Mindaugas Skritulskas: „Dar mokyklos suole nepasižymėjau drausmingumu, tad ir balsuojant Seime ne visada balsuoju taip, kaip prašoma“

Paklaustas, kokius išankstinius stereotipus apie Seimą darbas jame sugriovė, palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskas, išrinktas Mėguvos rinkimų apygardoje, kaip visada buvo atviras: „Seime yra labai didelė konkurencija, daug ryškių asmenybių, kurios siekia būti kuo labiau matomos. Konkurencija, kad ir kaip keistai beskambėtų, yra nuožmesnė tarp savos frakcijos kolegų nei kitų, net ir opozicijos frakcijos narių. Yra tam tikras pasistumdymas alkūnėmis, kas paims kokią populiaresnę temą komentuoti, kas bus nukreiptas frakcijos vardu poziciją išdėstyti TV laidoje ar panašiai.“

„Naujokui, ypač iš tolimos vienmandatės apygardos, visa tai reikia susikurti pačiam: inicijuoti aktualius įstatymų pakeitimus, kurie sudomintų visuomenę, sykiu ir žiniasklaidą. Priešingu atveju, esant tokiai konkurencijai, tapti matomu ir žinomu – beveik neįmanoma“, – M. Skritulskas sakė vasarį „Lietuvos pajūriui“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneriui.

– Man rodos, kad jūs esate aktyvus Seimo narys. O pats skaičiavote, kiek įstatymų ir jų pataisų esate teikęs? Kiek jų buvo priimta? Ar tik pagal tai turėtų būti sprendžiama apie Seimo nario veiklos efektyvumą? 

– Įstatymų leidyba yra pagrindinis Seimo nario darbas. Nebūtinai įstatymų inicijavimas, bet ir visuomenės bei Seimo nuomonės formavimas, dalyvaujant diskusijose vienu ar kitu aktualiu klausimu. Esu inicijavęs 71 įstatymo projektą bei 34 siūlymus dėl kitų iniciatorių pateiktų projektų. Didžioji dalis įstatymų jau yra priimta, kita dar svarstymo Seimo komitetuose stadijoje. Žinoma, labai svarbi Seimo nario veikla bendraujant su žmonėmis, tokiu būdu tu gali geriau suprasti, kas yra negerai, ką reikia keisti valstybėje. Prisipažinsiu, dėl dažno važinėjimo į Vilnių ir per tris savivaldybes išsibarsčiusią mano apygardą, ne visada spėju ar galiu sudalyvauti įvairiuose renginiuose ar bendruomenių šventėse, kas, ko gero, deja, yra silpnoji mano veiklos efektyvumo pusė. 

– Esate vienas Lietuvos pajūrio bičiulių grupės Seime steigėjų, esate jos pirmininkas, Ekonomikos komitetas, kuriam atstovaujate, surengė išvažiuojamąjį posėdį Palangos savivaldybėje, padėjote išsaugoti poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ sveikatingumo reikmėms; jūsų pastangomis Seimas suvienodino administracinę atsakomybę už greičio viršijimą motociklų ir automobilių vairuotojams, buvo priimtas bemaž 30 metų lauktas įstatymas, skirtas kurortų reglamentavimui, davėte atkirtį Konkurencijos tarybai, siekusiai Palangos baseiną perduoti valdyti privačiam operatoriui. Galėčiau toliau tęsti jūsų iniciatyvas Seime, tačiau kuri, ar kurios jų, jums atrodo ypatingai svarbios? O kurios – labiausiai išvargtos?

– Gal išskirčiau du įstatymus. Įstatymo pataisą, kuri savivaldybėms pačioms leido valdyti savo baseinus, kitus sporto ir kultūros objektus ir įstatymo pataisą, įpareigojančią operatorius turėti ir saugoti išankstinio mokėjimo SIM kortelių: „Ežys“, „Labas“, „Ekstra“ – abonentų duomenis. Pirmoji pataisa sugriovė visą savivaldybės turto užvaldymo sistemą, kuri veikė tam tikros verslo grupuotės naudai, pasitelkiant Konkurencijos tarybos sprendimus. Jutau nuožmų pasipriešinimą per įvairius lobistus, veikiant įstatymo svarstymo, išvadų teikimo stadijoje. Tačiau pavyko mobilizuoti ir sulaukti paramos beveik iš visų Seimo narių dėl šio projekto (balsuojant susilaikė tik vienas). Dėl SIM telefono kortelių lobistų aktyvumas ypač pasireiškė Seimo narių atžvilgiu. Nors šiam įstatymui, kurio tikslas padėti greičiau išsiaiškinti nusikalstamas veiklas, pritarė didžioji visuomenės dalis, jam, ypač pradžioje, priešinosi telekomunikacinės bendrovės, nes šis įstatymo projektas buvo finansiškai skausmingas joms. Negalėjau patikėti, kad šios SIM kortelės, ypatingai populiarios įkalinimo įstaigose, tarp nusikaltėlių sudarė apie trečdalį rinkos, ženklią bendrovių apyvartos dalį, vertą milijonų. Vis dėlto, nepaisant lobistų įtakos, pavyko priimti šią įstatymo pataisą, sekant daugumos pažangių Europos valstybių pavyzdžiu. Įdomu tai, kad net nespėjus įsigalioti įstatymo pataisai, pastebimi tam tikri ir rinkodaros pokyčiai – išnyko šių kortelių reklama. 

– Ar pasisakote už visuotinį nekilnojamojo turto mokestį? Gynybos mokestį? Cukraus mokestį? Puikiai žinote, kad seimūnai erzina žmones kalbomis apie juos ir kitus naujus mokesčius!

– Šiuo požiūriu esu konservatyvus. Visi nauji mokesčiai turi būti gerai apgalvoti, išdiskutuoti. Reikia pripažinti, kad, tarkime, su nekilnojamojo turto mokesčiu buvo paskubėta. Pateiktos šio mokesčio dydžio žirklės sukėlė įvairiausių interpretacijų ir manipuliacijų, jis buvo nesuprantamas nei visuomenei, nei daliai Seimo narių. Tai tik diskreditavo patį mokestį. Toks mokestis yra daugelyje valstybių, įskaitant Lietuvoje, kur dabar apmokestinami tik didelį turtą turintys asmenys. Jis galėtų būti ir visuotinis, išskyrus, pavyzdžiui, pensininkus, neįgaliuosius ar kreditus paėmusias jaunas šeimas, bet visiems suprantamas bei nekeliantis finansinės naštos, gal net matant tam tikrą naudą. Jei, tarkime, visi, išskyrus prieš tai išvardintus asmenis, mokėtų, pavyzdžiui, 20 centų už kvadratinį metrą, tai 9 eurai už dviejų kambarių butą per metus nebūtų ypatinga našta. Ne mažiau svarbu, kur šis savivaldybių surenkamas mokestis būtų panaudojamas. Mano nuomone, jei kada nors jis toks būtų renkamas ir kaupiamas, jis turėtų būti atskirame savivaldybės fonde, naudojamas tik miesto infrastruktūrai pagerinti, kuri keltų ir gyventojų nekilnojamojo turto kainą, kitaip tariant – gyventojai, mokėdami šį mokestį, turėtų ir naudos. Ir dar. Svarbu – viešumas, kur šios lėšos buvo panaudotos, kasmet gyventojams turėtų atsiskaityti miesto meras. 

– Esate Tarpparlamentinių ryšių su Ukraina grupės narys, nekart lankėtės Ukrainoje kilus karui. Ar karas Ukrainoje nepasiekė aklavietės? Ar ji nėra palanki Rusijai? Sutikite, kad 2024-aisiais, rinkimų metais – daugiau nei pusė pasaulio gyventojų – nuo Amerikos iki Indijos, nuo Rusijos iki Europos Sąjungos dalyvaus rinkimuose – dėmesys bus jiems ir politiniams pažadams, o ne Ukrainai ar net Artimiesiems Rytams.

– Naivu tikėtis, kad karas su Rusija bus lengvas. Bet kuriuo atveju, gerai, kad jis nebuvo trumpas, ko siekė pati Rusija. Jūs teisus, karas, kaip ir bet kokia ilgai trunkanti negatyvi informacija sekina ir vargina. Karas tapo statiškas, kas visuomet mažiau paranku tai valstybei, kurioje vyksta karas. Klausimas, ar yra kita geresnė išeitis? Nėra. Visi susitarimai su Rusija yra beverčiai, tai gali jai leisti tik sustiprėti ir tik laiko klausimas, kada karas tęsis toliau, kadangi šis karas turi labai gilias istorines ir geopolitines priežastis. Ką reikia daryti? Pirmiausia – ne panikuoti, bet kantriai dirbti savo darbą, teikiant visapusišką paramą Ukrainai, kuri kariauja ir dėl mūsų, ir visos Europos. 

– Prašau, prisiminkite ryškiausius susitikimus su rinkėjais per beveik ketverius metus.

– Kažko išskirtinio išskirti negalėčiau. Nors esu nurodęs, kad priiminėju gyventojus Palangos savivaldybės patalpose, tačiau dažniausiai su rinkėjais susitinku betarpinėje aplinkoje, pavyzdžiui, pasiskambinu jiems, sutariame aptarti jų problemas kavinėje prie puodelio kavos, esu ir pats nuvykęs jų kvietimu į namus, ypač jei klausimai susiję su jų gyvenamąja aplinka. Labai daug su rinkėjais bendrauju šiuolaikinėmis priemonėmis – susirašinėju per įvairias, pavyzdžiui, socialinių tinklų programas. 

– Ar dalyvausite naujuose rinkimuose į naują Seimą rudenį? Ar galite būti tikras, kad TS-LKD, kuriai atstovaujate ir nuo kurios pylos gavote būdamas Seime, tvirtins jūsų kandidatūrą Mėguvos rinkimų apygardoje?

– Dar mokyklos suole nepasižymėjau drausmingumu, tad ir balsuojant Seime ne visada balsuoju taip, kaip yra prašoma. Jei įstatymo nuostatai aš nepritariu arba manau, kad ji bus nenaudinga mano rinkėjams, manęs priversti balsuoti neįmanoma. Nepaisant man gresiančios partijos nuobaudos, taip pasielgiau ir balsuojant dėl PVM lengvatos pratęsimo viešbučiams ir maitinimo įstaigoms, kadangi betarpiškai žinojau, kaip po COVID'o tuomet išgyveno šis verslas. Taigi, konservatorių partijoje dažnai turiu ir reiškiu savo nuomonę, nesu pūkuotas ir paslankus vykdyti bet kokias komandas. Ar leis kandidatuoti kitai kadencijai, informacijos kol kas neturiu. Bet, ko gero, ne tai svarbiausia. Reikia pirmiausia pačiam priimti sprendimą dėl tolesnio dalyvavimo rinkimuose. Vienok Seimo darbas yra įdomus, praplečiantis akiratį, tačiau sykiu sutrumpina laiką bendravimui su šeima: su žmona, su trimis dar moksleiviais vaikais. Persikelti visai šeimai į Vilnių, pakeisti mokyklas ir visą gyvenamąją aplinką, ypač kai nežinai kuriam terminui, nėra paprasta. Todėl, kaip sakau, gyvenu autostradoje: viena koja Palangoje, kita – Vilniuje.