Mažėja galimybės gauti paramą nuosavam būstui: jau dėliojami pokyčiai

Palangos tiltas, 2023-02-20
Peržiūrėta
1014
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Shutterstock nuotr.
Shutterstock nuotr.

Valstybė remia jaunas šeimas, priėmusias sprendimą pirmąjį būstą įsigyti Lietuvos regionuose. Tačiau šia parama pasinaudoti gali būti ne taip jau paprasta. Gyventojai skundžiasi, kad parama būstui įsigyti jų niekaip nepasiekia, tenka ilgai laukti eilėse, o kartais ir prarasti pardavėjui sumokėtus avansus. Šiemet įsigyti pirmąjį būstą jaunoms šeimoms gali būti dar sudėtingiau – subsidijoms skirta tris kartus mažiau lėšų nei pernai. Negana to, svarstoma peržiūrėti ir kriterijus, kam tokią paramą skirti.

Ruošiasi siaurinti paramos gavėjų ratą 

Nuo 2018 m., kai įsigalioji parama, iš valstybės biudžeto iš viso skirta apie 70 mln. eurų. Ja pasinaudojo apie 5 tūkst. šeimų, iš kurių dar apie 1000 gavo papildomų subsidijų, t. y. pasikeitus aplinkybėms – gimus pirmam ar antram vaikui. 

Kai kurie politikai kaip tik siūlė plėsti galimybes jaunoms šeimoms Lietuvoje įsigyti pirmąjį būstą – ne tik regionuose, bet pagrindiniuose miestuose, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), panašu, ruošiasi eiti kitu keliu – siaurinti šias galimybes.

„Per šį paramos dalijimo laikotarpį pamatėme, kad didelė paramos dalis – apie 30 proc. (apie 20 mln. eurų) – iškeliauja į žiedines savivaldybes šalia didžiųjų miestų, likusi dalis keliauja į kitas 50 savivaldybių. Matome aiškią disproporciją. O pačio įstatymo tikslas buvo regionų atskirties mažinimas, kad ten kurtųsi šeimos ir mažėtų socialinė atskirtis, socialinių-ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimas ir pan.

Patys pamatėme skirtumų ir gavome indikacijų iš Lietuvos banko ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA), todėl ateisime su tam tikrais pokyčiais, kad valstybės skiriamos lėšos, didžiulė pinigų suma, būtų panaudojamos kuo tikslingiau ir pasiektų tuos tikslus, kurie buvo numatyti“, – laidoje „Delfi tema“ kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.

Jis pateikė kelis siūlymus, kaip būtų galima keisti esamą paramos dalijimo tvarką. Pirmiausia, kaip skelbta anksčiau, norima, kad jauno šeimos negalėtų pirkti NT žiedinėse savivaldybėse, be to, būtų nustatytos būsto vertės lubos. Yra pasvarstymų keisti ir amžiaus ribą, mat šiuo metu parama dalijama jaunoms šeimoms iki 36 metų.

„Pavyzdžiui, dabar nėra vertinama įsigyjamo būsto vertė – gali įsigyti bet kokios vertės būstą, ir paramą vis tiek gausi, jei laiku atsistojai į eilę. Antras dalykas – nėra įpareigota deklaruoti gyvenamąją vietą tame būste, kurį įsigijai su parama. Iš esmės mes net nežinome, ar tie žmonės, kurie 2018 m. įsigijo būstą, vis dar jame gyvena, ar neišsikraustė kur nors kitur. 

Yra ir daugiau siūlymų. Atlikęs analizę Lietuvos bankas sako, kad tuose regionuose, kur NT rinka ir šiaip aktyvi, mūsų parama galimai net ir padidino kainas žiedinėse savivaldybėse. Tai reiškia, kad valstybės paramą „suvalgo“ tas padidėjimas, o žmonės lieka su dar didesniais kreditais ir turės išsimokėti daugiau lėšų per visą paskolos laikotarpį“, – pažymi M. Šiurkus.

Finansavimą šiemet sumažino tris kartus 

Be šių pokyčių, šiemet numatyta ir reikšmingai apkarpyti paramos finansavimą. Jei pernai buvo skirta rekordiškai daug – 25 mln. eurų, tai šiemet tik 8 mln. eurų. Viceministras atkreipia dėmesį ir į kitas paramos jaunoms šeimoms schemas. 

„25 mln. eurų buvo skirti su padidinimais, užpernai buvo skirta apie 10 mln. (vėliau padidinta – red.). Ir įstatyme numatyta, kad parama projektuojama, atsižvelgiant į biudžeto galimybes. Dabar skirta 8 mln. eurų, o toliau žiūrėsime, nes jau matome lėtėjančią NT rinką.

Tačiau reikia prisiminti, kad tai nėra vienintelė priemonė, pagal kurią galima įsigyti būstą. Kita priemonė leidžia įsigyti būstą visoje Lietuvoje, nesvarbu, kurioje savivaldybėje, jeigu šeimos pajamos neviršija 23 tūkst. eurų (per metus – red.). Beje, šioje paramoje nėra jokių eilių. 

Yra ir būsto nuomos kompensacijos, kurios gerai veikia Vilniuje. Žmonės, kurie neturi, kur gyventi ar jiems neleidžia finansinės galimybės išsinuomoti tinkamo būsto, gali gauti valstybės paramą per būsto nuomos kompensaciją, kuri irgi yra ženkli. Tų priemonių yra ir daugiau – tas pats socialinis būstas“, – komentuoja M. Šiurkus.

Sinkevičius: parama atgaivino regionus 

Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius sako, kad parama jaunai šeimai, norinčiai įsigyti pirmąjį būstą regione, tikrai pasiteisino ir sulaukė didelio populiarumo.

„Savivaldybėse matome, kad tai populiari priemonė, laukiančiųjų eilė – didelė, tų numatytų milijonų tikrai neužteks, jų reikia gerokai daugiau. Matome ne tik ministerijos norą peržvelgti paramą, bet ir atskiras Seimo narių iniciatyvas. Priminsiu, kad atskiri Seimo nariai registravo pataisas, siekiančias išplėsti paramą, neapsiribojant tik regionais, kad žmonės galėtų įsigyti pirmąjį būstą net ir didmiesčiuose. Jei tai įvyktų, lėšų poreikis dar padidėtų.

Jei valstybė daro intervenciją, pagelbėdama savo piliečiams visų mokesčių mokėtojų pinigais, tai kokį klausimą sprendžiame – būsto įperkamumo ar vis tik gaiviname regionus, kad jie neišmirtų, kad ten būtų jaunų specialistų, kurie kurtųsi, gyventų ir dirbtų, kad tai būtų regionų gyvybingumo klausimas ir su tuo susijusi parama. Jei liekame prie to, manau, kad tai – pasiteisinusi priemonė, bet yra spręstinų higieninių klausimų“, – laidoje kalbėjo M. Sinkevičius. 

„Priemonė pasiteisino regionų gaivinimo prasme, nors higienos tam tikros reikia, kad parama būtų tikslingesnė. Bet ji tikrai prisidėjo prie regionų gyvybingumo“, – apibendrina jis.

Antanavičius: problema sprendžiama ne nuo to galo 

NT analitikas Arnoldas Antanavičius skeptiškai vertina šią paramą jaunai šeimai. 

„Kai programa atsirado, buvau tarp tų nedaugelio žmonių, kurie šią programą vadino daugiau populistine, nei sprendžiančią problemas. Dalijant kuo daugiau paramos, tuo labiau kaitinama NT rinka, nes sprendimas – labai trumparegiškas. Čia kaip nuovargio gydymas, geriant kavą ar energetinius gėrimus.

Kai kalbama apie visas pagalbas, matau, kad sprendžiama ne nuo to galo. Skatinant paklausą, dar labiau prisidedama prie kainų kilimo. Tai reiškia, kad ateities jaunimui bus dar sunkiau įpirkti pirmą būstą, jie bus dar labiau priklausomi nuo paramos, tad problemos sprendimas tikrai prasideda ne nuo tos pusės“, – vertina jis. 

Pašnekovas yra beveik įsitikinęs, kad tie jauni žmonės, kurie pirko pirmąjį būstą su valstybės kompensacija, greičiausiai būtų pirkę ir be jos.

„Žmonių, kurie tuo metu kėlėsi į žiedines savivaldybes, buvo ir prieš paramą ir po jos. Atsiradus paramai, tai tapo labai aktualu ir didžiąją dalį paramos susirenka žiedinėse savivaldybėse perkantys būstą. Labai abejoju, ar tai yra tie žmonės, kurie šiaip nebūtų pirkę, o dabar nusipirko ir dar pasinaudojo mokesčių mokėtojų pinigais, ir ta programa kažkokią dalį pinigų iššvaistė“, – kodėl tai populistinis sprendimas, mano NT ekspertas.

Anot jo, problemos priežasčių reikia ieškoti visai kitur. 

„Skeptiškai žiūriu į visas programas, kurios skatina paklausą. Reikia žiūrėti, kaip didinti pasiūlą ir paieškoti, kodėl kyla NT kainos. Kažkas sakys, kad didėja statybiniai kaštai ar dar kažkas, bet iš esmės NT kainos šuolį padarė 2021 m., kai daugiau kaip milijardas eurų atkeliavo į būsto rinką. Prieš tai būdavo sudaroma apie 2 mlrd. eurų per metus būsto sandorių, o 2021 m. – 3,2 mlrd. eurų.

Pinigų kiekis didžiulis. Čia galbūt reikėtų ieškoti, kur prisukti kranelius – kas perka 5 ar 10 būstą ir toje vietoje galbūt apmokestinti, kaip daro Vakarų valstybės. Tokiu būdu atlaisviname erdvę jauniems pirmo būsto pirkėjams, kuriems nebereikia konkuruoti su turtingais pirkėjais, kurie į NT rinką žiūri kaip į pasipinigavimą. Tada atšoktų daugybę galvos skausmų – ar čia perka ir deklaruoja vietą regione, ar ne, savivaliauja ir pan.. Tiesiog rinkoje kainų lygis ir įperkamumas būtų geresnis“, – dėsto A. Antanavičius.

„Gal ir gerai, kad sumažino paramą ir nebeeikvoja mokesčių mokėtojų pinigų, bet kartu blogai, nes kaip išspręsti kainų kilimo problemą, kaip pažaboti visų spekuliantus, akumuliuotojus, kurie perka po 10 ar 20 būstų“, – apibendrina jis.

Gyventojai paramos laukia pusmetį, praranda avansus 

Dar viena egzistuojanti problema – milžiniškos eilės savivaldybėse laukiančių jaunų šeimų, norinčių pasinaudoti parama. Gyventojai skundžiasi, kad eilėje tenka laukti pusę metų ar net ilgiau. O pardavėjai nesutinka tiek laukti, nutraukia sutartis, ir šeimos lieka ant ledo – praranda avansus. Šią problemą mini ir Jonavos meras. 

„Žiūrint į eiles nuo Jonavos iki Raseinių, girdžiu lūkestį, kad greičiau tos eilės eliminuotųsi, nes žmonės susiplanavę ir rezervavę (būstą – red.), pavasarį ateis aktyvus statybų metas, ir, matyt, šis klausimas taps labai opus, žvilgsnis turbūt bus į ministeriją ir centrinę valdžią“, – sako M. Sinkevičius.

„Regionuose matome, kad ši parama tikrai populiarėja, ir nukirpus bambagyslę, tai sulauktų ažiotažo, nes žmonės eilėse laukia“, – priduria jis.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras M. Šiurkus pažymi, kad šiuo metu laukiančiųjų eilėje – apie 800 šeimų, tačiau patikina, kad šiems metams skirti pinigai dar nesibaigė.

„Kuriems parama jau yra paskirta, t. y. išduota pažyma, kad parama bus paskirta, jiems ji ir yra paskirta. Pernai vasaros pabaigoje eilėje buvo apie 1,3 tūkst. šeimų, dalis vėliau atkrito. Klausimas, ar jie tą būstą įsigijo be subsidijos, kita dalis – apie kelis šimtus – šiemet atsisakė subsidijos, nebelaukia eilėje ir patys įsigis būstą. 

Laukiantieji eilėje yra aiškiai informuojami žinute ir el. paštu, kad nėra jiems paskirtos valstybės biudžeto lėšos, jūs esate eilėje. Visi žmonės gali stoti į eilę, kol atitinka kriterijus. Todėl ir turime baisiai išaugusią eilę“, – komentuoja jis.

Valstybės ir savivaldybių prioritetai – kitur 

Anot pašnekovo, kol kas papildomai šiais metais šiai priemonei skirti lėšų neplanuojama: „Praeiti metai buvo pilni iššūkių – valstybei reikėjo ieškoti daugiau lėšų energetinių kainų išteklių finansavimui ir šildymo subsidijoms, buvo kitų prioritetinių dalykų, todėl matysime, kaip viskas klostysis šiemet.“

Mažėjant valstybės paramai, galbūt siekiant pritraukti jaunų žmonių į regionus, daugiau prisidės pačios savivaldybės? 

„Savivaldybės neturi naftos gręžinių ir negali uždangstyti visų skylių. Matome, kad ir tiltai griūva. Poreikis (pinigų – red.) visose srityse – didžiulis“, – sako Savivaldybių asociacijos prezidentas.

Jo teigimu, jau dabar egzistuoja kitokių paramos priemonių, padedančių pritraukti specialistų į Lietuvos regionus. 

„Jau dabar turime priemonių, reikalingų pritraukti specialistų, pvz., medikų, matyt, ir kitų šakų specialistų pritraukimas bus aktualizuotas artimiausią penkmetį. Mes turbūt ne būsto formatu padėsime – greičiausiai siūlysime kokybišką darbo vietą, padorų atlyginimą, galbūt dengsime įsikūrimo išlaidas. Tai dabar jau daroma Šiauliuose ir Akmenės savivaldybėje“, – dėsto M. Sinkevičius.

DELFI

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Valstybė remia jaunas šeimas, priėmusias sprendimą pirmąjį būstą įsigyti Lietuvos regionuose. Tačiau šia parama pasinaudoti gali būti ne taip jau paprasta. 


Lietuvių sentimentai Baltijos jūrai, balto smėlio paplūdimiams ir ošiantiems Palangos ar Nidos pušynams dažnai tampa pagrindine priežastimi išleisti įspūdingas sumas nuosavam būstui gimtinės pajūryje. 


Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai pastebi, kad bandymų papirkti pareigūnus nuosekliai kasmet mažėja. Klaipėdos apskrityje per pastaruosius penkerius metus dėl kyšininkavimo (pagal LR BK 225 str.) nebuvo pradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas. 


Palangoje apsistojusiems Ukrainos karo pabėgėliams šiuo metu  stinga įvairių, net ir būtiniausių daiktų. Jei galite jiems padėti, prašomą paramą kviečiame atnešti į Palangos miesto socialinių paslaugų centrą (Gintaro g. 34, Palangos miesto savivaldybės kieme) trečiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 9 val. iki 16 val.


Audronė Balnionienė, Liberalų sąjūdžio kandidatė Mėguvos rinkimų apygardoje, antradienio vėlyvą popietę susitikusi Klaipėdoje prie kavos puodelio su konservatoriumi Mindaugu Skritulsku, išreiškė jam paramą antrajame rinkimų ture. „Taip, tokią paramą man pavyko gauti,“ – nedaugžodžiavo M. Skritulskas.


Palangos moksleivių klubas ir Švietimo pagalbos tarnyba š. m. rugpjūčio 20 dieną organizavo Respublikinę konferenciją „Neformaliojo vaikų ugdymo galimybės ir iššūkiai“.


Nuo birželio pabaigos jaunos šeimos paskatą pirmam būstui gali gauti įsigydamos jį daugiau Lietuvos teritorijų. Norintys gauti paskatą nuo šiol būstą gali planuoti ir Gargžduose, Tauragėje, dalyje Palangos ir Utenos. Taip pat į regiono sąvoką patenka daugiau vietovių Vilniaus rajono savivaldybėje.


Palangos miesto savivaldybė primena, jog asmenims ir šeimoms, pageidaujantiems gauti paramą būstui išsinuomoti, bei socialinio būsto nuomininkams kasmet privalu deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus. Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Audrutė Keblienė teigė, jog tai nėra naujiena – tai...


  Praėjusią savaitę vykusio Palangos miesto bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos posėdžio metu aptartas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymą Palangos mieste, bei nepilnamečių nusikalstamumo statistika, nusikaltimų pobūdis ir nusikalstamumo   prevencija kurorte. Pasidžiaugta, jog paauglių nusikalstamumas mūsų mieste...


Turbūt ne vienas jaunas žmogus susimąsto: „Kaip gerai būtų gauti paskolą ir įsigyti nedidelį, tačiau savo nuosavą būstą“. Tačiau šią mintį daugelis greitai nuveja manydami, jog jų uždarbis menkas, todėl šansai gauti paskolą yra menki. Kadangi pati labai norėčiau turėti nuosavą būstą, pabandžiau pasidomėti galimybėmis gauti paskolą Palangos bankuose. Savo patirtimi norėčiau pasidalinti su...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius