Korupcija ir krištolinis TS-LKD skaidrumas arba prisimenant Palangos „Pušyno“ istoriją

Šių pamąstymų tikrai neplanavau. Paskatino paskelbta žinia – už galimą kyšininkavimą STT vakar sulaikė keturis Vilniaus m. klinikinės ligoninės gydytojus ir šios klinikos direktorių. STT dirba savo darbą. Glumina kitas dalykas šioje prasidedančioje istorijoje – prieš kelis mėnesius (berods, 2021 m. kovą) tą patį klinikų direktorių STT jau buvo sulaikiusi kitame ikiteisminiame tyrime ir pateikė kaltinimus dėl piktnaudžiavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, kyšininkavimo, vykdant gydymo įstaigų viešuosius pirkimus. Po poros savaičių Vilniaus m. savivaldybė (klinikų steigėja) daugeliui netikėtai grąžino įtarimais apdalintą direktorių į postą. Tikėti žmonėmis ir pasitikėti tikrai verta. Pamąstykim ir apie kitas istorijas, kurios pabaigoje sudėlios – ar kas nors jas sieja tarpusavyje nematomais saitais? Gal ir ne?

Šiandien jau rašiau apie Seimo Antikorupcijos komisijos darbo ypatumus, tačiau apie tai dar verta pakalbėti... Atliktų ir paviešintų žurnalistinių tyrimų pagrindu rudenį siūliau šioje Komisijoje pradėti tyrimą dėl galimo valdininkų  piktnaudžiavimo Vilniaus m. savivaldybėje, priimant sprendimus statybos klausimais. Tačiau valdančiajai daugumai atstovaujantys šios komisijos nariai klausimo svarstymą vieningai užblokavo. Ir tada, kaip Komisijos pirmininkas, kreipiausi į teisėsaugą pagal kompetenciją įvertinti spaudoje paviešintas aplinkybes dėl galimo piktnaudžiavimo. Šiuo metu STT paviešino atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo plataus mąsto piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo, išduodant įvairius leidimus statyboms. Tarp įtariamųjų – platus ratas būtent Vilniaus m. savivaldybės įtakingų valdininkų.

Dabar trumpam grįžkime prie istorijomis apipintos vidaus reikalų ministrės spaudos konferencijos, kurioje ji tvirtai pareiškė „politinę valią“ privatizuoti VRM priklausančius reabilitacijos centrus. Neatsakytų klausimų daug. Pirmiausia, išskirtinai valdančiajai daugumai priklausantys Seimo Antikorupcijos komisijos nariai man, kaip Komisijos pirmininkui, pareiškė pretenzijas, kodėl aš pasinaudojau Komisijos blanku kreipdamasis su prašymu į STT, Generalinę prokuratūrą ir VTEK įvertinti paviešintą spaudoje informaciją. Argumentas – tai daryti gali tik pati komisija. Tačiau minėti Komisijos nariai pamiršo ir kitiems nutylėjo, kad būtent jie užblokavo klausimo svarstymą Antikorupcijos komisijoje. Pažymiu, kad Komisijoje valdantieji turi absoliučią daugumą. Deja, jų sprendimas buvo kategoriškas – nesvarstyti. Visi paaiškinimai, kad minėtą klausimą apsvarstė Audito komitetas yra tiesiog nieko verti ir adresuoti naivuoliams, nes Seimo Audito komitetas, veikdamas pagal kompetenciją, vykdo valstybės biudžeto asignavimų naudojimo parlamentinę kontrolę. Tačiau nuošalyje lieka pagrindiniu žurnalistiniame tyrime iškeltas keblus klausimas – buvo ar ne galimų korupcijos apraiškų vidaus reikalų ministrės viešai įvardintuose ketinimuose privatizuoti VRM pareigūnams skirtus reabilitacijos centrus ir taip valstybės sąskaita galimai pamaloninti savo partietę, artimiausioje ateityje turėjusią tapti gerbiamos ministrės padėjėja? Kas yra ta viešai deklaruota „politinė valia“? Kieno ta valia? Partijos ar asmeniškai ministrės? Koks yra tos valios tikslas? Kodėl ministrės viešai pasakyta išvada, kad VRM priklausančios reabilitacijos įstaigos („Dainava“ ir „Pušynas“) nereikalingos pareigūnų reabilitacijai, pasirodo, visgi yra reikalingos ir viso labo perduodamos tolimesnei veiklai į kitos ministerijos pavaldumą? Nors prieš kelias savaites buvo nereikalingos. Suprasti nėra sunku! Valdančiųjų pasakymas, kad jų ministrė tik norėjo, bet taip ir neįvykdė ketinimų, nėra tiesa. Kodėl visgi neįvykdė? O gi todėl, kad visuomenė, sąžiningi politikai, Palangos m. savivaldybės Taryba ir meras, darbuotojų ir Palangos m. gyventojų organizuoti piketai paprasčiausiai to padaryti neleido. Tačiau klausimas lieka atviras ir kažkada į jį teks atsakyti. Kaip byloja liaudies išmintis „Kiek strutis bekištų galvą į smėlį, jo uodega vis tiek liks išorėje, bet strutis pats juk taip negalvoja“.

Ir absoliučiai nesvarbu, kas toliau vadovaus Seimo Antikorupcijos komisijai. Kaip ir neabejojama, kad iš konservatorių pusės liesis įvairiausi kaltinimai, būtos ir nebūtos istorijos. Juk pateisinamos visos priemonės – svarbu tik tikslas. Paprasčiausiai, matyt, jie taip mąsto. O gal jie pasikeitė ir tapo pakantūs kitų nuomonei?

Vienas didžiausių mūsų šalies laimėjimų yra tai, kad gyvename (privalome gyventi) teisinėje valstybėje, teisingoje politikoje, vieningoje visuomenėje.

Tikėtina galvojate, kodėl pavadinime yra žodžiai „partijos krištolinis skaidrumas“? Ir kokia partija turima omenyje? Tegul tai lieka Jūsų apmąstymams ir individualiam vertinimui.