir anekdotus arba vestuves – tik nebūtinai nuosavas, o tas, į kurias kviesdavo pabūti pabroliu. Aš šias, bene smagiausias pasaulyje pareigas „ėjau“ net 12-oje vestuvių. Jos mano atsiminimuose sugrįžta, kaip kiekvienų metų Saulėgrįža. Ypač vasarą, žalumos pritvinkusiame lietuviškame kaime – po to dar didesnes simpatijas pajunti visoms „gėliškoms“ merginoms ir moterims, o sykiu – ir giliai, giliai „įsikerta“ tos Lietuvos vietos, kur jaunam būna gera, o tos dienos, kai vestuvininkų kiemuose šokti į būrį veržiasi net pakelės akmenėlis, dvasinės energijos ir aistros pagausina ir senjoro amžiuje.
Vestuvėse dar sykį pajunti, kad tebegyvena juokai, linksmumas, o visi spalvingi anekdotai gimsta iš kasdieniškiausios, pilkaakės gyvenimo aplinkos. Žmonės nusimeta Rimtumo kaukes, „mandražą“, makiažus ir laisvai – laisvai – laisvai... plaukiam su pamerge ant daržinėlės šieno kaip jūroj laivai...
Laisvai – laisvai, menu sugrojo – susmuikavo – uždainavo vestuviniai net Garsiojo J. Gaižausko kapelos muzikontai 1970 metų Vilniuje, paties Lietuvos CK veikėjų namuose ant Tauro kalno, nes „seksova“ daina įžiebdavo laisvėjimo kibirkštį. Betgi Aistra – ne politika. Net sustaugėme iš džiaugsmo pabroliai ir pamergės, kai grieždami iš pirmo žvilgsnio rimtuoliai smuikoriai dar ir uždainavo savo sodriais balsais:
„Ištekės Marceliukė,
Sudrebės subinikė,
Pridarys daug vaikų –
K... ir karininkų...“
Man studijų ir literatūros draugas, žinomas poetas Vladas Vaitkevičius visada smagiai atitaria ir dar persišką barzdą kipšiškai, jaunai kresteli, prisiminimus, kaip 1968 metais, įspūdingoje Kartenoje ant Minijos krantų „apženijom“ karteniškę Juditą ir talentingą prozininką Viktorą Brazauską. Prisimenu, kaip dzūkas, patriotiškasis Bronius Kašelionis grajino ir dainavo:
„Tave mylėčiau,
O mano mylimoji,
Tave karštai bučiuočiau –
Karštai, karštai, karštai“.
Dabar, 44-ais mano – mūsų santuokos metais – kai kurie draugai pasako: „Anekdotas Gediminas G. gyvena su ta pačia“.
Šios „prikolnos“ istorijos yra neatskiriama ne tik studentijos, bet ir Lietuvos tautosakos dalis. Sakytinė kūryba, palydima juoko ir susižavėjimo šūksniu keliauja iš kartos į kartą aiškiai, kaip eilutės, gimstančios jau vyresniame amžiuje, pavyzdžiu: „Kai senelės pasenės, kas bobutę jodinės?“
Palangos kurortinė vasara, kaip žemė lietaus, išsiilgusi linksmų svečių. Jų laukimo. Anekdotų – ir nebūtinai naujų. Anekdotus kurortininkai renovuoja taip pat nepabaigiamai kaip statybininkai – palangiškių namus, o juokų dozė priklauso nuo šnekoriaus fantazijos.
Tarybinis – „brežnevinis“ gyvenimėlis ir pajūryje, Palangoje paliko, prisėjo šimtus anekdotų, taip pat „šarmingų“, kuriuos pasakoja ir išradingasis mūsų Vytautas Kusas.
Prisiminęs jų muziejuką, čia aš parašyčiau: „Iš visų žmonių labiausiai mylim šuniukus“. Pernai kurorte svečias – Lionginas iš Kauno, Rasytės gatvės, prisiminė: „Gedai, paklausyk... Į Afrikos smėlynus nukrito lėktuvas. Degė atvira liepsna, bet visa įgula išsigelbėjo, o Genties vadas iškart stvėrė gražiaakę rusę stiuardesę. Kelias dienos jos iš glėbio nepaleido. O paskui, o paskui, o paskui... Susikvietė po Sekmadienio Genties tarybą po Didžiąja palme ir labai nuliūdusiu balsu visų gerbiamas Mylinčius-Žaliabatis nerimastingai klausė: „Mano gentie, ar aš verkiau, kai man liūtas į užpakalį įkando?“ „Ne – ne – ne, Vade!“ – šaukė tarybos nariai, garsiau negu susiginčiję Lietuvos seimūnai. „Mano gentie, ar aš verkiau, kai dramblys ant kojos užmynė?“ „Ne – ne – ne, gudrusis Vade!”. „Mano gentie, kas galėtų pasakyti, kodėl aš verkiu po tos lėktuvo avarijos, kai dabar reikia šlapintis? Ji man buvo dieviškai graži, ta Pabaisa“.
O kokie Palangos 2015 anekdotai?

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Anykščių rajono jaunieji ūkininkai Kotryna ir Algimantas Meidai prieš porą metų įsteigė smidrų ūkį. Pasinaudodami parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui 2018 metais jie 2 ha plote įsteigė smidrų plantaciją. Jų svarbiausias pagalbininkas išaugintai produkcijai realizuoti – socialiniai tinklai. „Mūsų šeimoje esu pirmoji ūkininkė, – šypsosi...


Kaimo vietovėse atidaromos kirpyklos, lentpjūvės, duonos kepyklėlės, automobilių remonto dirbtuvės, pradedami ir plėtojami kiti verslai – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rezultatas.


Lietuvoje gausu kaimo turizmo sodybų, kurios vilioja turistus ir lietuvius laukų ramybe, išlakiais miškais ar gaiviais ežerais. Kiekviena stengiasi pritraukti savo klientus, viliodama išskirtiniu maistu, sveikos gyvensenos principais ar tradiciniu interjeru. Statistikos duomenimis, Lietuvos kaimo turizmo sodybose poilsiaujančių turistų daugėja.


Taip jau gyvenime būna: kartais per kvailiausius užsiėmimus (sprendžiant kryžiažodį) surandi tai, ko galbūt ieškojai ne vieną dieną. Interneto puslapyje ieškodama senovės baltų mitologijoje man reikiamo deivės vardo, suradau Marijos Gimbutienės rašytus žodžius: „Tiek vertas gyvenimas, kiek einame per jį su viltimi ir meile“. Šis, testamentinis lapelis...


„Medalio žmogus“ – taip pavadinta dar visai neseniai išleista knyga apie žymų medalininką Petrą Gintalą. Jau seniai žinomas menininkas save įvardina kaip dviejų miestų gyventoją – jis gimė Telšiuose, tačiau gyvenimas taip surėdė, jog teko gyventi ir Palangoje, kur ir baigė mokyklą, atrado savo pirmuosius meninius gebėjimus, vėliau vėl grįžo į...


Palanga su kiekvienais metais vis gražėja: fontanai, gėlės, nauji statiniai. Tačiau yra žmonių, kurie to grožio nemato ar tiesiog gyvenimas jiems neleidžia jo pastebėti. Prie bažnyčios kiekvieną dieną galima matyti vieną kitą, kuriam pasaulis nebemielas. Ten prašantiesiems išmaldos laimė sutelpa saujoj. Vieną dieną monetų joje mažiau, kitą – daugiau. Viena tokių –...


  Verslininkas, pramogų pasaulio žvaigždė, charizmatiškasis Žilvinas Grigaitis Palangoje turi savo apartamentus ir tiki, jog kurortas jam yra tapęs daliniais namais. Garsenybė prisipažino mieste turintis ir mėgstamų vietų, į kurias norisi užsukti, turiningai praleisti laisvalaikį. Tarp Lietuvos ir Australijos gyvenantis verslininkas teigė Lietuvoje pasigendantis jaunimo...


Visose pasaulio valstybėse gali keistis santvarkos, prezidentai, gali vykti žemės drebėjimai, gali atsirasti net „Balutės po karalienėm“, o Golfo srovė vis tiek sušildo jūras, po to – ir rūras, ir... Palanga išgyvena savą, kurortinį sezoną nuo liepos 18-osios iki rugpjūčio 18-osios. Taškas be kablelio. Nes rugpjūčio šešėliai – ilgyn...


Jeigu manytume, kad ta kavinė ar restoranas yra geras, kuris veikia visus metus, tuomet ir kavinė „Kampas“, įsikūrusi Gintaro gatvės 43 numeriu pažymėtame name, yra būtent tokia – gera. Bet „Kampas“ yra viena iš nedaugelio kurorto senųjų kavinių, į kurią įėjus apglėbia ir kitas jausmas – namų aplinkos, jaukumo.


Priejūrių dievai ir Baltijos Neptūnas šypsosi: „Tikro poeto, tikro menininko, asmenybės gyvenimas tik ir prasideda dialogais su duobkasiais. Baltieji sielos kūrybos šaltiniai į gyvuosius atiteka ir iš karsto“. Kad poetas Vytautas Brencius ruošiasi „išplaukti“ į Amžinąjį Vandenyną, ne tik aš savo „žuviška...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius