Krepšinio aikštelėje – juodasis gepardas, gyvenime – knygos autorius ir aukotojas vaikams

Kurorto reprezentacinis krepšinio klubas„Palanga“ yra vos per du žingsnius nuo išsvajoto kelialapio į elitinę Lietuvos krepšinio lygą LKL, ir didele dalimi komandos sėkmės kalviu yra „Palanga“ legionierius iš Jungtinių Amerikos Valstijų Travis Garrisonas. Prisidėjęs ketvirtfinalio pirmose rungtynėse prieš Vilniaus komandą vos dvejais taškais, jis vėliau krepšinio aikštelėje tapo vienu „Palanga“ lyderių, „traukęs“ ją link pusfinalio šį šeštadienį Raseiniuose. Galbūt net ir ne visi komandos draugai žino, kad Travis – knygos autorius, nuolatinis aukotojas vaikų paramos fondams ir motyvacinis kalbėtojas.

Kiekviena komanda – įveikiama
Prisimindamas lemiamas rungtynes Palangos sporto arenoje prieš Vilniaus „Perlą-MRU“ (jas laimėjusi „Palanga“ pakliuvo tarp keturių geriausių Nacionalinės krepšinio lygos komandų, kurios ateinantį savaitgalį kovos dėl vienintelio kelialapio į LKL, Lietuvos elitinę krepšinio lygą – aut.), T. Garrisonas sako, kad buvo „labai sunkios“ rungtynės, ypač antroje rungtynių pusėje, kai palangiškiams sunkiau sekėsi įmesti.
„Bet širdies gilumoje tikėjau, kad jeigu mes kausimės iki galo, laimėsime. Tikrai nenorėjau atgal važiuoti į Vilnių žaisti dar vienų rungtynių“, – šypsojosi amerikietis. Jo mintys – apie šį šeštadienį pusfinalio rungtynes Raseiniuose prieš Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis“.
„Neskirstau komandų, kuri yra patogesnė mums žaisti. Kiekviena pasiekusi pusfinalį (komanda) yra kietas riešutėlis. Visada vadovaujuosi vieninteliu principu: jeigu kaip komanda visi kausimės vieningai ir iki galo, laimėsime, – sako legionierius. – Svarbiausia, mentalinis nusiteikimas“.
Pastebėjus, kad jo žaidimas gerokai pagerėjo komandai žaidžiant lemiamus susitikimus, amerikietis šypteli: „Tai – ištvermingumo požymis“.

Teko dalyvauti NBA komandų peržiūrose
Gimęs ir augęs JAV sostinėje Vašingtone, jis papasakojo, kad padarė dvejų metų pertrauką nuo krepšinio už Jungtinių Valstijų ribų.
„Per tuos dvejus metus šiek tiek pažaidžiau krepšinį – net teko dalyvauti „Atlanta Hawks“ ir „Phoenix Sun“ (JAV Nacionalinėje krepšinio lygoje žaidžiantys klubai – aut.) peržiūrose, bet prieš tai turėjau krepšininko batelius ne vienai savaitei pakabinti ant vinies dėl kelio operacijos, todėl jose nebuvau geriausios sportinės formos“, – pasakojo Travis. Per dvejus be krepšinio metus jis parašė ir išleido knygą „Niekada nepatenkintas: sportininko mūšis“.
„Knygoje pasidalijau savo patirtimi krepšinio aikštelėje ir už jos. Siekiau, kad tiek krepšinio aukštumų siekiantys vaikai, tiek jų tėvai, perskaitę knygą, geriau suvoktų, kokie iššūkiai jų laukia. Ir krepšinio aikštelėje, ir treniruotėse, ir kaip tai veikia kasdieninį gyvenimą, – pasakojo krepšininkas-rašytojas. – Turiu aistrą padėti vaikams“. Jis yra du savo vaikus ir žmonos brolį auginantis vyras.
Beje, T. Garrisonas pagal išsilavinimą yra kriminalistikos žinovas – jo sritis: baudžiamoji teisė. Kaip jis sako, Merilende, College Park koledžo vis tik dar nėra baigęs dėl krepšininko karjeros užsienyje, bet būtinai tai padarysiąs „vėliau ar anksčiau“.
„Man dar likę 30 įskaitų ir egzaminų išlaikyti, – sakė legionierius, prisipažinęs, kad dar „tiksliai nežino“, ką veiks su diplomu po studijų baigimo. – Jeigu jį kažkaip naudosiu, būtinai būsimą darbą siesiu su pagalba jaunimui, ypač vaikams. Padėti žmonėms yra labai universalus žmogiškas jausmas“.
Jo, kaip profesionalaus krepšininko, žaidimo biografija – itin plati: Pietų Amerika, Venesuela, Urugvajus, Turkija, Ispanija, Pietų Korėja, Graikija, Ukraina ir, štai, pagaliau, paskutinė stotelė, Palanga.
„Graikija buvo mano paskutinis sustojimas prieš naują kontraktą Palangoje“, – sako pašnekovas.

Džiaugiasi, kad Palanga – prie jūros
Vos šiek tiek daugiau kaip prieš mėnesį į Palangą atvykęs T. Garrisonas sako, kad dar skrydžio į Lietuvą metu jis mintyse įsivaizdavo, kad Palanga turėtų būti panaši į Ukrainos Odesą, kurioje jis 2010–2011 metais rungtyniavo už „Chimki“ klubą.
„Žinojau, kad Palanga yra kurortas prie Baltijos jūros. Jau vien tai, kad gyvensiu prie jūros, mane labai pradžiugino“, – neslėpė T. Garrisonas.
Jis prisipažino mėgstąs ilgus pasivaikščiojimus paplūdimyje. „Mėgstu žmonių draugiją, bet kai einu prie jūros, stengiuosi vengti judrių, populiarių takų link jos. Sekmadieniais, kai pajūryje ypač daug žmonių, vaikštau jame netoli oro uosto, ten beveik nebūna žmonių. Nemėgstu, kai žmonės mane įdėmiai nužvelginėja. Man kartais patinka užsukti į kavines prie paplūdimio. Man tai primena Ameriką“, – pasakojo amerikietis.
Profesionalas krepšininkas prisipažįsta, kad karjeros pradžioje būdavę nelengva priprasti prie naujos vietos, bet dabar tokie sunkumai – praeityje.
„Dabar aš įpratau prie tokio gyvenimo ritmo: susikraunu minimaliai bagažo, bet keliaudamas į Lietuvą įsimečiau šį bei tą šiltesnio, nes tikėjausi šaltos žiemos, nors jos, tiesą pasakius, nebuvo“, – šypsojosi „Palanga“ krepšininkas.
Paprašytas save apibūdinti trimis žodžiais, sekundėlę pasimuisto. „O, žmogau, man labai sunkų klausimą uždavei“, – juokiasi.
„Atsipalaidavęs, linksmas, dosnus. Kaip sakiau, man džiaugsmą teikia, kai galiu padėti kitiems. Man daug nereikia“, – sakė T. Garrisonas.

Stipriai paveikė paauglio savižudybė
Legionierius tvirtina negalįs atskleisti, kiek jis uždirba, bet mielai pasakoja apie savo aukas įvairiems vaikų paramos fondams Amerikoje.
„Pavyzdžiui, nuolat padedu savo draugės įsteigtam vaikų fondui „Tu esi svarbus“, kurį ji įsteigė po to, kai nusižudė jos nepilnametis sūnus“, – pasakojo redakcijos svečias.
Kai vaiko netekusi motina rengia įvairius renginius, Travis taip pat juose dalyvauja: sako kalbas, stengiasi vaikus paskatinti savo gyvenimą nukreipti prasminga vaga, o vaikams, turintiems psichologinių sunkumų, siekia sužadinti tikėjimą ir viltį, kad gyvenimas ir jiems gali būti gražus.
„Tokiuose renginiuose būtinai remiuosi savo knyga“, – sakė „Palanga“ legionierius.
Paklaustas, kas jį gali gerokai suerzinti, amerikietis trumpam susimąsto. „Ko gero, netolerancija. Rasizmas, suprantate, apie ką aš kalbu?“ – paklausia. Linkteliu. „Labai erzina, kai žmonės sako negalį pakęsti kitokio žmogaus vien dėl to, kad jis yra juodaodis, azijietis, lotynas ar panašiai. Taip kvaila nemėgti kito žmogaus dėl to, ko jis negali pasirinkti“, – sako T. Garrisonas.
Jį piktina, kai dalis žmonių – ir amerikiečių – juodaodžiams „automatiškai priklijuoja“ kokius nors negatyvius stereotipus ir klišes. „Reikia suprasti, kad iš kitokio nei pats žmogaus gali gerokai pasisemti, sužinoti. Tai pirmiausia reikia vertinti“, – pabrėžė krepšininkas.
„Ar Palangoje teko susidurti su rasizmo apraiškomis?“ – tiesmukai klausiu pašnekovo.
Jis prisipažįsta, kad keliaudamas į Palangą, mintis, ar vietiniai žmonės yra draugiški kitos rasės atstovams, jį aplankiusi, bet būgštavimai pasirodė be pagrindo. „Kažkas iš klubo man pasakė, kad Palanga per pastaruosius 20 metų gerokai pasikeitė. Vietiniai žmonės mato daugiau įvairių žmonių, todėl kitokie žmonės jų pernelyg nestebina. Ypač vasarą, kai Palanga, girdėjau, tampa kaip didmiestis“, – dalijosi pastebėjimais T. Garrisonas.
Žmogiškąsias vertybes, ypač toleranciją, kiek gali, jis stengiasi skiepyti ir savo vaikams: dvejų metų dukrai, penkių metų sūnui ir devynerių metų giminaičiui, kurį priglobė kartu su žmona: „Kalbuosi su savo šeima per „FaceTime“ kiekvieną dieną. Negalėti paglostyti savo vaikų kiekvieną dieną, yra sunku, bet, kaip profesionalas, turiu įprasti prie daug ko. Prie šeimos už Atlanto – taip pat“.
Prisipažinęs, kad nemėgsta dėmesio, bet juokėsi, pastebėdamas, kad sunku jo nepastebėti dėl ūgio. „Juk esu virš dvejų metrų“, – šypsojosi Travis.
Kartais, jis atskleidė, išeinąs pasivaikščioti prie pajūrio naktimis. „Toks geras jausmas užplūsta. Esi vienas su dangaus ir jūros didybe, svarbiausia, niekas neblaško“, – sakė legionierius.

Seka vyriausiojo brolio pėdomis
Travis neslepia, kad kur bežaistų užsienyje, jis sulaukiąs vietos merginų dėmesio, bet tikina, kad niekada pats nebandąs užmegzti pokalbio su jomis. „Jeigu prieina prie manęs mergina – ar bet kas kitas – šnekuosi, su visais aš kalbuosi“, – patraukia pečiais pašnekovas.
Į pastebėjimą, kad lietuviai laikomi ne itin bendraujančiais ar net šaltais žmonėmis, užsienietis teigia, kad to nepastebėjęs.
Paklaustas, kas jo gyvenime padarė didžiausią įtaką, Travis nė kiek neabejoja: „Mano vyriausias brolis, kuriam dabar 40 metų. Aš visada prisimenu savo vyriausią brolį, kuris mane, dar vaiką, nusivesdavo į parką, kur jis pats nuolat gainiodavo kamuolį. Buvau dar visai pyplys – jis mane vesdavosi kartu, nes mama dirbo, o manęs nebuvo tiesiog kur palikti. Stebeilijausi į vaikinus aikštelėje, bet, aišku, pirmiausia į savo brolį. Jis, pamenu, buvo išties puikus atakuojantis žaidėjas – labai taiklus. Kai žmonės manęs dabar klausia, kas formavo mano darbinę etiką, kas man padeda išlikti, kai yra ypač sunku, vėl visuomet atsimenu savo vyriausiąjį brolį, kuris galėdavo treniruotis valandų valandas – iki pat sutemų ir dar vėliau, jau gatvėje, kur jis atlikdavo pratimus su virvute, darydavo šimtus atsispaudimų, atsilenkimų, mūsų karščiu alsuojančioje palėpėje kilnodavo svorius. Tiesą pasakius, jis net vaikščiodavo su svoriais apjuostais aplink kulkšnis, kad išugdytų ištvermę. Žinoma, jau namuose, poilsio valandėlę, jo akys – ir mano – būdavo įbestos į televizoriaus ekraną, kuriame kamuolį gainiodavo legendinis Maiklas Džordanas. Jis man buvo ir yra visokeriopas pavyzdys – ir krepšinio aikštelėje, ir gatvėje, ir mokykloje (beje, mano brolis mokėsi vien A (lietuviškasis vertinimo atitikmuo – dešimtukas – aut.). Džiaugiuosi, kad jis, jau baigęs savo sportininko karjerą, dabar vykdo sportinę programą – dirba su jaunimu ir propaguoja tikrąsias sporto vertybes: tikslo siekimo, valios ugdymo, džentelmeniškumo. Aš labai myliu ir didžiuojuosi savo broliu“.

Žvelgia į priekį
„Palanga“ samdinys neslepia, kad jam „nedaug trūko“ patekti į Atlantos ir Fenikso klubus, žaidžiančius NBA, bet sėkmei nusisukus, Travis sako, jis linkęs žiūrėti į priekį, o ne žvalgytis atgal.
„Atvirai pasakius, mano, kaip profesionalaus krepšininko, karjera – pakankamai sėkminga, tad negaliu skųstis, – sakė pašnekovas. – Jeigu atskleidi savo talentą, gali „labai neblogai“ uždirbti kaip profesionalus krepšininkas visose šalyse, kur man teko rungtyniauti“.
Paklaustas apie kontrakto su „Palanga“ finansinę pusę, šypsojosi: „Jis – tiesiog ok“.
T. Garrisono kontraktas su „Palanga“ galioja iki šio sezono pabaigos. „Ką toliau darysiu, nežinau. Teks laukti, ką man žada ateitis“, – sako profesionalas. Pasidomėjus, ar norėtų likti Palangoje ir kitą sezoną, šypteli: „Man čia yra gerai. Bet, supraskite, aš profesionalus krepšininkas, todėl visada su agentu ieškome maksimaliai gerų darbo sąlygų. Juk krepšininko karjera – ne ilgaamžė, o man jau virš 30, tad turiu galvoti, ką veiksiu ateityje“.
Jis tikisi, kad šeštadienį į Raseinius palaikyti komandos „Palanga“ pusfinalio rungtynėse prieš Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis“ atvyks daugybė palangiškių.
„Žiūrovai – geriausia varomoji jėga, o jie Palangoje – puikūs“, – sako krepšinio virtuozas.