Palanga – tarp trijų šalies savivaldybių, kuriose daugiausiai sumažėjo nedarbas

Linas JEGELEVIČIUS, 2012-02-02
Peržiūrėta
1977
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palanga – tarp trijų šalies savivaldybių, kuriose daugiausiai sumažėjo nedarbas

 Palangoje – gili žiema ir gali nueiti J. Basanavičiaus gatve iki pat tilo galo taip ir nesutikęs nė gyvos dvasios. Nors, regis, verslas žiemą merdi, taip nėra: Palangoje atsidūrė tarp savivaldybių, kuriose nedarbo lygis per paskutinius metus sumažėjo daugiausiai – net 36 procentais. Geresniu nedarbo mažėjimu gali pasigirti tik Šilalės rajono savivaldybė (per metus bedarbių sumažėjo 44 proc.) ir Klaipėdos savivaldybė – bedarbių sumažėjo 39 procentais.

 

Su emigracija mažai susiję

Palangos savivaldybės Tarybos narys, Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas nesieja Klaipėdos apskrityje žymiai pagerėjusios padėties su didele emigracija Klaipėdos regione.

„Liepos mėnesį mūsų atliktas tyrimas nustatė, kad Klaipėdos regiono gyventojų išvažiavimas tik šimtąja procento dalimi paveikia nedarbo statistikos sumažėjimą“, – sakė „Palangos tiltui“ M. Skritulskas.

Jis sako, kad mažėjančią regione bedarbystę regione nulėmė didėjantis laisvų darbo vietų skaičius.

„Praėjusių metų vėlyvą pavasarį ir vasarą laisvų darbo vietų Klaipėdos apskrityje buvo tiek, kiek prieš krizę“, – pastebėjo direktorius.

Kalbant apie pastabą, jis teigė, kad praėjusį sezoną Palangoje buvo sukurta daugiau darbo vietų.

„Ne tik aptarnavimo sektoriuje, bet ir eksportuojančių įmonių, logistikos sektoriuose“, – sakė M. Skritulskas.

Anot jo, perkvalifikuojant bedarbius bei kuriant naujas darbo vietas, Palanga, kaip ir visa Klaipėdos apskritis, turi būti dėkinga Europos Sąjungai.

„Praėjusiais metais iš ES Socialinio fondo tokioms reikmėms buvo skirta didžioji „liūto dalis“ iš bendros 18,6 milijono litų sumos“, – sakė M. Skritulskas.

Pasak jo, sezono metu nedarbo lygis Palangoje buvo tik 5 procentai, o dabar – 11 procentų.

M. Skritulskas pastebi, kad per paskutinius metus apskrityje žymiai sumažėjo ilgalaikių bedarbių, kurie daugiau kaip metus neturi darbo – nuo 48 iki 29,8 procento.

„Lietuvoje vidurkis, kalbant apie ilgalaikius bedarbius, yra 42 procentai“, – sakė direktorius.

Palangos skyriaus vedėjos pavaduotoja Lilija Želvienė sako, kad net šią žiemą registruojasi mažiau bedarbių.

„Gal dalis emigruoja, bet akivaizdu, kad atsirado kurorte daugiau laisvų darbo vietų“, – pastebėjo pavaduotoja.

 

Didėja gyventojų verslumas

Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, teigiamus pokyčius pajūrio savivaldybėse galima sieti su sėkminga jūrų uosto veikla. Dar viena užimtumo augimo priežastis – individualios gyventojų pastangos ir pamažu didėjantis verslumas.

„Palyginti su 2010 m., pajūryje išduota gerokai daugiau verslo liudijimų. Tuo tarpu Rytų Lietuvos savivaldybėse nedarbo situacija sudėtingesnė dėl čia vyraujančios vyresnio amžiaus darbo jėgos. Įtakos turėjo ir atominės elektrinės uždarymas, sumažinęs ūkio subjektų ir jų personalo skaičių“, – aiškino O. Bložienė.

Blogiausioje padėtyje atsidūrė Zarasų, Anykščių ir Ignalinos rajonų savivaldybės. Jose registruotų bedarbių skaičius tirpo lėčiausiai, o nedirbančiųjų dalis išliko didžiausia.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Ką tik pasibaigę 2022-ieji Lietuvos verslui atnešė 37 proc. daugiau bankrotų, 4 proc. gausiau įmonių, likusių be personalo ir 3,9 proc. mažiau naujų verslų nei užpernai, rašoma pranešime žiniasklaidai. 


Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį visoje Klaipėdos apskrityje registruota 920 nusikalstamų veikų, arba maždaug 24 proc. mažiau nei 2020 m. per tą patį laikotarpį, kai registruota buvo 1213 nusikalstamų veikų. Padėtis gerėja ir Klaipėdos mieste – per tris pirmus 2021 m. mėnesius uostamiestyje...


Per koronaviruso pandemiją ir ją lydintį karantiną palangiškiai neskuba žadėti amžinos meilės ir lipdyti lizdų – vestuvių Palangoje, kaip ir visoje šalyje, palyginus periodą nuo praėjusių metų kovo 15 d. iki vasario 12 d. šiemet sumažėjo penktadaliu: nuo 266 vestuvių tokiu pat periodu 2019 metais, 268 – 2020 metais iki 203 šiemet. Kaip „Palangos...


Vis daugiau savivaldybių dėl aukšto jose sergamumo COVID-19 liga patenka į raudonąją zoną. Nuo šio pirmadienio be jau buvusių vienuolikos savivaldybių į raudonąją zoną iki lapkričio 1-osios patenka dar aštuonios savivaldybės: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybės, taip pat Vilniaus, Širvintų, Šilalės, Trakų ir Telšių rajonų.


Palanga tarp šalies mažųjų savivaldybių - penkta

"Palangos tilto" informacija, 2019 10 15 | Rubrika: Miestas

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r....


Vasaros sostinė Palanga Lietuvos savivaldybių reitinge šiemet užėmė 3 vietą 54 mažųjų savivaldybių indekse. Kurorto savivaldybės reitingas pakilo 3 pozicijomis – pernai savivaldybė buvo 6. Tai labiausiai nulėmė didelis investicijų kiekis bei aktyvus verslas.


Palangos miesto savivaldybės biudžeto planas 2014 m. buvo įvykdytas 102 procentais – viršplaninių pajamų praėjusiais metais gauta 1,6 mln. litų. Šios lėšos pateko į 2015 m. miesto biudžetą bei bus panaudotos Savivaldybės paimtų paskolų investiciniams projektams finansuoti grąžinimui.    


Aštuntą kartą žurnalo „Veido“ sudarytas Lietuvos savivaldybių reitingas yra palankus pajūrio savivaldybėms – jose gyvenimo kokybė 2014-iaisiais buvo bene aukščiausia. Į pirmąjį dešimtuką, pirmąkart per reitingų sudarymo istoriją, pateko visos pajūrio savivaldybės: Klaipėdos rajono savivaldybė – 1-oji (pernai-5-a), Neringa – 3-ioji (pernai...


Palanga – tarp mažiausiai įsiskolinusių 60-ies šalies savivaldybių

Parengta pagal „Respubliką“, 2013 07 01 | Rubrika: Miestas

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, pristatydamas Lietuvos finansinio stabilumo apžvalgą, pareiškė, kad bene didžiausią pavojų stabilumui kelia savivaldybių įsiskolinimai. Kai kurių savivaldybių skolos jau viršija pusę jų metinių pajamų, o Vilniaus viršija net ir metines pajamas. Kaip parodė dienraščio „Respublika“ tyrimas, Palanga tarp...


Palangoje – gili žiema ir gali nueiti J. Basanavičiaus gatve iki pat tilo galo taip ir nesutikęs nė gyvos dvasios. Nors, regis, verslas žiemą merdi, taip nėra: Palangoje atsidūrė tarp savivaldybių, kuriose nedarbo lygis per paskutinius metus sumažėjo daugiausiai – net 36 procentais. Geresniu nedarbo mažėjimu gali pasigirti tik Šilalės rajono savivaldybė (per metus bedarbių...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius